- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-18
- Bylos Nr.
- ATP-478-316/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01168-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto S. E. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimo, kuriuo S. E. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 2500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. E. nubaustas už tai, kad 2014-04-05 19.04 val. Šiaulių rajone, Šilėnų kaime, ties (duomenys neskelbtini) pastatu vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, vengė girtumo patikrinimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nubaustasis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-10 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik tuo atveju, jeigu byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veika, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, nutartis Nr. N62-231/20U). Nubaustasis pažymi, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N*2-2721/2010).
Apeliantas teigia, kad byloje esančiais faktiniais duomenimis nėra objektyviai nustatyta, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Priešingai, įvertinus visų parodymų visumą, o ne tiktai liudytojo A. B., kuris yra policijos pareigūnas, bei M. P. parodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai, jog teismas vadovavosi tik liudytojų A. B. ir M. P. prielaidomis, abejonėmis, subjektyvia ir asmenine liudytojų A. B. ir M. P. nuomone apie S. E. būseną bei atvykusių policijos pareigūnų S. Č. ir S. V. tarnybiniais pranešimais, kurie surašyti remiantis tų pačių liudytojų A. B. ir M. P. paaiškinimais, o ne objektyviais duomenimis, taip padarydamas teisės (ATPK 257 str.) taikymo klaidą, o nepašalindamas abejonių, pažeidė LR Konstitucijoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.
Nubaustasis teigia, kad visų pirma, liudytojai A. R., V. V., V. V. ir jis pats teisme vienodai ir nuosekliai patvirtino policijos pareigūnų atvykimo į pastato, esančio Ateities g. 7, laiką - už 15-20 minučių. Antra, A. R., V. V., V. V. ir nubaustasis S. E. teisme vienodai ir nuosekliai patvirtino, kad S. E. ir V. V. sidrą vartojo Ateities g. 7 pastato kieme, o ne prie parduotuvės ar dar anksčiau. A. B. taip pat patvirtino, kad S. E. vartotų alkoholį nematė. Trečia, A. R., V. V., V. V. ir nubaustasis S. E. teisme vienodai ir nuosekliai patvirtino, kad A. R. važiavo kartu su S. E. ir V. V. tam, kad parvairuotų S. E. automobilį. Tai patvirtino ir R. B., teisme nurodydamas, kad jis vairavo S. E. automobilį, o jo automobilį vairavo A. R.. Šie parodymai patvirtina S. E. parodymus, kad iki Ateities g. pastato kiemo automobilį vairavo blaivus, o vartojo alkoholį jau po automobilio vairavimo. Ketvirta, A. R., V. V. teisme patvirtino, kad S. E. vairavo transporto priemonę blaivus, o liudytojai A. B. ir M. P. tik manė, kad S. E. vairavo transporto priemonę neblaivus ir toks jų manymas buvo pagrįstas galimai neblaivaus vairuotojo pavojingu manevravimu (S. Č. tarnybinis pranešimas), aplinkybe, kad veidas įraudęs, atrodė neblaivus ir pan. Penkta, 2014 m. balandžio 5 d. 21 val. 33 min. pranešime nurodyta, kad S. E. nušalinamas nuo transporto priemonių vairavimo, kol išblaivės. Iš to seka, kad S. E. 2014 m. balandžio 5 d. 19.04 val. Šiaulių rajone, Šilėnų kaime, ties Ateities g. 7 pastatu, kaip tariamai padaręs pažeidimą asmuo, nebuvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Vadinasi, kad S. E. nuo 19.04 val iki 21.33 val. galėjo vairuoti transporto priemonę, nes buvo blaivus. Vadovaujantis policijos patrulių veiklos instrukcijos 69.1 punktu, policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Policijos pareigūnui tokio pagrindo nebuvo, todėl jis vairuotojo nuo transporto priemonės vairavimo 19.04 val. ar tuoj po pažeidimo nustatymo nenušalino, o tik 21.33 val. pranešimu nušalinus S. E. nuo transporto priemonių vairavimo, priderino nušalinimo veiksmą prie ginčytinos transporto priemonės vairavimo situacijos. Šešta, teismui teigiant, kad liudytojų V. V. ir A. R. duoti parodymai vertintini kritiškai vien dėl to, kad jie yra pažįstami ir gali būti suinteresuoti padėti S. E. išvengti administracinės atsakomybės, tokia išvada objektyviais duomenimis nepagrįsta. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, kad liudytojai būtų davę melagingus parodymus, todėl nurodytas liudytojų suinteresuotumas leistinomis priemonėmis teismo nebuvo nustatytas. Šio fakto nenustačius, teismas minėtais parodymais turėjo vadovautis.
Apelianto teigimu, įvertinus aptartas aplinkybes, teisės normas bei teisės principus, galima pagrįstai teigti, jog teismas, remdamasis išimtinai vienų liudytojų parodymais, o kitus nemotyvuotai atmesdamas, nepašalino abejonių bei pažeidė nekaltumo prezumpciją, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą, kuris turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino S. E. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d. ir paskyrė teisingą nuobaudą.
Apygardos teismas atmeta nubaustojo argumentą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad S. E. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta liudytojų A. B. ir M. P. paaiškinimais bei teismo posėdžio metu duotais parodymais, policijos pareigūnų S. Č. ir S. V. tarnybiniais pranešimais bei jų teismo posėdžio metu duotais parodymais. Liudytojai A. B. ir M. P. parodė, kad jiems važiuojant į Šiaulius ir sustojus prie geležinkelio pervažos, pro juos pavojingai manevruodamas pravažiavo automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi jiems pasirodė, kad vairuotojas yra neblaivus, jie, paskambinę bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir operatoriui apie tai pranešę, nutarė automobilio vairuotoją sekti. Įvažiavę į Šilėnų kaimą, jie automobilį pastebėjo važiuojant ir sustojant prie parduotuvės, o iš vairuotojo pusės išlipo tas pats asmuo, kuris sėdėjo už vairo važiuojant per geležinkelio pervažą, t. y. S. E.. Matė, kad išlipęs vairuotojas svirduliavo, vizualiai matėsi, kad yra neblaivus. Tas pačias aplinkybes liudytojai nuosekliai ir išsamiai nurodė ir teismo posėdžio metu. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kuris pavojingai manevruoja. Jie taip pat nurodė, kad S. E. atsisakė tikrintis blaivumą. Pažeidėjas neigė, kad vairavo, tačiau negalėjo nurodyti kas kitas vairavo. Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad minėtų liudytojų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, kadangi nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių pareigūnai ar liudytojai A. B. bei M. P. siektų S. E. apkalbėti pažeidimo padarymu. Be to, policijos pareigūno S. V. tarnybiniame nurodyta, kad Ateities gatvėje gyvenanti moteris nurodė, jog automobilį į kiemą atvairavo S. E., policijos pareigūnai į namo kiemą atvažiavo maždaug už minutės, o per tą laiką vairuotojas nieko negėrė. Nors moteris atsisakė duoti rašytinį paaiškinimą, tačiau aplinkybės, kurias ji nurodė policijos pareigūnui, yra svarbios visų kitų tiesioginių įrodymų kontekste. Tuo tarpu S. E. versiją apie tai, kad jis vairavo blaivus, patvirtina jo paties ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų V. V. ir A. R. duoti parodymai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos parodymus vertino kritiškai dėl jų artimų santykių bei galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, minėti asmenys įvykio aplinkybes nurodė prieštaringai: nurodė, kad gėrė sidrą, tačiau atvykę policijos pareigūnai alkoholio vartojimo fakto nenustatė, nebuvo rasta tara, nors nuo išlipimo iš automobilio ir iki policijos pareigūnų atvykimo praėjo mažas laiko tarpas, jų atvykimas buvo netikėtas, nelogiška nurodyta versija, kad A. R. važiavo kartu dėl to, kad parvairuoti automobilį, nors atvykus policijos pareigūnams jis pasišalino, jo policijos pareigūnai nematė, tuo labiau, kad nustatyta, jog S. E. automobilį atvyko parvairuoti visai kitas asmuo (R. B.). Be to, pats S. E. keitė parodymus. Iš pradžių policijos pareigūnams nurodydamas, kad automobilio nevairavo, tai patvirtindamas ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismo posėdžio metu šią aplinkybę pakeitė, nurodė, kad automobilį vairavo jis (kaip buvo nurodę liudytojai A. B. ir M. P.), tačiau buvo blaivus, vartojo alkoholį jau po automobilio vairavimo. Toks teiginys prieštarauja kitų liudytojų parodymams, todėl pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas ir įvertintas kritiškai.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta pažeidėjo argumentą, kad jo versiją apie alkoholio vartojimo laiką neva patvirtina tai, kad jis pagal pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (7 b. l.) dėl neblaivumo buvo nušalintas 21.33, tuo tarpu, kai liudytojai jį matė vairuojantį tą pačią dieną apie 19 val., kuomet jis dar neva buvo blaivus. Šią versiją paneigia anksčiau aptarti liudytojų A. B. ir M. P. bei policijos pareigūnų parodymai. Be to, pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. Č. paaiškino, kad nuo transporto vairavimo pažeidėjas buvo nušalintas po to, kai buvo surašytas protokolas. Tai yra daroma kompiuteriu kabinete. S. E. buvo nuvežtas į policijos komisariatą, kur buvo nustatyta jo asmenybė, surašytas protokolas ir nušalinimas nuo vairavimo (54 b. l.). Taigi, nuo paties įvykio iki nušalinimo nuo vairavimo pranešimo surašymo galėjo praeiti keletas valandų. Bet tai nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad jis apie 19 val. vairavo transporto priemonę neblaivus.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad S. E. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kadangi atsisakė tikrintis blaivumą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 126 str. 4 d.
Skiriant nuobaudą už padarytą pažeidimą, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, ir teisingai paskyrė nuobaudą, kuri atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuobauda nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. E. skundo netenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo 2014-07-10 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.