- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-449-653/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26410-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Atsakovas
- R. M., V. F.
- Ieškovas
- BUAB “ (duomenys neskelbtini)”
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-05 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB “ (duomenys neskelbtini)” ieškinį atsakovams R. M. ir V. F. dėl akcijų pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ieškovas prašo: pripažinti 2016-08-19 akcijų pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo R. M. ir atsakovo V. F., kuria perleisti 25 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; pripažinti 2016-08-23 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo perdavimo aktą negaliojančiu nuo priėmimo perdavimo akto sudarymo momento; pripažinti 2016-08-23 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimus, kuriais atsakovas R. M. atleistas iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, o atsakovas V. F. skirtas bendrovės direktoriumi, negaliojančiais nuo sprendimų priėmimo momento; priteisti iš atsakovo R. M. 29 880,67 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo V. F. bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-05 nutartimi teismas tenkino ieškovo prašymą areštuoti atsakovui R. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu, taip pat leidžiant iš areštuotų lėšų disponuoti atsakovui 1 MMA (380 Eur) suma kas mėnesį. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 29 880,67 Eur sumos. Teismas konstatavo, kad duomenų apie akivaizdų pareikštų reikalavimų nepagrįstumą nėra, o ieškiniu prašoma priteisti 29 880,67 Eur suma iš atsakovo R. M. yra didelė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-05 nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Vien tik ieškovo dabartinis statusas neteikia jam pranašumo ir nesudaro pagrindo areštuoti atsakovo turto. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė argumentus dėl ieškinio pagrįstumo. Taip pat nurodė, kad apeliantas nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Teismų praktikoje didelė ieškinio suma laikoma vienu iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šiuo atveju apeliantas neginčija, jog jo turtinė padėtis yra sunki, kad ieškovo reikalaujama suma jam yra didelė. Priešingai, šioje byloje apeliantas teigė, jog neturėjo net galimybės sumokėti žyminio mokesčio, paduodant atskirąjį skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti, nes egzistuoja reali grėsmė, kad patenkinus ieškovės reikalavimus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Ieškinio pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar ieškinys nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-2383/2011 ir Nr. 2-2010/2011). Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Šiuo atveju apelianto nesutikimo su ieškiniu argumentai, dėl kurių atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą motyvuotai išdėstė savo argumentus, kurie bus vertinami nagrinėjant ginčą iš esmės, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šioje byloje 2017-08-04 teismo nutartimi atsakovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Kadangi atskirasis skundas atmetamas, iš apelianto valstybės naudai priteistina 37,50 EUR dydžio žyminio mokesčio suma. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-05 nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto R. M. valstybės naudai 37,50 Eur žyminio mokesčio sumą.