Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-23 · Administracinė byla Nr. I-9042-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
I-9042-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01797-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
L. O.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9042-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01797-2019-0Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-09-14 iki 2018-10-18 buvo laikomas Alytaus pataisos namuose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pažymėjo, kad gyvenamosiose patalpose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamojo plotas 52 kv. m, patalpoje buvo laikoma iki 17 nuteistųjų. Statinio techninė būklė bloga, lauko sienos aptrupėjusios, santechnikos įrenginiai pažeisti korozijos, elektros instaliacija blogos būklės. Patalpų lubos pažeistos pelėsio, nuo sienų byra tinkas, langai supuvę ir nesandarūs. 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, 9 praustuvės, jais naudojosi 200 lokalinio sektoriaus nuteistųjų, dėl to kilo nepatogumų, susidarydavo eilės prie sanitarinių įrenginių. Prausykloje šilto vandens nebuvo, o prausis po šiltu dušu leidžiama tik kartą per savaitę. Dušinėje įrengta 20 vandens purkštuvų, tačiau iš jų tik 15 vnt. veikė. Rūkymo patalpos plotas tik 8,8 kv. m. Baldai seni, minkštas inventorius nešvarus ir susidėvėjęs, nėra plaunamas ir dezinfekuojamas, dėl to plito parazitai. Patalpos dezinfekuojamos nepakankamai, ginčo laikotarpiu patalpos buvo dezinfekuotos tik porą kartų. Pareiškėjas buvo apgyvendintas virš cecho, kuriame anksčiau buvo kilęs gaisras, be to, oras gyvenamojoje patalpoje dėl cecho veiklos buvo užterštas. Nuo 2018-08-08 pareiškėjas buvo perkeltas į ankštas 50 kv. m ploto be sargybos patalpas, kuriose buvo laikoma iki 20 asmenų. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovo atstovą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nes bijojo prarasti darbą, be to, pataisos namų gydytojas nepildė pareiškėjo asmens sveikatos kortelės, neišrašė vaistų. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė dvasinius skausmus, depresiją, žalojo sveikatą.

Atsiliepimas

Atsikirtime (b. l. 62) nesutiko su atsiliepime išdėstyta informacija. Atkreipė dėmesį, kad prie sanitarinių įrenginių eilės susidarydavo rytais ir vakarais. Pažymėjo, kad iki 2018-10-18 buvo laikomas senajame bendrabutyje, kuriame buvo laikoma iki 20 nuteistųjų, įrengtas vienas klozetas, 1 pisuaras, 2 praustuvės.

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 8-14) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmės atlikimui buvo perkeltas į 1-jį ir 7-jį lokalinius sektorius, taip pat 22 būrį (nuteistieji, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos), kuriuose gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pataisos įstaigoje nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali laisvai judėti savo būrio patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pagal galiojančius teisės aktus, įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Alytaus visuomenės sveikatos centras ne kartą tikrino Alytaus pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau patikrinimų metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra būtų 18°C - 28°C, šaltuoju - 18°C - 22°C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju - 35-60, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25 m/s, šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus. Nuteistieji patys rūpinasi tvarkos ir švaros palaikymu patalpose. Bendrabučio tipo patalpos nėra avarinės, o tik blogos būklės, tačiau remonto darbai atliekami reguliariai. Nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, čiužiniai, antklodės ir pagalvės nuolat dezinfekuojamos. Tualetai sanitariniuose mazguose atskirti sienelėmis ir durimis. 7-jo lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengtos 9 praustuvės, 6 unitazai, 1 pisuaras, ginčo laikotarpiu gyveno 156 nuteistieji. 1-jo lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengta 12 praustuvių, 5 klozetai, 4 pisuarai, ginčo laikotarpiu šiose patalpose gyveno 130 nuteistųjų. Dirbtuvės, kuriose yra vykdomi suvirinimo darbai, yra įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų. Virš dirbtuvių nuteistieji negyvena. 22 būryje įrengta 10 praustuvių, 5 dušo kabinos, 1 vonia, 6 unitazai. Nuo 2018-10-17 22 būrio nuteistieji buvo perkelti į naujai rekonstruotą pastatą, kuriame sanitariniai mazgai įrengti miegamuosiuose. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016-09-14 iki 2018-10-18.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose, pareiškėjo buvimo metu, buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias gyvenamąsias patalpas: nuo 2016-09-16 iki 2016-11-03 – į 1-jo lokalinio sektoriaus 5 būrio 2 miegamąjį, kurio plotas 44,81 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,73 kv. m ploto; nuo 2016-11-03 iki 2018-08-07 – į 7-jo lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamąjį, kurio plotas 52,79 kv. m, įrengta 17 miegamųjų vietų, vienam asmeniui teko 3,10 kv. m ploto; nuo 2018-08-17 iki 2018-10-18 – į 22 būrio 8 miegamąjį (nuteistieji, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos), kurios plotas 70,55 kv. m, įrengta 21 miegamoji vieta, vienam asmeniui teko 3,35 kv. m ploto (b. l. 15, 16, 17, 50, 51, 52, 53). Daroma išvada, kad pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, todėl nėra pagrindo atsakovo atsakomybei kilti.

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamojo ploto dalį užėmė baldai ir kiti įrenginiai. Tačiau pagal Taisykles skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo pažeista, jo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos Alytaus pataisos namuose vėdinamos per atidaromus langus, kas atitinka Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkto reikalavimus. Minėtą aplinkybę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016-12-09, 2018-12-21 patikrinimo aktai (b. l. 24-27, 28-30). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamą langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo gyvenamąsias patalpas, neturi problemų dėl atsirandančios drėgmės ar pelėsio.

Dėl pareiškėjo argumentų apie patalpų nešvarą, pelėsio plitimą, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei pareiškėjo valios. Alytaus pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytą pareigą susitvarkyti aplinką, kurioje patys gyvena, tuo tikslu jiems išduodamos valymo priemonės (b. l. 28-30). Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, nešvarių patalpų, susikaupusio pelėsio, drėgmės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas nurodė, kad pastatas ir patalpos neremontuotos, nuo sienų byrėjo tinkas, praustuvės ir vamzdynai surūdiję, tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie netinkamai įrengtas ir susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, netvarkingą elektros instaliaciją, netinkamą sanitarinio mazgo patalpų ir įrenginių būklę, neveikiančius sanitarinius įrenginius, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl neveikiančių sanitarinių įrenginių ar blogos patalpų būklės. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus atsakovo atstovas atsiliepime pažymėjo, kad nuteistųjų bendrabutis yra blogos būklės, tačiau ne avarinis, o patalpų remonto darbai atliekami reguliariai. Tiek būrių viršininkai, tiek kiti pareigūnai, atsakingi už lokalinį sektorių, nuolat prižiūri tvarką ir švarą patalpose, reaguoja į nuteistųjų nusiskundimus susijusius su buitinės ir kitos technikos gedimais, esant poreikiui atlieka remontus. Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu. Pareiškėjas neneigia, kad buvo vedamas praustis po šiltu dušu kartą per savaitę, be to, teisės aktai nereglamentuoja karšto vandens tiekimo kiekvieno būrio sanitariniame mazge (prausykloje), todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė nepakankamu sanitarinių įrenginių kiekiu. Pažymėjo, kad 7 lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengti 6 klozetai, 1 pisuaras, 9 praustuvės, kuriais naudojosi 200 lokalinio sektoriaus nuteistųjų, 22 būryje buvo įrengtas vienas klozetas, 1 pisuaras, 2 praustuvės. Pažymėjo, kad dėl sanitarinių įrenginių trūkumo kilo nepatogumų, susidarydavo eilės.

Iki 2017-01-01 galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę dešimčiai asmenų, tualete – po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų. Nuo 2017-06-08 įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2017-06-07 Teisingumo ministro įsakymu Nr. V-245, nurodyta, kad prausykloje turi būti įrengta po vieną praustuvę ne daugiau kaip penkiolikai asmenų, tualete – klozetas (gali būti ir tupiamas) arba pisuaras ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.

Atsakovo atstovo teigimu, 7-jo lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengtos 9 praustuvės, 6 unitazai, 1 pisuaras, kuriais naudojosi 156 nuteistieji; 1-jo lokalinio sektoriaus sanitariniame mazge įrengta 12 praustuvių, 5 klozetai, 4 pisuarai, ginčo laikotarpiu gyveno 130 nuteistųjų; 22 būryje įrengta 10 praustuvių, 5 dušo kabinos, 1 vonia, 6 unitazai. Įvertinęs būriuose įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir nuteistųjų skaičių, teismas sprendžia, kad sanitarinių įrenginių skaičius ne visiškai atitiko Aprūpinimo inventoriumi normose nustatytus reikalavimus. Tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ar dušinės. Bylos duomenimis, pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl nepatogumų naudojantis sanitariniu mazgu ar dušine. Kaip jau buvo minėta, neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (sanitarinių įrenginių trūkumo) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Dėl pareiškėjo pretenzijų, jog minkštas inventorius su parazitais, nedezinfekuojamas, pažymėtina, kad remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenims (b. l. 24-27, 28-30), Alytaus pataisos namuose yra įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštas inventorius ir daiktai. Pataisos namuose taip pat teikiamos skalbimo paslaugos, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Alytaus pataisos namuose vedamas Dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas (b. l. 37-49), iš kurio matyti, kad čiužinių, pagalvių ir antklodžių dezinfekcija vykdoma reguliariai. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų aprūpintas netinkamu naudojimui minkštu inventoriumi, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo apgyvendintas virš cecho, kuriame anksčiau buvo kilęs gaisras, be to, oras gyvenamojoje patalpoje dėl cecho veiklos buvo užterštas. Atsakovo atstovas atsiliepimu paneigė pareiškėjo argumentus ir pažymėjo, kad gamybinės patalpos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalų, o gaisras 7 lokaliniame sektoriuje niekada nebuvo kilęs. Bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus pataisos namų administraciją dėl užteršto oro ar kitų nepatogumų dėl dirbtuvių veiklos. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs.

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad rūkymo patalpa maža, tačiau, teismas pažymi, jog reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas neįrodė kaltų atsakovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Bylos duomenys taip pat nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl pareigūnų ar medicinos personalo netinkamo elgesio (grasinimų susidoroti, duomenų apie pareiškėjo sveikatą neregistravimo ir pan.). Šių aplinkybių pareiškėjas skunde nedetalizuoja ir konkrečių pažeidimų nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokie konkrečiai pareigūnai su juo elgėsi netinkamai. Bylos duomenimis nenustatyta, kad Alytaus pataisos namų pareigūnai ar kitas personalas būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl netinkamo pareigūnų ar kito personalo elgesio atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. O. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis