- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- PK-1233-718/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi N. K. privataus kaltinimo skundą
Aprašomoji dalis
Nustato:
2011-11-28 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas N. K. skundas, kuriame prašoma patraukti P. T. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Šalies argumentai
N. K. skunde nurodyta, kad ji išspausdino laikraštyje skelbimą „ieškau darbo“ ir susipažino su vyriškiu – P. T. (duomenys neskelbtini)). 2011-04-14 susitiko su juo ir nuvažiavo į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bute buvo kartu su vyriškio draugais – Mariumi ir Svieta. Po kiek laiko draugai išėjo namo. Tada tarp jos ir P. T. kilo konfliktas, kurio metu ji buvo sumušta. Išėjusi iš buto ji iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. 2011-04-18 gautoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2011-04-15 Nr. 525/11 (03), nurodyta, kad jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris galėjo būti padarytas jos nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Prašo patraukti P. T. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
N. K. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises.
Vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, nusikaltimas yra pavojinga, priešinga teisei, baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta atitinkama sankcija.
Privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, todėl nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubaustas, pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kadangi pagal kaltinimą pareikštą nukentėjusiojo skunde, teismo nutartimi byla perduodama į teisiamąjį posėdį. Nukentėjusiojo skunde turi būti nurodomos konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodomi šias aplinkybes patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali.
Šalies argumentai
N. K. prašo iškelti P. T. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., tai yra pagal nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Analizuojant pareiškėjos privataus kaltinimo skundą, jo turinį, matyti, jog skunde, priešingai nei numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str., nėra nurodytas tikslus nusikalstamos veikos padarymo laikas. Nors pareiškime ir nurodyta, kad ji, susitiko su P. T. ir į jo butą nuvažiavo 2011-04-14, tačiau nėra aišku, koks tai buvo paros metas, kelinta valanda. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškime nėra nurodyta, kokiu būdu ji buvo sumušta, kuo buvo suduoti smūgiai, į kurias kūno vietas smūgiai buvo suduoti, taip pat nenurodyta, dėl ko tarp jos ir P. T. kilo konfliktas – ar iš chuliganiškų, ar iš asmeninių paskatų, ar veiksmai atlikti pašalinių žmonių akivaizdoje, o tai turi esminę reikšmę nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nes tai yra esminiai nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai. Pažymėtina ir tai, kad N. K. privataus kaltinimo skunde minimi Marius ir Svieta – asmenys su kuriais kartu ji buvo P. T. bute iki to įvykio, kuomet ji buvo P. T. sumušta. Tačiau skunde nėra nurodyta šių liudytojų, mačiusių nusikalstamą veiką ar kitaip žinančių jos padarymo aplinkybes, vardai, pavardės, gyvenamosios vietos, o kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str., skunde turi būti nurodyti ne tik nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, bet ir liudytojų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta; dokumentai ar daiktai, patvirtinantys su veika susijusius faktus. Savo iniciatyva teismas negali rinkti duomenų.
Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad N. K. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pašalinus trūkumus, pareiškėja turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodama naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. K. skundo, kuriame prašoma pradėti baudžiamąjį procesą ir pripažinti P. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.