Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-12-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN15.-1000-1023/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-12-18
Bylos Nr.
AN15.-1000-1023/2018
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00103-2018-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN15.-1000-1023/2018
Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00103-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.4.8; 1.5.4, 1.5.5; 1.5.7; 16.9.1; 16.9.8; 16.9.10; 21.9.4; 21.9.10; 21.9.11; 21.11.1 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gruodžio 18 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepilnamečiui A. K., jo atstovui pagal įstatymą R. J.,

suinteresuotam asmeniui – transporto priemonės savininkui G. Š.,

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje nepilnametis A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), moksleivis, nevedęs, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugpjūčio 30 d. nepilnamečiui A. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-65506-2018 (b. l. 1-2) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2018 m. liepos 8 d. 01.51 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,87 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri yra neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui stabdyti transporto priemonę.

Nepilnametis A. K. teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 19 d. teismo posėdžio graso įrašo laikas nuo 05:32 iki 29:10) padarytus pažeidimus pripažino visiškai ir nurodė, kad jam yra 16 metų, šiuo metu yra registruotas (duomenys neskelbtini), bet gyvena su močiute. Anksčiau buvo baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti. Teisės vairuoti neturi. 2018 m. liepos 8 d. naktį G. Š., gyvenantis (duomenys neskelbtini), jam paskambino ir pasiūlė, kad jis G. Š. pavežiotų su G. Š. automobiliu „Citroen Xsara“. Tada neblaivų G. Š. pavežiojo ir vėliau trise važiavo į Vilijampolę, ten išleido G. Š.. Automobilyje liko G. Š. draugas, kurio nepažįsta, kurį reikėjo parvežti į Lapes, tačiau tik išvažiuojant iš kiemo pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, jis bandė su automobiliu bėgti, galvojo, kad apsuks ratą sankryžoje ir pames pareigūnus, tada apsuko ratą sankryžoje, įvažiavo į kiemą, bet pabėgti nuo policijos pareigūnų nepavyko. Matė, kad jį stabdo pareigūnai, matė policijos švyturėlius. Sustojus dar bandė bėgti iš automobilio, bet iškarto buvo sulaikytas pareigūnų. Kodėl bėgo nuo policijos pareigūnų nežino. Įvykio dieną buvo išgėręs tris skardines alaus per visą dieną, į alkotesterį įpūtė lengvą girtumą – 0,87 promilės. G. Š. yra buvęs jo draugas. G. Š. žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti, bet vis tiek jo prašė jį pavežioti. G. Š. neklausė dėl automobilio tvarkingumo, bet matė, kad automobilis buvo netvarkingas, nešvietė vienas žibintas. Surašant jam protokolą, su pažeidimu sutiko. Savo poelgį vertina blogai, gailisi. Pasižada daugiau taip nesielgti.

Nepilnamečio A. K. atstovas pagal įstatymą R. J. teismo posėdžio metu (2018 m. spalio 19 d. teismo posėdžio graso įrašo laikas nuo 29:24 iki 32:19) nurodė, kad mano jog G. Š. savo reikmėms pasinaudojo A. K., nes pats nenorėjo būti nubaustas. A. K., kai jam buvo parodytas pasitikėjimas ir jam buvo duota vairuoti, negalėjo atsispirti. Mano, jog A. K. daugiau taip nesielgs.

Liudytojas E. Č. teismo posėdžio metu (2018 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio graso įrašo laikas nuo 05:33 iki 13:43) nurodė, kad yra policijos pareigūnas, surašęs A. K. administracinio nusižengimo protokolą. Buvo gautas pranešimas, kad Linkuvos g. 79 name galimai neblaivus asmuo sės už automobilio vairo ir vairuos. Atvažiavus gretimai yra degalinė. Pastebėjo, kaip išvažiuoja automobilis iš kiemo Citroen žalios spalvos. Pradėjus važiuoti iš paskos įjungė švyturėlius ir garso signalą, stabdymo elementus. Buvo įjungti raudonai mėlyni žibintai, garso signalas ir per garsiakalbį kartojama, kad sustotų dešiniame kelkraštyje. Trukdžių stabdymui tikrai nebuvo, švyturėliai ryškiai švietė, buvo garso signalas, kitų automobilių nebuvo, niekas netrukdė matyti ir girdėti policijos pareigūnų. Automobilis pradėjo didinti greitį. Automobilis apvažiavo aplink kvartalą ir grįžo į tą patį kiemą, kuriame buvo akligatvis. Kadangi buvo akligatvis, dėl to sustojo. Vairuotojas iššoko iš automobilio ir bėgo į kairę pusę, o keleivis į dešinę pusę. Vairuotoją sulaikė už 20 - 30 metrų nuo automobilio, o jo kolegė vijosi keleivį. Automobilis nestojo apie dešimt minučių. Keleivis nebuvo transporto priemonės savininkas. Pasodino vairuotoją ir keleivį į automobilį, nustatė tapatybes, patikrino blaivumą, jie nesipriešino, buvo ramūs.

Suinteresuotas asmuo – transporto priemonės savininkas G. Š. teismo posėdžio metu (2018 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio graso įrašo laikas nuo 02:22 iki 16:30) nurodė, kad įvykio datos neatsimena, bet viskas vyko šiemet, vasarą, šventė su draugais, A. K. pasiėmė mašiną ir išvažiavo. Nepagalvojęs pats jam davė. Vartojo visi alkoholį pas jį namuose (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Automobilį davė vakare, kad išvežiotų draugus. Anksčiau automobilis buvo nevažiuojantis, dėl to buvo be draudimo, techninė apžiūra nebuvo atlikta, bet registruotas, buvo įdomu kaip važiuoja. A. K. nepamena, kad būtų vartojęs alkoholį. Tikslas duodant automobilį buvo, kad išvežiotų kitus asmenis. Tuo metu jis buvo apsvaigęs ir nepagalvojo. Už automobilį mokėjo apie 170 Eur, supranta, kad už automobilio saugojimą aukštelėje reikės mokėti. Dėl galimo automobilio konfiskavimo, tai mano, kad yra pats kaltas, po to karto nei pats vairuoja, nei kitiems duoda. Suvokė, kad duoda vairuoti nepilnamečiui netvarkingą automobilį, bet girtas būdamas nepagalvojo.

Nepilnamečio A. K. įvykdytus administracinius nusižengimus, be tiesioginio jo prisipažinimo ir liudytojų parodymų teismo posėdžio metu, taip pat įrodo:

- 2018 m. rugpjūčio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-65506-2018 (b. l. 1-2), kuriame užfiksuota A. K. pažeidimų esmė, vieta, laikas, aplinkybės ir A. K. prisipažinimas;

- Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2-osios Kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. B. 2018 m. liepos 8 d. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (b. l. 17), kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 8 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. Č., apie 01:37 val. (duomenys neskelbtini), pastebėjo kaip iš namo kiemo išvažiuoja automobilis „CITROEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pamatęs pareigūnus padidino greitį ir pasuko į A. Stulginskio gatvę. Pradėjo stabdyti automobilį su tarnybine transporto priemone, kuri pažymėta policijos skiriamaisiais ženklais, įjungė raudonai mėlynus švyturėlius. Automobilis ir toliau važiavo link Bajorų gatvės. Per garsiakalbį buvo nurodyta sustabdyti transporto priemonę, tačiau minėtas automobilis ir toliau nesustojo. Apie tai, kad stabdomas automobilis nesustojo buvo informuotas budėtojas. Važiuojant paskui minėtą automobilį, nuolatos buvo pranešinėjama kryptis, kuria važiuoja automobilis, taip pat buvo nuolatos per garsiakalbį duodami nurodymai sustabdyti transporto priemonę. Staiga automobilis įsuko į (duomenys neskelbtini) kiemą ir sustojo. Tada iš vairuotojo pusės išlipo ir pradėjo bėgti vaikinas, kuris kaip vėliau paaiškėjo yra A. K., gimęs 2002 m. balandžio 6 d. Vaikinas tuojau pat buvo sulaikytas, jam nustatytas 0,87 prom. girtumas. A. K. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemonę, taip pat jo vairuojamas automobilis buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta techninė apžiūra;

- VĮ „Regitra“ išrašas ir automobilio prikimo pardavimo sutartis (b. l. 5, 29), kuriais nustatyta, kad automobilio „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. Š.;

- Alkotesterio duomenys (b. l. 15), kuriais nustatyta, kad A. K. 2018 m. liepos 8 d. 01.51 val. nustatytas 0,87 promilių girtumas;

- 2018 m. liepos 8 d. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 18), kuriuo nustatyta, kad 2018 m. liepos 8 d. A. K. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo;

- Pažyma apie asmens baustumą (b. l. 22-25), kuria nustatyta, kad A. K. nebaustas administracine tvarka, visos ankstesnės administracinių nusižengimų teisenos nutrauktos A. K. neturint 16 metų amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Asmuo baustinas administracine tvarka.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytus bylos duomenis, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie pagrindžia, jog būtent nepilnametis A. K. padarė pažeidimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, jo kaltė pilnai įrodyta, todėl jis baustinas įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į nepilnamečių administracinės atsakomybės ypatumus.

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę, kuri buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir (ar) už pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Šiuo atveju byloje suriktais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis A. K., vairavo transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsižvelgiant į tai, A. K. kaltas dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.

ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba vairavimo neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina. Šiuo atveju byloje suriktais įrodymais nustatyta, kad A. K., vairavo transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam buvo neatlikta privaloma techninė apžiūra. Atsižvelgiant į tai, A. K. kaltas dėl ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę, kai jis neturi teisės vairuoti transporto priemones ir jas vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas iki 1,5 promilės girtumas. Šiuo atveju byloje suriktais įrodymais nustatyta, kad A. K., vairavo transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jis nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones ir ją vairavo būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,87 promilių girtumas. Atsižvelgiant į tai, A. K. kaltas dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.

ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti, taip pat jis gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką administracinėse bylose laikosi nuostatos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir transporto priemonės nestabdo sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl kokio nors kito padaryto pažeidimo. Viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N1-412/2007, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1483-11). Taigi, būtina asmens patraukimo atsakomybėn už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę sąlyga yra kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, bet ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo matė ir suprato bei turėjo suprasti, kad yra stabdomas.

Nagrinėjamu atveju visų pirma kyla klausimas, ar policijos pareigūnai tinkamai stabdė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį. Pagal Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25 punktą, Transporto priemonę stabdantis policijos patrulis turi būti uniformuotas. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku. Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį. Instrukcijos 26 punktas numato reikalavimus, stabdant tamsiuoju paros metu: pareigūnai turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu ar motociklais; policijos patrulį turi sudaryti ne mažiau kaip du policijos pareigūnai; stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybines transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Teismas pažymi, kad stabdant transporto priemonę policijos pareigūnams nėra keliami reikalavimai vienu metu naudoti visus galimus stabdymo būdus, numatytus Instrukcijoje. Nagrinėjamu atveju byloje suriktais įrodymais, paties A. K. prisipažinimu ir liudytojo E. Č. parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. K., vairavo transporto priemonę – automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir stabdomas, policijos pareigūnams įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą, išreiškiant reikalavimą per garsiakalbį sustabdyti automobilį, tai pastebėjęs ir išgirdęs padidino greitį, suprato, kad policijos pareigūnai jį stabdo, tačiau kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu „jis bandė su automobiliu bėgti“, taigi nepakluso reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir dar kartą padidinęs greitį, nuvažiavo, tada apsuko ratą sankryžoje, įvažiavo į kiemą, kuriame buvo akligatvis, tada sustojo ir bandė pėsčiomis bėgti nuo policijos pareigūnų, bet pabėgti nuo policijos pareigūnų jam nepavyko, nes buvo sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, A. K. kaltas dėl ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir yra baustinas.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirtis užtikrinti, kad administracinė atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimą už padarytą administracinį nusižengimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymo (ANK 42 straipsnis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės nepilnamečiams skiriamos bendra šiame kodekse nustatyta tvarka su šiame skyriuje numatytais ypatumais. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nepilnamečiui, būtina atsižvelgti į jo amžių, asmenybę, taip pat gali būti atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, kitas įstatymuose numatytas aplinkybes (ANK 43 straipsnio 2, 3 dalys). A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino inkriminuotus nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). A. K. anksčiau nebaustas administracine tvarka, mokosi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. K. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus, sankcijų ribose (ANK 32 ir 34 straipsniai), kurios, atsižvelgiant į tai, kad A. K. administracinius nusižengimus padarė būdamas nepilnametis, mažintinos per pusę (ANK 44 straipsnis). Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą nuo 3 iki 5 metų.

A. K. administracinius nusižengimus padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kai jis šios teisės nebuvo įgijęs. Administracinio poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį (ANK 22 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia asmens atgrasymu nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nepadarytų administracinių nusižengimų, taip pat siekiu nubausti administracinius nusižengimus padarius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Nepritaikius administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 28 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą. Todėl faktas, kad A. K. neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės jis neįgytų per tam tikrą ANK 28 straipsnyje numatytą ir nutarime nustatytą laiką ateityje. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nors A. K. šiuo metu yra nepilnametis, bet jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės ir būdamas neblaivus, todėl šią administracinio poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti A. K. galimybes daryti naujus administracinius nusižengimus ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Nustatant šios priemonės trukmę atsižvelgtina į tai, kad A. K. yra nepilnametis, padarytus pažeidimus pripažįsta, dėl jų gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė, todėl jam uždraustina įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 metų laikotarpiui.

Už pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymą gali būti skiriamas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas (ANK 426 straipsnio 8 dalis). Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 konstatavo, jog pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymo uždraustos veikos rezultatas, konfiskuojamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. praeityje nebaustas administracine tvarka. Pažeidėjas yra nepilnametis, bylos duomenimis neįgalumo ir sveikatos problemų neturi, todėl, teismo manymu, turi dirbti, gauti pastovias pajamas, kad galėtų padengti turimus skolinius įsipareigojimus, sumokėti jam paskirtą baudą. Transporto priemonė, kuria buvo padaryti administraciniai nusižengimai, priklauso G. Š., kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad leido transporto priemone naudotis nepilnamečiui A. K., pats davė jam automobilį, net ir žinodamas, kad A. K. yra nepilnametis, kartu dalyvavęs šventimo metu, kuomet buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, o transporto priemonė yra techniškai netvarkinga. Nors G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigų būtų žinojęs, kad A. K. yra neblaivus, jam vairuoti transporto priemonės nebūtų davęs, teismas tokią G. Š. poziciją laiko bandymu išvengti gresiančio transporto priemonės konfiskavimo, nes pats G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. K. vairuoti transporto priemonę davė, kad šis išvežiotų jo draugus su kuriais kartu vartojo alkoholį, jis žinojo, kad A. K. yra nepilnametis, tokiu būdu ir neturintis teisės vairuoti traansporto priemones, tačiau duodamas tokiam asmeniui vairuoti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę G. Š. tokiu būdu lengvabūdiškai siekė išvengti gresiančių sankcijų ar kilsiančių galimų padarinių, juolab pats G. Š. teismo posėdžio metu pripažino, kad ne pirmą kartą iš jo yra konfiskuojamas automobilis dėl tokių nusižengimų. Esant aptartoms bylos aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad pažeidėjas savo pažeidimą pripažino, bet savo veiksmais galėjo sukelti labai rimtas pasekmes, todėl, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į transporto priemonės vertę, manytina, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti A. K. paskyrus 415 straipsnio 1 dalies, 415 straipsnio 2 dalies, 424 straipsnio 4 dalies ir 426 straipsnio 5 dalies sankcijų ribose numatytas nuobaudas su transporto priemonės konfiskavimu (ANK 29, 32, 34 straipsniai). Manytina, kad paskyrus būtent tokias nuobaudas, bus pasiekta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinių nuobaudų paskirtis.

Kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis). Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis ANK straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti paskirta ir administracinio poveikio priemonė (priemonės), numatyta (numatytos) už bet kurį padarytą administracinį nusižengimą (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. K. yra kaltas padaręs nusižengimus, numatytus 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje ir 426 straipsnio 5 dalyje, todėl jam administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai (ANK 38 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į bausmių skyrimo nepilnamečiams asmenims ypatumus (ANK 42 straipsnis) ir galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 35-36 straipsniais, 38 straipsniu, 40 straipsniu, 42 straipsniu, 44 straipsniu, 224 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 25,00 Eur (dvidešimt penkių eurų 00 ct) baudą.

A. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) baudą.

A. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) baudą.

A. K. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 575,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) baudą, uždraudžiant įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 (trijų) metų laikotarpiui, ir konfiskuoti G. Š. priklausantį automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi šias nuobaudas subendrinti ir A. K. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 575,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) baudą, uždraudžiant įgyti ir naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 3 (trijų) metų laikotarpiui, ir konfiskuoti G. Š. priklausantį automobilį „Citroen Xsara“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Išaiškinti pažeidėjui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, banko kodas 40100, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodant įmokos kodą – 1001 ir administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį kodą (ROIK).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėja Vaida Baumilė