Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Ovidijui Vasiliauskui, kaltinamiesiems V. J., P. S., jų gynėjams advokatams Rasai Kalkauskienei, Žilvinui Asrtauskui, civilinio ieškovo atstovei V. P., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, nedirbantis, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 219 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. J. suklastojo netikrus dokumentus, o būtent :

žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų nepirks, neperims bendrovės grynųjų pinigų likučio ir apskaitos dokumentų, pasirašė P. S. bei notaro V. Ž., nežinojusio apie daromą nusikalstamą veiką, jam pateiktus dokumentus už P. S. pažadėtą piniginį atlygį, žinodamas, kad jam realiai bendrovės akcijos parduotos nebus, nebus perduoti nei bendrovės kasos duomenys, nei kasoje esantys grynieji pinigai - 26 867,61 eurai, nei apskaitos dokumentai, o būtent:

-2016-10-27 pasirašė P. S. vienintelio bendrovės akcininko raštiškai įformintą fiktyvią darbo sutartį Nr. 04, pagal kurią jis buvo fiktyviai paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus pareigas, patvirtindamas sutartyje įrašytas jam žinomai melagingas žinias savo parašu grafoje "Darbuotojas" ties įrašu "V. J.";

- 2016-10-27 pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos bei jos dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 ir įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktą Nr. 2, patvirtindamas dokumentuose įrašytas jam žinomai melagingas žinias savo parašu grafose „Duomenis priėmė“ ir „Pinigus priėmė“ ties savo vardu ir pavarde pagal kuriuos fiktyviai bendrovės kasos apskaitos duomenis ir kasos likutį - 26 867,61 EUR P. S. perdavė naujajam fiktyviai paskirtam direktoriui V. J.;

-2016-11-04 pasirašė dokumentų perdavimo aktą Nr. 20161104, patvirtindamas dokumente įrašytas jam žinomai melagingas žinias savo parašu grafoje „Priėmė direktorius“ ties savo vardu ir pavarde, pagal kurį P. S. jam neva perdavė visus bendrovės apskaitos dokumentus;

- 2016-11-09 Šiaulių miesto 1- ame notarų biure pasirašė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią jis neva nusipirko UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas iš P. S. už 2 896,20 EUR, patvirtindamas sutartyje įrašytas jam žinomai melagingas žinias savo parašu grafoje „Parašai“ bei šalia parašydamas savo vardą ir pavardę, t. y. tokiais savo veiksmai jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1d.

Kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, paslėpė įmonės dokumentus, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo 2014-10-21 iki 2016-10-27 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio nuostatas būdamas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir jo tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą, pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir dokumentų išsaugojimą laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, be to Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 "Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų" nuostatomis, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, numatydamas, jog paslėpus UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, bus trukdoma nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, žinodamas kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentai perduoti nebus, 2016-11-04 raštiškai įformino dokumentų perdavimo aktą Nr. 20161104, kuriame nurodyta, kad jis tariamai perdavė UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentus fiktyviai direktoriumi įdarbintam V. J., tai yra imitavo dokumentų perdavimą apie nusikalstamos veikos darymą nežinančiam V. J., tokiu būdu tyčia paslėpė UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko iš dalies negalima nustatyti asmens – UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, t. y. tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1d.

Be to, jis pagamino bei savo parašu patvirtino netikrus dokumentus, o būtent:

žinodamas, kad realiai UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijos V. J. parduodamos nebus, kad V. J. nesupranta pasirašomų dokumentų sukeliamų teisinių pasekmių, ir nežino apie jo - P. S. daromą nusikalstamą veiką, visus dokumentus pasirašo už pažadėtą piniginį atlygį, kad jam nebus perduoti nei bendrovės kasos duomenys, nei kasoje esantys grynieji pinigai - 26 867,61 eurai, nei apskaitos dokumentai,

-2016-10-27 kaip vienintelis bendrovės akcininkas atleisdamas save iš direktoriaus pareigų, raštiškai įformino fiktyvią darbo sutartį Nr. 04, pagal kurią į direktoriaus pareigas fiktyviai priėmė V. J., patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu pasirašydamas grafoje „Darbdavys“ ties įrašu „akcininkas P. S.“ bei davė šį dokumentą pasirašyti V. J.;

- 2016-10-27 surašė įmonės kasos bei jos dokumentų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1 ir įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktą Nr. 2, pagal kuriuos fiktyviai bendrovės kasos apskaitos duomenis ir kasos likutį 26 867,61 EUR perdavė naujajam direktoriui V. J., patvirtino šiuos žinomai suklastotus dokumentus savo parašu pasirašydamas grafose „Duomenis perdavė“, „Pinigus perdavė“ ties savo vardu ir pavarde bei davė šiuos dokumentus pasirašyti V. J.;

-2016-11-04 surašė dokumentų perdavimo aktą Nr. 20161104 pagal kurį V. J. perdavė visus bendrovės apskaitos dokumentus, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu pasirašydamas grafoje „Perdavė akcininkas“ ties savo vardu ir pavarde bei davė šį dokumentą pasirašyti V. J.;

- pateikė žinomai melagingus duomenis notarui V. Ž., kuris nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, 2016-11-09 sudarė akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijas P. S. parduoda V. J. už 2 896,20 EUR, patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą savo parašu pasirašydamas grafose „...pretenzijų Pirkėjui dėl Parduodamų akcijų apmokėjimo, neturiu:“, „Parašai“ bei šalia parašydamas savo vardą ir pavardę bei parodė, kur šį dokumentą pasirašyti V. J., t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1d.

Be to, jis pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 867,61 eurų materialinę žalą, o būtent

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – Bendrovė) direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio nuostatas būdamas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir jo tikslų įgyvendinimą ir užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą, 2016-10-27 gražinęs į bendrovės kasą, jam kaip atskaitingam bendrovės asmeniui išduotas pinigines lėšas - 26 867,61 eurų, raštiškai įformino Įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktą Nr. 2, kuriuo neva perdavė fiktyviai direktoriumi įdarbintam V. J., 26 867,61 eurus, kurie buvo jo, kaip bendrovės kasininko žinioje, tai yra imitavo grynųjų bendrovės pinigų perdavimą apie nusikalstamos veikos darymą nieko nežinančiam V. J., pinigų neperdavė, tokiu būdu juos pasisavino ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d.

Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jo pažįstamas M. ( jo pavardės nežino ) jam pasiūlė užsidirbti, sakė, kad viskas yra legalu. Apie konkrečią pinigų sumą kalbos nebuvo. Kaltinamasis tuo metu nedirbo, jam reikėjo pinigų, todėl jis sutiko. Vėliau M. jį supažindino su kaltinamuoju P. S.. Su juo kaltinamasis susitiko Kaune. P. S. prisistatė kitu vardu, kurio kaltinamasis nepamena, kur dirba, taip pat nesakė. P. S. jam pasakė, kad reikia nuvažiuoti į Šiaulius ir pasirašyti kažkokius dokumentus, plačiau nieko neaiškino. Nuvykus į Šiaulius kaltinamasis pasirašė jam P. S. paduotus dokumentus, kuris tvirtino, kad viskas yra legalu. Kaltinamasis tų dokumentų neskaitė, dėl ko pasirašo, nežinojo. Jam buvo duota už tai 50 eurų. Po to lyg tai dar kartą važiavo į Šiaulius, tačiau nebepamena, kaip ten kas vyko. Tada jis gavo dar 50 eurų, t. y. iš viso gavo 100 eurų.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2016 metų spalio mėnesį, tikslios datos kada neprisimena, jis sutiko iš matymo pažįstamą M., jo pavardės ar gyvenamosios vietos nežino. M. pasiūlė užsidirbti. Kadangi pastovaus darbo neturėjo, tai sutiko. Ką reikės daryti tuo metu nepasakė, tik sakė, kad reikės pasirašyti kažkokius dokumentus, kad ten viskas legalu. Po kiek laiko, kada neprisimena, jam paskambino M. ir pasakė, kad atvažiuos kažkoks žmogus iš Šiaulių, kuris ir duos pasirašyti dokumentus. Jis su tuo šiauliečiu bendravo telefonu, tik neprisimena kuris kuriam skambino. Tas šiaulietis jam prisistatė N. ir paėmė jį nuo namų, kartu nuvažiavo į Šiaulius, ten su tuo asmeniu vardu N. jis buvo pas notarą, pasirašė jam nurodytoje vietoje. Prieš važiuojant jie kartu nuvažiavo į kažkokį tai ofisą, kur jis pasirašė keletą dokumentų, kokių ir kiek, pasakyti negali. Dokumentuose jau buvo kažkas parašyta, lapai nebuvo tušti, tačiau kas juose buvo parašyta jis pasakyti negali, nes tų dokumentų neskaitė. Kaip mato pagal jam apklausos metu pateiktus dokumentus ant 2016-11-09 Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties parašas yra jo, vardas ir pavardė taip pat rašyti jo ranka. Ant 2016-10-27 Įmonės kasos ir dokumentų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 taip pat parašas yra jo. Parašas ant 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo akto parašas ties jo pavarde yra jo. Parašas ant 2016-11-04 Dokumentų perdavimo akto taip pat yra jo. Jis pasirašydamas šiuos dokumentus jų neskaitė, tiesiog pasirašė jam pirštu nurodytose vietose ir viskas. Kur pasirašyti jam pasakė N.. N. jam pasakė, kad jis bus bendrovės direktoriumi, koks tos įmonės pavadinimas jis nežino ir neprisimena. Jis jokių sprendimų nepriiminėjo, jokių akcijų nepirko, negavo jokių bendrovės apskaitos dokumentų ar grynųjų pinigų, tiesiog pasirašė nurodytose vietose ir viskas. Kaip jau ir minėjo jis pasirašomų dokumentų neskaitė ir nesuprato kokios pasekmės jo laukia juos pasirašius. Po dokumentų pasirašymo pas notarą N. jį parvežė atgal į Kauną. Kokiu automobiliu jį vežė pasakyti negali, nes nebeprisimena. N. jam sumokėjo 50 eurų grįžus į Kauną. Po to, datos neprisimena, jis su N. buvo nuėjęs į Registrų centrą, kur vėlgi pasirašė jam nurodytose vietose. Su Registrų centro darbuotojais kalbėjo N., jis užpildė reikiamus dokumentus, o jis pasirašė kur N. jam nurodė pasirašyti. Kaip mato ant apklausos metu pateiktų dokumentų parašai yra jo. Jis pasirašė 2016-11-04 prašymą registruoti juridinių asmenų registre, 2016-11-09 vienintelio akcininko sprendimas, 2016-11-16 prašymą registruoti juridinių asmenų registre. Kiek tiksliai kartų jis buvo Registrų centre pasakyti negali. Po apsilankymo registrų centre N. jam sumokėjo dar 50 eurų. Bendroje sumoje iš N. jis gavo 100 eurų. Jis nežino kur yra jo pasirašyti dokumentai, taip pat nežino kur yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitos dokumentai, antspaudas ar grynieji pinigai. Jis nieko iš paminėtų daiktų negavo ir neperėmė, tik pasirašė jam nurodytose vietose kaip jau ir minėjo. Jis yra baigęs tik 8 klases ir apie bendrovių veiklą, vadovavimą joms, apskaitos tvarkymą, grynųjų pinigų apskaitą ar kitus reikalus nesupranta. Jam niekas nepaaiškino, kokias pasekmes sukels jo pasirašyti dokumentai, tiek N., tiek ir M. jam sakė, kad čia viskas legalu. Akcijų pirkimo pardavimo sutartyje, kurią pasirašė, nurodyta, kad jis už akcijas sumokėjo 2896,20 eurų. Jis šių pinigų nemokėjo, tokios sumos ir negalėjo sumokėti, nes neturėjo ir neturi. Pas notarą pasirašė dokumentus jis ir N.. Sutiko pasirašyti paminėtus dokumentus vien tik todėl, kad gautų 100 eurų, nes reikėjo pinigų. Po tų dokumentų pasirašymo jis nei M. nei N. nebuvo sutikęs, su jais nebendravo. Telefono numeris, kuriuo jam skambino N. yra (duomenys neskelbtini). M. telefono numerio jis neturi ( t. 2, b. l. 40-41 ).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad Iš Kauno į Šiaulius jį nuvežė kaltinamasis P. S. ir po to davė 50 eurų. Iš Šiaulių į Kauną jį parvežė šioje byloje liudytoju apklausiamas R. G. ir taip pat sumokėjo 50 eurų. Jam atrodo, kad pasirašius duotus dokumentus jam buvo pasakyta, kad jis bus direktoriumi, tačiau tokio tikslo jis neturėjo. Notaras jam irgi kažkokius dokumentus davė, tačiau jis juos atidavė P. S.. Kategoriškai tvirtina, kad jokių pinigų iš P. S. jis negavo, jam pačiam jokie pinigai ir dokumentai perduoti nebuvo. Taip pat jis nepirko ir jokių akcijų. Jis pats yra baigęs 8 klases, skaityti ir rašyti moka, dirba atsitiktinius darbus. Savo kaltę pripažįsta tuo, kad buvo neatidus ir neskaitęs pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus.

Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014 m. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini) “, jis buvo vienintelis vadovas ir akcininkas. Bendrovė užsiėmė didmenine prekyba tiek Lietuvoje, tiek ir Europoje. 205-01-17 bendrovės sandėliuose buvo atliekamos kratos, buvo surinkta didžioji prekių dalis, paimti kompiuteriai ir viešoje erdvėje buvo paskleista informacija, kad bendrovė neva prekiauja falsifikuotais produktais, o juos pirkę asmenys raginami juos grąžinti bendrovei. Šie kaltinimai nepasitvirtino, tačiau verslui buvo padaryta nepataisoma žala, nes apyvarta sumažėjo šimtais kartų. Tada kaltinamasis sumanė savo bendrovę parduoti. Apie jos pardavimą jis kalbėjosi su draugais, pažįstamais, apie tai davė skelbimus internetinėse svetainėse. 2016 m. spalio mėn. jam paskambino nepažįstami asmenys, pasiteiravo apie bendrovės pardavimą. Esančios skolos jų nejaudino, jie sakė, kad tas skolas atiduos. Kaltinamasis jiems pasakė, kad perrašyti visų dokumentų negali, nes kasoje yra pinigų, todėl pagal nustatytą tvarką reikia paskirti kitą direktorių ir jam bus perduoti dokumentai. Kaltinamajam buvo pasakyta, kad direktoriumi bus V. ir pasakė jo pavardę. Kaltinamasis su jais sutarė, kad suruoš dokumentus, važiuos į Registrų centrą Kaune ir ten sutvarkys visus formalumus. Atvažiavęs į Kauną jis paskambino R. G., kad šis jam padėtų, nes pats Kaune lankosi retai. Po to atvažiavo kaltinamasis V. J. su draugu, buvo užpildyti reikiami dokumentai. Jie atvažiavo prabangiu juodos spalvos automobiliu, V. J. jam pasakė, kad jis bus bendrovės direktoriumi. Po to jie sutarė susitikti Šiauliuose pas notarą. Ten V. J. buvo parduotos bendrovės akcijos už kurias pastarasis asmeniškai kaltinamajam sumokėjo 2 600 eurų. Po to, ar tą pačią, ar sekančią dieną pas jį į namus atvažiavo V. J. su savo draugu. Kaltinamasis jiems perdavė bendrovės dokumentus, kurie buvo sudėti į 5 maišelius. Taip pat buvo perduoti ir bendrovėje buvę pinigai. V. J. su savo draugu pinigus perskaičiavo, dokumentus patikrino, jokių pretenzijų nereiškė. Anksčiau kaltinamasis nei V. J., nei jo draugo nepažinojo. Kodėl dabar V. J. kalba, kad kaltinamasis jį vežiojo iš Kauno į Šiaulius, paaiškinti negali.

Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo savo kaltės nepripažįsta. Aiškina, kad nebuvo jokios apgaulės, tam nebuvo pagrindo, viskas buvo daroma tvarkingai. Per vykusį patikrinimą buvo rasti tokie dokumentai, kurių iš jo prašė. Pagal įstatymą jis pats privalėjo naujajam direktoriui atiduoti bendrovės dokumentus ir antspaudą.

Taip pat paaiškino, kad su mokesčių inspekcija bendravo apie pusantrų metų. Jis buvo gavęs priminimą sumokėti mokesčius, derėjosi dėl leidimo mokėti dalimis, tuo metu pinigų tam turėjo. Tų reikalaujamų mokesčių nesumokėjo, nes tuo metu pirko jo bendrovę ir pirkėjai pažadėjo patys tuos mokesčius sumokėti. Šį kaltinimą jis pripažįsta.

Taip pat paaiškino, kad perduodamas bendrovės dokumentus V. J. ir jo draugui, jis kartu perdavė jiems ir bendrovėje buvusias pinigines lėšas – 26 867,61 Eur. Tokiu būdu jis yra visiškai nepagrįsta kaltinamas, kad minėtas pinigines lėšas pasisavino.

Civilinio ieškovo – Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė V. P. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje vyriausiąja specialiste. Yra pateiktas civilinis ieškinys dėl nesumokėtų mokesčių ir delspinigių, ji tą ieškinį palaiko. Kadangi bendrovė veiklos nevykdo, negalima vykdyti išieškojimo, todėl prašo ieškinį tenkinti ir reikalaujamą sumą – 10 374,53 Eur prašo priteisti iš direktoriaus P. S.. Taip pat paaiškino, kad direktorius buvo gavęs iš jų priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, jis surašytas 2016-10-12, įteiktas direktoriui buvo 2016-10-20.

Liudytoja J. L. paaiškino, kad 2016 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisininke. Jų buveinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio mėn. buvo gautas telefoninis skambutis dėl įmonės registracijos adreso įmonei „(duomenys neskelbtini) “, buvo nurodyta, kad įmonės direktorius yra V. J.. Liudytoja parašė sutikimą. Buvo paklausimas – ar sutikimą gali paimti kitas žmogus, o ne direktorius. Tokia praktika yra leidžiama ir kai buvo paimtas sutikimas, liudytojos nebuvo darbe. Ji buvo palikusi sutikimą ir kvitą, kad būtų pasirašyta už tai, kad apmokėta. Pagal apmokėjimo kvitą matosi, kad apmokėjo P. S.. Visas bendravimas vyko telefonu ir elektroniniu paštu.

Iš teismo posėdyje pagarsintų liudytojos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ji paaiškino, jog ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teisininke, konsultuoja klientus rūpimais klausimais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikia įmonės registracijos adreso suteikimo paslaugą. 2016-11-10 į įmonę telefonu (duomenys neskelbtini) paskambino asmuo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir teiravosi dėl įmonės registravimo Kaune. Ji jam paaiškino sąlygas, kainą, tada tas asmuo padiktavo savo elektroninio pašto adresą į kurį ji turėjo nusiųsti reikiamą informaciją. Jo elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Skambinęs asmuo neprisistatė, su kuo ji bendravo nežino. Jai elektroniniu paštu buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini) “ duomenys, direktoriumi nurodant V. J. ir įmonės ankstesnis adresas Šiauliuose. Susirašinėjimą jie pateikė prie tyrimo medžiagos. Ji paruošė registravimui Kaune reikiamus dokumentus, apie tai informavo klientą ir paprašė suderinti bendruoju telefonu dokumentų atsiėmimo laiką. Klientas pageidavo mokėti grynais pinigais. Kiek prisimena kai klientas atsiėmė dokumentus jos ofise nebuvo, dokumentus atidavė ir pinigus paėmė administratorė. Pinigus sumokėjęs asmuo pasirašė pinigų priėmimo kvite. Asmuo atėjęs atsiimti dokumentų 2016-11-11 skambino iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Ji pati su tuo klientu tiesiogiai nebendravo. Apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą ir adreso keitimo aplinkybes jai nieko nėra žinoma ( t. 1, b. l. 86-87 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja juos patvirtino.

Liudytojas R. G. paaiškino, kad Šiauliuose jo giminaitis turi įmonę, liudytojas ten važiuodavo pasiimti įvairių priemonių ir ten yra matęs P. S., nes jis ten turėjo kabinetą. Vieną kartą jam paskambino kaltinamasis P. S., paprašė nuvykti Kaune iki Registrų centro ir pažiūrėti ar tinkamai suforminti dokumentai. Į Registrų centrą liudytojas vyko su kaltinamuoju V. J.. Jeigu gerai pamena, jie ten vyko du kartus, nes pirmą kartą kažko trūko. Taip pat P. S. jam buvo davęs telefono numerį pasiteirauti dėl registracijos vietos. Kadangi ofisas buvo Vilniuje, tai liudytojas tik paskambino ir daugiau nieko nedarė.

Iš teismo posėdyje pagarsintų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad liudytojas paaiškino, jog P. S. pažįsta daugiau kaip metus. Su P. jis susipažino, nes jis turi verslo ryšių Šiauliuose su savo giminaičiu. 2016 m. rudenį, tikslesnės datos neprisimenu, jis nuvyko į Šiaulius prekių pas giminaitį, ten sutiko P.. Bendraujant jis jo paprašė pagalbos Kaune. Kadangi jis kaunietis ir P. jau pažinojo, sutiko jam padėti. P. to pokalbio metu pasakė, kad jis pardavė savo turėtą bendrovę „(duomenys neskelbtini) “ kauniečiui ir nori, kad savas žmogus jį palydėtų iki registrų centro, tam, kad įsitikinti, kad tas naujas pirkėjas tinkamai užregistruos bendrovės pardavimo dokumentus. Jis sutiko padėti. Su tuo naujuoju UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininku jis nebendravęs, jam P. pasakė, kur ir kada su juo susitikti, kai eis į Registrų centrą. P. nurodytu laiku jis nuvyko į Registrų centrą, kur sutiko naują UAB „(duomenys neskelbtini) “ savininką, kaip sakė P.. Jo vardas V., pavardės nežino. Jis jam pasirodė panašus į asocialų asmenį. Jis pats pasispaudė eilės numeriuką, priėjo prie langelio, registrų centro darbuotoja jam atspausdino kažkokias formas, jis jas pasirašė. Jis tik priėjęs registrų centro darbuotojos paklausė ar viskas tvarkoje, ji pasakė, kad taip. Už Registrų centro paslaugas buvo sumokėta jo pinigais, tik jis neprisimena ar jis pats mokėjo ar jis pinigus padavė ir sumokėjo V.. Net ir sumos tiksliai nebeprisimena, bet pamena, kad vėliau P. jam tuos pinigus grąžino. Jis neprisimena ar Registrų centre buvo su V. vieną kartą ar du, negali tiksliai nurodyti. Vėliau, kada tiksliai nebeprisimena datos, jam P. paskambino ir paprašė ar galėtų paimti dokumentus, kaip sakė, dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ perregistravimo. Jis vėl sutiko jam padėti. S. P.jam atsiųstu numeriu, ir norėjo paimti tuos dokumentus, bet paaiškėjo, kad jie ne Kaune, o Vilniuje. Jis sutiko padėti galvodamas, kad tie dokumentai Kaune. Bet kai paaiškėjo, kad jie Vilniuje, tai viskas tuo ir baigėsi. Jis apie tai pasakė P.. Kaip jis juos pasiėmė jis nežino. Pokalbių metu su P. jis jam sakė, kad jo bendrovę „(duomenys neskelbtini) “ tikrina mokesčių inspekcija, kad viskas užtruko apie pora metų, jis nori mesti verslą ir parduoti bendrovę ( t. 1, b. l. 76-77 ).

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas juos patvirtino. Papildomai paaiškino, kad tyrėja neteisingai užrašė, jog V. J. jam buvo panašus į „asocialų asmenį“. Iš tikrųjų jis buvo jam panašus į pagiringą asmenį. Šiaip jis nelabai kreipė dėmesį į kaltinamojo V. J. išvaizdą, jam svarbiausia buvo patikrinti, ar tinkamai įformintas bendrovės pardavimas.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ( kaltinamieji V. J. ir P. S. ).

Dokumentas – kiekvienas rašytinis aktas ar kitoks materialaus pasaulio dalykas, kuriame įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, pagal savo pobūdį ir reikšmę esanti teisės ar pareigos arba teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų įrodymu ar turinčiu juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu.

Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Kitaip tariant, kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Kaltinamasis V. J. paaiškino, kad jo pažįstamas M. ( pavardės nežino ) pasiūlė jam užsidirbti. Po to jį supažindino su kaltinamuoju P. S., kuris prisistatė N. vardu. Šis jam paaiškino, kad reikės nuvažiuoti į Šiaulius ir pasirašyti keletą dokumentų. Taip pat jis paaiškino, kad viskas yra legalu. Kaltinamasis buvo nuvežtas į Šiaulius ir kažkokiame ofise pasirašė keletą dokumentų. Kas juose buvo parašyta ir kokie tai dokumentai, jis nesidomėjo, jų neskaitė, tik pasirašė tose vietose, kur parodė N.. Po to su N. nuvyko pas notarą ir ten pasirašė kažkokius dokumentus jam nurodytose vietose. Dar vėliau jis buvo nuvykęs į Kauno registrų centrą, kur ir vėl pasirašė kažkokius dokumentus jam nurodytose vietose. Atrodo, kad N. jam sakęs, kad jis bus direktoriumi, tačiau kokia tai bendrovė, jis nežino. Direktoriumi jis nesiruošė tapti, jokių bendrovės dokumentų, grynųjų pinigų jis negavo, jokių akcijų nepirko ir už jas niekam jokių pinigų nemokėjo. Jo svarbiausias tikslas buvo gauti piniginį atlygį už jau anksčiau minėtus atliktus veiksmus. Savo kaltę pripažįsta tuo, kad buvo neatidus ir neskaitęs pasirašė tikrovės neatitinkančius dokumentus.

Kaltinamasis P. S. savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2014 m. įkūrė UAB „(duomenys neskelbtini) “, buvo vienintelis vadovas ir akcininkas. Pradėjus verslui nesisekti jis sumanė bendrovę parduoti. Tada jam paskambino kažkokie asmenys, jie sutarė bendrovę pirkti, pasakė, kad direktoriumi bus V. J.. Buvo nuvykta į Kauną, ten užpildyti reikiami dokumentai. Po to Šiauliuose pas notarą V. J. buvo parduotos bendrovės akcijos, šis kaltinamajam už jas sumokėjo grynais 2 600 eurų. Dar vėliau kaltinamasis atvykusiam V. J. su draugu perdavė bendrovės dokumentus ir bendrovėje buvusius pinigus. Savo kaltės nepripažįsta, nes jokių dokumentų neklastojo.

Tokius kaltinamojo V. J. aiškinimus teismas vertina iš dalies kritiškai, t. y. kaip siekį palengvinti savo padėtį. Kaltinamojo P. S. aiškinimus teismas taip pat vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Iš 2016-10-27 UAB „(duomenys neskelbtini) “ Darbo sutarties Nr. 04 matyti, kad joje nurodyta, jog į direktoriaus pareigas paskiriamas V. J.. Tai grafoje „Darbuotojas“ ties įrašu „V. J.“ savo parašu patvirtino kaltinamasis V. J.. Grafoje „Darbdavys“ ties įrašu „akcininkas P. S.“ šią aplinkybę savo parašu patvirtino kaltinamasis P. S. ( t. 1, b. l. 152-153 ).

Iš 2016-10-27 surašytų įmonės kasos bei jos dokumentų perdavimo-priėmimo akto Nr. 1 ir įmonės grynųjų pinigų perdavimo akto Nr. 2 matyti, kad juose nurodyta, jog bendrovės kasos apskaitos duomenis ir kasos likutį – 26 867,61 Eur atleidžiamas direktorius-kasininkas P. S. perduoda naujajam direktoriui V. J.. Tai grafose „Duomenis priėmė“ ir „Pinigus priėmė“ ties savo vardu ir pavarde savo parašu patvirtino kaltinamasis V. J., o grafose „Duomenis perdavė“ ir „Pinigus perdavė“ ties savo vardu ir pavarde savo parašu patvirtino kaltinamasis P. S. ( t. 1, b. l. 155-160 ).

Iš 2016-11-04 dokumentų perdavimo akto Nr. 20161104 matyti, kad jame nurodyta, jog P. S. perdavė, o V. J. priėmė visus bendrovės apskaitos dokumentus. Tai grafoje „Perdavė akcininkas“ ties savo vardu ir pavarde savo parašu patvirtino P. S., o grafoje „Priėmė direktorius“ ties savo vardu ir pavarde savo parašu patvirtino kaltinamasis V. J. ( t. 1, b. l. 161 ).

Iš 2016-11-09 UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ( notarinio registro Nr. 1.13207 ) matyti, kad joje nurodyta, jog P. S. už 2 896, 20 Eur parduoda V. J. UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ akcijas. Grafose „pinigus 2 896, 20 Eur ( du tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt šeši eurai, 20 ct ) gavau ir jokių pretenzijų Pirkėjui dėl Parduodamų akcijų sumokėjimo, neturiu“ ir „Parašai“ šalia parašydamas savo pavardę savo parašu patvirtino kaltinamasis P. S.. Grafoje „Parašai“ šalia parašydamas savo vardą ir pavardę savo parašu tai patvirtino kaltinamasis V. J. ( t. 1, b. l. 163-165 ).

Iš 2017-02-13 asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokolo matyti, kad jame užfiksuota, kaip V. J. atpažįsta P. S., kaip asmenį vardu N. (fotolentelė Nr.2), apie kurį davė parodymus, su kuriuo buvo nuvykęs į Šiaulius, jo prašymu pasirašė dokumentus pas notarą ir kažkokiame ofise ( t. 1, b. l. 70-74 ).

Kaip jau minėta, kaltinamasis V. J. kategoriškai neigia, kad jis ruošėsi tapti UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, perėmė iš kaltinamojo P. S. bendrovės kasos duomenis, grynuosius pinigus, apskaitos dokumentus. Taip pat kategoriškai neigia ir tai, kad jis nupirko bendrovės akcijas ir už jas asmeniškai sumokėjo P. S.. Pažymėtina, kad analogiškus parodymus jis davė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl netikėti juo teismas neturi pagrindo. Byloje yra pateikti jau minėti dokumentai, kuriuose nurodyta, kad V. J. paskiriamas bendrovės direktoriumi, jam perduoti bendrovės kasos apskaitos duomenys ir grynieji pinigai – 26 867,61 Eur, jis priima visus bendrovės apskaitos dokumentus bei pas notarą sudaro akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nuperka bendrovės akcijas ir už jas grynais sumoka P. S. 2 896,20 Eur ( t. 1, b. l. 152-153, 155-160, 161, 163-165 ), tačiau daugiau jokie įrodymai, išskyrus paties kaltinamojo P. S. aiškinimus, šių aplinkybių nepatvirtina. Teismas jais irgi netiki. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. J. po jo „paskyrimo“ bent vieną dieną būtų dirbęs bendrovės direktoriumi. Kaltinamasis P. S. aiškina, kad V. J. pas jį buvo atvykęs su draugu juodu prabangiu automobiliu ir jis jiems perdavė bendrovės dokumentus bei grynuosius pinigus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. S. parodymų nedavė, o versija apie V. J. draugą, prabangų automobilį ir pan. gimė tik teisminio nagrinėjimo metu, todėl ja tikėti nėra pagrindo. Kaltinamasis V. J. paaiškino, kad niekur nedirba ir pragyvena iš atsitiktinių darbų. Todėl visiškai netikėtina, kad jis nupirko bendrovės akcijas ir už jas grynais sumokėjo P. S. 2 896,20 Eur. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jau pirmo susitikimo metu su V. J. kaltinamasis P. S. prisistatė išgalvotu vardu – „N.“, vėlesnių susitikimų metu savojo tikro vardo nepasakė. Šios aplinkybės irgi netiesiogiai patvirtina tai, kad kaltinamasis jau iš anksto žinojo, kad realiai bendrovės akcijos V. J. nebus parduotos, jam nebus perduoti nei bendrovės kasos duomenys, nei kasoje esantys grynieji pinigai, nei apskaitos dokumentai.

Kaltinamasis V. J. aiškina, kad jis dokumentų neperskaitė, pasirašė P. S. nurodytose vietose, todėl nežinojo nei ką, nei dėl ko pasirašo. Teismo posėdyje jis pripažino, kad yra baigęs 8 klases, skaityti ir rašyti moka. Be to, 2016-11-09 pas notarą buvo sudaryta UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas neabejoja, kad notaras išaiškino šios sutarties sudarymo sąlygas ir pasekmes. Kaltinamasis šią sutartį pasirašė, nors visą laiką ( tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu ) teigė, kad jis jokių akcijų pirkti neketino. Įrodymų, kad jis minėtus dokumentus pasirašė apgaulės arba suklydimo, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis suprato, kokius dokumentus jis pasirašo, tačiau apie pasekmes negalvojo, nes jo vienintelis tikslas buvo už tai gauti pažadėtą piniginį atlygį.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamasis P. S. pagamino netikrus dokumentus, įrašydamas juose tikrovės neatitinkančią informaciją ir juos patvirtino savo parašu, o kaltinamasis V. J. šiuos netikrus dokumentus taip pat patvirtino savo parašu, t. y. tokiais savo veiksmais jie suklastojo jau anksčiau minėtus dokumentus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Jų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje ( kaltinamasis P. S. )

Kaltinamasis P. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jokios apgaulės nebuvo, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma gerai. Patikrinimo metu buvo rasti tie dokumentai, kurių jo prašė pateikti. Taip pat paaiškino, kad pagal įstatymą jis naujajam direktoriui privalėjo perduoti dokumentus ir bendrovės antspaudą.

Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taigi, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą, 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda alternatyvūs padariniai (bent vienas iš jų): negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši nusikalstama veika yra padaroma veikiant tyčia. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis Nr. 2K- 197/2012).

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas.

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad:

Pateiktų dokumentų duomenimis 2016-10-27 P. S. surašė Pranešimą Nr.20161027 buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei ,,Aktuali apskaita“, kuriame prašo nutraukti sutartį ir sustabdyti paslaugų teikimą nuo 2016-11-01. 2016-11-03 Dokumentų perdavimo aktu Nr.20161103 bendrovės ,,Aktuali apskaita“ darbuotoja K. R. perdavė, o P. S. priėmė UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentus, iš viso 13 vnt. segtuvų. Apžiūrai pateiktas 2016-11-04 Dokumentų perdavimo aktas Nr.20161104, kurio duomenimis tuos pačius dokumentus ir UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ antspaudą P. S. perdavė V. J.. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " akcininkas P. S. 2016-10-27 sudarė fiktyvią darbo sutartį, pagal kurią į direktoriaus pareigas priėmė V. J., taip pat suklastojo 2016-10-27 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo priėmimo aktą Nr. 1, 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktą Nr.2 bei 2016-11-04 dokumentų perdavimo aktą Nr. 20161104, pagal kuriuos naujai paskirtam direktoriui V. J. perdavė bendrovės kasos dokumentus, kuriuose atsispindi grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje, grynuosius pinigus bei visus UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitos dokumentus, realaus dokumentų perdavimo nebuvo. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. 1 d., sakoma, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, 19 str. 2 d. sakoma, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymu. Vadovaujantis Lietuvos Archyvų departamento prie LRV 2011-03-09 įsakymu Nr. V-100 patvirtintos bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės nuostatomis, ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita) bei apskaitos registrai saugomi 10 metų, 1995-12-05 Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2010-06-18 redakcija Nr. XI-917) 12 str. 1 d, sakoma, kad 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės; 3) išsaugoti reikiamą laiką kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos dokumentus, perimtus šio Įstatymo ir kitų teisės norminių aktų nustatyta tvarka; 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str.1 d. sakoma, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 2 d. sakoma, kad už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas (galioja nuo 2016 01 01 pagal 2015 12 22 LR įstatymas Nr. XII-2215).Dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini) " apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti, negalima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ( t. 2, b. l. 14-17 ).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis P. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ vienintelis akcininkas ir direktorius. Kaip jau minėta, byloje yra pateikti 2016-10-27 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo-priėmimo aktas Nr. 1 bei 2016-11-04 dokumentų perdavimo aktas Nr. 20161104, kuriuose nurodyta, kad kaltinamasis P. S. visus UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos ir apskaitos dokumentus perdavė naujai paskirtam direktoriui V. J. ( t. t. 1, b. l. 155, 161 ). Kaltinamasis V. J. teismo posėdyje kategoriškai patvirtino, kad jokių UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ dokumentų P. S. jam neperdavė. Analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą teismas nustatė, kad minėti dokumentai buvo suklastoti. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis P. S. minėtų dokumentų realiai niekam neperdavė ir juos paslėpė. Dėl šios priežasties nebuvo galima visiškai nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini) " veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko visiškai įrodytu tai, kad kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, paslėpė dokumentus ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje ( kaltinamasis P. S. )

Kaltinamasis P. S. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad perduodamas bendrovės dokumentus V. J. ir jo draugui, jis kartu perdavė jiems ir bendrovėje buvusias pinigines lėšas – 26 867,61 Eur. Tokiu būdu jis yra visiškai nepagrįstai kaltinamas, kad minėtas pinigines lėšas pasisavino.

Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl turto pasisavinimo ir turto išvaistymo atribojimo. Kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto pasisavinimas skiriasi nuo iššvaistymo tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Taigi pasisavinant patikėtą ar esantį kaltininko žinioje svetimą turtą, skirtingai nuo iššvaistymo, egzistuoja laiko tarpas, kurio metu kaltininkas valdo svetimą jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą, t. y. turi jį savo žinioje ir gali su juo elgtis savo nuožiūra. Turto pasisavinimas yra savarankiška ir atskirai kvalifikuojama nusikalstama veika, kuri negali peraugti į turto iššvaistymą, nes skiriasi šių veikų baigtumo momentai. Todėl jeigu prieš perduodamas turtą tretiesiems asmenims kaltininkas šį turtą buvo bent trumpą laiką užvaldęs ir galėjo su šiuo turtu atlikti bet kokius veiksmus, veika kvalifikuojama tik pagal BK 183 straipsnio 1-3 dalis, kaip turto pasisavinimas priklausomai nuo pasisavinto turto vertės ( 2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-330/2006 ).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis P. S. buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio nuostatas jis, būdamas vienasmeniu Bendrovės valdymo organu, atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir jo tikslų įgyvendinimą, užimamų pareigų pagrindu turėjo teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą. Tokiu būdu bendrovės piniginės lėšos buvo jo žinioje ir jis jomis galėjo laisvai disponuoti.

Byloje yra 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktas Nr. 2, kuriame nurodyta, kad atleidžiant direktorių-kasininką P. S. iš darbo, jis perduoda direktoriui V. J. grynuosius pinigus, viso 26 867, 61 Eur ( t. 1, b. l. 159 ). Kaltinamasis V. J. kategoriškai tvirtina, kad P. S. jam jokių pinigų neperdavė, jis jų negavo. Analizuojant nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą teismas nustatė, kad minėtas dokumentas buvo suklastotas. Iš to darytina išvada, kad kaltinamasis P. S. realiai jokių grynųjų pinigų V. J. neperdavė, o juos pasisavino. Įstatymas numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo suma viršija 250 MGL ( BK 190 str. 1 d. ), gi 26 867,61 Eur suma viršija 250 MGL.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis P. S. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ 26 867,61 Eur materialinę žalą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje. Jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Be to, kaltinamasis P. S. buvo kaltinamas to, kad jis laiku nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių, o būtent:

laikotarpiu nuo 2016-10-12 iki 2016-11-09, faktiškai būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir vieninteliu akcininku, pagal 2004m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos“ turėdamas pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovės pateiktas deklaracijas dėl aplinkos taršos mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, PVM ir pelno mokesčių priskaičiavimo, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių, po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2016-10-12 priminimu Nr. (23.31-08)464-1078, kuris jam asmeniškai įteiktas 2016-10-20, priminė apie pareigą sumokėti 10 374,53 EUR deklaruotų mokesčių, nors turėjo realią galimybę tai padaryti 2016-10-27 gražinęs į bendrovės kasą, jam kaip atskaitingam bendrovės asmeniui išduotas pinigines lėšas - 26 867,61 EUR., t. y. jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 str. 1d.

Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad su mokesčių inspekcija bendravo apie pusantrų metų, prašė leisti mokėti reikalaujamą sumą dalimis. Pripažįsta, kad buvo gavęs priminimą sumokėti reikalaujamus mokesčius, neneigia, kad tuo metu tam pinigų turėjo. Tuo metu pirko jo bendrovę, pirkėjai sakė, kad patys sumokės tuos mokesčius, todėl jis jų ir nesumokėjo.

Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Civilinio ieškovo atstovė V. P. paaiškino, kad bendrovės direktorius P. S. buvo gavęs iš jų priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, šis priminimas surašytas 2016-10-12, o įteiktas direktoriui 2016-10-20, tačiau reikalaujamų mokesčių jis nesumokėjo.

Iš 2016-12-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos rašto Nr. (23.4-08E)RNA-37753 matyti, kad jame VMI pateikia duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ nesumokėtus 10 150,85 EUR mokesčių valstybei ( t. 1, b. l. 20-22 ).

Iš 2016-10-12 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM priminimo Nr. (23.31-08)464-1078 matyti, kad juo UAB „(duomenys neskelbtini) “ primenama apie pareigą sumokėti 10 374,53 eurus mokesčių ir delspinigių bei išaiškinama, kad nesumokėjus per 20 dienų atsakingi asmenys gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Priminimas 2016-10-20 įteiktas direktoriui P. S. ( t. 1, b. l. 23-24 ).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ūkinės finansinės veiklos tyrimo specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad:

Pateiktų dokumentų duomenimis UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ direktoriui P. S. 2016-10-20 buvo įteiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2016-10-12 Priminimas Nr. (23.31-08)464-1078, kuris priminė apie pareigą sumokėti 10 374,53 EUR sumą mokesčių ir delspinigių. Priminime nurodyta šią sumą sumokėti per 20 dienų, t. y. iki 2016-11-10. UAB ,,Aktuali apskaita“, kuri tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ buhalterinę apskaitą, pateiktų dokumentų duomenimis priminimo pateikimo datai (2016-10-20) bendrovės kasoje grynųjų pinigų likučio nebuvo. 2016-10-21 kasoje užpajamuota 13 513,12 EUR, kaip suma įnešta į kasą direktoriaus P. S. ir tą pačią dieną, ta pati suma 13 513,12 EUR buvo išlaiduota atskaitingam asmeniui. Pateiktų dokumentų duomenimis 13 513,12 EUR suma apskaityta atskaitingo asmens P. S. 2016 m. 10 mėn. avanso apyskaitoje, t. y. 2016-10-21 UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ turėjo finansinę galimybę sumokėti priminime nurodytą 10 374,53 EUR sumą. Atskaitingo asmens P. S. 2016 m. 10 mėn. avanso apyskaitoje pinigų likutis 2016-01-01 nurodytas 15 113,50 EUR, gauta mėnesio bėgyje 13 682,52 EUR, iš jų 13 513,12 EUR iš kasos, išleista 28 796,02 EUR, iš jų 26 867,61 EUR nurodytas, kaip įneštas atgal į kasą 2016-10-27, t. y. P. S., būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir turėdamas savo avanso apyskaitoje bendrovės grynuosius pinigus, laikotarpiu nuo 2016-10-21 iki 2016-10-27 turėjo finansinę galimybę sumokėti priminime nurodytą 10 374,53 EUR sumą ir 2016-10-27, užpajamavus bendrovės kasoje 26 867,61 EUR sumą, UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ turėjo finansinę galimybę sumokėti priminime nurodytą 10 374,53 EUR sumą. P. S. tyrimui pateikė 2016-10-27 vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo jis save atšaukia iš direktoriaus pareigų ir išrenka bendrovės direktoriumi V. J.. Pateikti dokumentai:-2016-10-27 Įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo ir priėmimo aktas, kuriuo P. S. perduoda direktoriui V. J. įmonės kasos duomenis;-2016-10-27 Kasos inventorizacijos aktas Nr.20161027, kurio duomenimis kasoje faktiškai rasta 26 867,61 EUR grynųjų pinigų; 2016-10-27 Įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktas Nr. 2, kuriuo P. S. perduoda direktoriui V. J. 26 867,61 EUR grynuosius pinigus; 2016-11-04 Dokumentų perdavimo aktas Nr.20161104, kuriuo P. S. perduoda direktoriui V. J. įmonės buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkas P. S. 2016-10-27 sudarė fiktyvią darbo sutartį, pagal kurią į direktoriaus pareigas priėmė V. J., taip pat suklastojo 2016-10-27 įmonės kasos ir jos dokumentų perdavimo priėmimo aktą Nr. 1, 2016-10-27 įmonės grynųjų pinigų perdavimo aktą Nr.2 bei 2016-11-04 dokumentų perdavimo aktą Nr. 20161104, pagal kuriuos naujai paskirtam direktoriui V. J. perdavė bendrovės kasos dokumentus, kuriuose atsispindi grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje, grynuosius pinigus bei visus UAB "(duomenys neskelbtini) " apskaitos dokumentus, realaus grynųjų pinigų perdavimo nebuvo. Tyrimui nepateikti kiti grynųjų pinigų išlaidų dokumentai, t. y. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ turėjo finansinę galimybę sumokėti mokesčius valstybei po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2016-10-12 Priminimu Nr. (23.31-08)464-1078, kuris 2016-10-20 įteiktas bendrovės direktoriui P. S. asmeniškai, priminė apie pareigą sumokėti bendrai 10374,53 EUR mokesčių ir delspinigių per 20 dienų nuo priminimo įteikimo.( t. 2, b. l.14-17 ).

Pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį „Mokesčių mokėtojo pareigos“ kaltinamasis turėjo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai bendrovės pateiktas deklaracijas dėl aplinkos taršos mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, PVM ir pelno mokesčių priskaičiavimo, laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių, po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos 2016-10-12 priminimu Nr. (23.31-08)464-1078, kuris jam asmeniškai įteiktas 2016-10-20, priminė apie pareigą sumokėti 10 374,53EUR deklaruotų mokesčių, nors turėjo realią galimybę tai padaryti.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.

Šia nuostata įgyvendinamas draudimo persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą principas (non bis in idem), įtvirtintas tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygmeniu: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. EŽTT praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš. Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03 ir kt.). Be to, pažeidimų teisinių formuluočių skirtumai nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl vėlesnio proceso atitikimo non bis in idem principui. Pažymėtina ir tai, kad nors non bis in idem principas riboja galimybes vykdyti alternatyvius ir kartotinus procesus tik dėl baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimų, tačiau administracinės teisės pažeidimai Konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos požiūriu pripažįstami „baudžiamaisiais“ (kasacinė nutartis Nr. 2K-109-788/2016). Konstitucinėje jurisprudencijoje nedviprasmiškai įtvirtinta, kad principas non bis in idem reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį teisės pažeidimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas).

Kaip matyti iš byloj esančio 2017-03-24 Šiaulių apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje P. S. pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 450 eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas 303430914, nuo 2014-10-21 – 2016-11-18 juridinių asmenų registre registruotos buveinės adresas Vilniaus g. 19-57, Šiauliai, vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio (toliau – LR CK) (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-09-30 bendrovės pajamos sudarė 56.112,52 Eur., per minėtą laikotarpį patirta 40.060,96 Eur. išlaidų, t. y. atsiskaityta su tiekėjais – 35.585,74 Eur. (89 % nuo visos išlaidų sumos), apmokėta už prekes ir paslaugas: 2016-05-09 (duomenys neskelbtini) – 9.464,32 Eur., 2016-05-11 (duomenys neskelbtini). – 7.435,12 Eur., 2016-05-12 (duomenys neskelbtini), UAB – 295,24 Eur., 2016-05-24 (duomenys neskelbtini), UAB – 1.800,00 Eur., 2016-06-06 (duomenys neskelbtini), UAB – 224,61 Eur., 2016-06-23 (duomenys neskelbtini), UAB – 13.513,12 Eur., 2016-07-07 (duomenys neskelbtini), UAB – 204,49 Eur., 2016-08-05 (duomenys neskelbtini), UAB – 251,91 Eur., sumokėta VMI prie FM – 2.718,82 Eur. (7 % nuo visos išlaidų sumos), išmokėtas darbo užmokestis 1.423,35 Eur. (4 % nuo visos išlaidų sumos), nuo 2016-07-04 vykdomas priverstinis išieškojimas, nurašant nepriemoką iš Bendrovės sąskaitų, VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenų išrašuose apie Bendrovės prievoles ir jų įvykdymą, matyti, kad 2016-06-14 įmonei (duomenys neskelbtini), UAB buvo sumokėta 189,26 Eur, 2016-06-23 įmonei UAB (duomenys neskelbtini), buvo sumokėta 13.513,12 Eur, 2016-09-06 įmonei (duomenys neskelbtini), UAB buvo sumokėta 94,63 Eur., nuo 2016-10-20, Įmonės vadovui P. S. buvo įteiktas priminimas Nr. (23.31-08) apie pareigą sumokėti mokesčius, tačiau ši pareiga nebuvo įvykdyta, taip buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės ( t. 2, b. l. 146-147 ).

Kaip matyti, administracinė nuobauda P. S. buvo paskirta už kreditoriaus interesų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas taip pat susijęs su mokesčių nemokėjimu, pažeidžiant kreditoriaus – VMI interesus, nes turėdama mokestinę nepriemoką, kurią sudaro mokesčiai valstybei, bendrovė mokėjo darbo užmokestį, vykdė atsiskaitymus su prekių ir paslaugų tiekėjais, apmokėjo įvairias su bendrovės veikla susijusias išlaidas. Tokiu būdu, kaltinamąjį pripažinus kaltu pagal BK 219 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisus, būtų pažeistas dvigubo baudimo (non bis in idem ) principas.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 1 dalyje padarymo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas ).

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo – 10 374,53 Eur, kuriuo prašomą minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo P. S. ( t. 2, b. l. 5-6 ). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis P. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 1 dalyje padarymo išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu ( BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas ).

Kaltinamųjų V. J. ir P. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmė skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis V. J. anksčiau neteistas ( t. 2, b. l. 18 ), administracine tvarka baustas ( t. 2, b. l. 21-23 ), nevedęs, nedirbantis, Psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

Kaltinamasis P. S. anksčiau neteistas ( t. 2, b. l. 19-20 ), administracine tvarka baustas ( t. 2, b. l. 24-27 ), vedęs, nedirbantis, Psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas kaltinamasis V. J. padarė nesunkų nusikaltimą ( BK 300 straipsnio 1 dalis ). Už šio nusikaltimo padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės, t. y. bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, savo kaltę iš dalies pripažino, jo padaryta nusikalstama veika kokių tai sunkių pasekmių nesukėlė, todėl jam skirtina švelniausia bausmės rūšis – bauda. BK 47 straipsnis ( nauja redakcija ) numato, kad už nesunkų nusikaltimą skiriamas baudos dydis yra nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio ( 2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-653, įsigal. Nuo 2017-10-06 ). BK 47 straipsnis ( sena redakcija ) numatė, kad už nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos dydis yra iki 500 MGL dydžio ( 2016-03-25 įstatymas Nr. XII-2277, įsigal. nuo 2016-03-30 ). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2016-10-27 iki 2016-11-09, t. y. dar galiojant BK 47 straipsnio senai redakcijai. BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. J. skirtinos bausmės - baudos dydis nustatytinas vadovaujantis BK 47 straipsnio senos redakcijos nuostatomis.

Vertinant pagal BK 11 straipsnio nuostatas kaltinamasis P. S. padarė nesunkų nusikaltimą ( 300 straipsnio 1 dalis ), apysunkį nusikaltimą ( BK 222 straipsnio 1 dalis ) ir sunkų nusikaltimą ( BK 183 straipsnio 2 dalis ). Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų.

BK 75 straipsnyje ( nauja redakcija ) numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-633, įsigal. nuo 2017-10-06 ). BK 75 straipsnyje ( toliau – sena redakcija ) buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus ( išskyrus labai sunkius nusikaltimus ) teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ( 2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554, įsigal. nuo 2015-03-24 ). BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis P. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje padarė 2016 m. spalio-lapkričio mėnesių laikotarpyje, t. y. galiojant dar senai BK 75 straipsnio redakcijai. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio ( sena redakcija ) nuostatų taikymo kaltinamojo atžvilgiu, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad P. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, nėra jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Teismo nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių jo šeimai (ilgą laiką nutrūktų jo socialiniai ryšiai). Nekyla abejonių, kad kaltinamojo veiksmai padarė didelės žalos bendrovei, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius nuteistojo socialinius interesus, juo labiau kad fizinis asmuo yra labiau pažeidžiamas, nei juridinis, o P. S. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina jam skirti realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad BK 183 straipsnio 2 dalis, už kurio padarymą P. S. yra pripažintas kaltu, nors yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijos ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Be to, pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2014). Pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas neturi jokių duomenų, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis būtų vėl padaręs kokias tai nusikalstamas veikas ar baudžiamuosius nusižengimus. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikomas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 303-305, 307-308, 313 str.,

nusprendžia

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio. 1 dalyje ir nuteisti jį 30 MGL, t. y. 1129,80 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas dvidešimt devyni eurai, 80 ct ) dydžio bauda, įpareigojant per teismo nustatytą 24 mėnesių terminą ( skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ) paskirtą baudą sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos kasą.

Išaiškinti nuteistajam V. J., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškota priverstinai.

P. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. ( vienerių metų ir šešių mėnesių ) laisvės atėmimo bausme.,

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį - 40 MGL, t. y. 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų, 40 ct ) dydžio bauda;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2dalimi, 5 dalies 2 punktu bausmes ( paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje ) subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 3 ( trijų ) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi šią bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 3 m. 6 mėn. ( trijų metų ir šešių mėnesių ) laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 8 punkto nuostatas ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn. ( vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ) įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.

Pagal BK 219 straipsnio 1 dalį P. S. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos ( nuteistiesiems V. J. ar P. S. nedalyvaujant teismo posėdyje terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jiems išsiuntimo dienos ) gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.