- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-13
- Bylos Nr.
- A-438-224-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės tarybai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Galinės miško namai", J.S.
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovėms Vilniaus rajono savivaldybės tarybai ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijai bei Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Galinės miško namai", J.S. dėl sprendimo, išvados, įsakymo ir statybos leidimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu ir prašė panaikinti:
1) Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006-02-10 sprendimą Nr. T3-37 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių Mažosios Riešės vs., Avižienių sen., Vilniaus r., detalaus plano patvirtinimo bendrąja tvarka";
2) Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-10-13 išvadą Nr. 172 „Dėl leidimo pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį";
3) VAVA 2006-10-18 įsakymą Nr. 2.3-10086-41 „Dėl J.S., UAB „Vilniaus plėtra" privačių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų patvirtinimo";
4) Vilniaus rajono savivaldybės administracijos bendrovei „Galinės miško namai" išduotus:
4.1) 2007-03-09 statybos leidimą Nr.0250 dėl statybų žemės sklypuose kadastriniais Nr.(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
4.2) 2007-03-20 leidimą Nr.0270 dėl statybos sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini);
4.3) 2007-03-20 leidimą Nr.0271 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.4) 2007-03-20 leidimą Nr.0272 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.5) 2007-03-20 leidimą Nr.0273 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.6) 2007-03-20 leidimą Nr.0274 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.7) 2007-03-20 leidimą Nr.0275 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.8) 2007-03-23 leidimą Nr.0282 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.9) 2007-03-23 leidimą Nr.0283 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.10) 2007-03-23 leidimą Nr.0284 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.11) 2007-03-23 leidimą Nr.0285 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.12) 2007-03-23 leidimą Nr.0286 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.13) 2007-03-23 leidimą Nr.0287 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.14) 2007-04-05 leidimą Nr.0329 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.15) 2007-04-05 leidimą Nr.0330 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.16) 2007-04-05 leidimą Nr.0331 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.17) 2007-04-05 leidimą Nr.0332 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.18) 2007-04-05 leidimą Nr.0333 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini);
4.19) 2007-04-05 leidimą Nr.0334 dėl statybos sklype kad.Nr. (duomenys neskelbtini).
Savo reikalavimų materialiniu teisiniu pagrindu pareiškėjas nurodė Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 20 straipsnio 8 dalį, Nekilnojamųjų kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau - NKPAĮ) 19 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktus, Statybos įstatymo (toliau - SĮ) 2 straipsnio 71 dalį, Vyriausybės 2004-047-12 nutarimu Nr.867 patvirtintų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo valstybinės priežiūros nuostatų 27.1 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 7.4.7 ir 9.2 punktus, o savo pareiškimą grindė šiais argumentais:
1. Vilniaus rajono valdyba 1994-08-24 potvarkiu Nr. 551 patvirtino kultūros paveldo objektų - Mažosios Riešės piliakalnio ir Aukštųjų Rusokų pilkapyno, teritorijų ir reguliuojamo užstatymo ir saugomo gamtinio landšafto zonos planą, kuriuo nustatė kultūros paveldo objektų teritorijos ir reguliuojamo užstatymo ir saugomo gamtinio kraštovaizdžio zonas, o Kultūros paveldo centras 1999-03-27 sudarė šioms vertybėms apskaitos dokumentus - kultūros vertybių dosjė, į kurias buvo įtrauktas minėtas planas su minėtu potvarkiu nustatytomis zonų ribomis. Vadovaujantis TPĮ 2 straipsnio 5 punkto ir Statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-15 įsakymo Nr. 159 „Dėl detaliųjų planų taisyklių patvirtinimo" nuostatomis, detaliojo plano sprendiniai nustato tam tikras elgesio taisykles, kuriomis turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai. Kiekvienu konkrečiu atveju savivaldybės institucija, išnagrinėjusi turimus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, sprendžia, ar gali būti rengiamas statybos ar kitoks veiklos projektas. Rengiant detalųjį planą, turi būti įvertinami su planuojamąja teritorija besiribojantys žemės sklypai, miško valdos, valstybės saugomos teritorijos ar objektai, nekilnojamasis turtas, apsauginės zonos, inžinerinės infrastruktūros objektai, kurie gali daryti įtaką detaliojo plano sprendiniams. Detaliojo planavimo organizatoriams J.S. ir D. A. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2004-04-30 buvo išduotos jiems priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad.Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių Mažosios Riešės vs., Avižienių sen., Vilniaus r., ir patenkančių į Aukštųjų Rusokų pilkapių reguliuojamo užstatymo ir saugomo gamtinio kraštovaizdžio zoną, sąlygos detaliajam planui rengti (toliau - Sąlygos), parengtos pažeidžiant tuo metu galiojusių Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 37.1 punkto, nustatančio savivaldybės vyriausiajam architektui pareigą, neturint visų reikalingų duomenų sąlygų parengimui, teikti paraiškas dėl sąlygų pateikimo apskrities valdytojui, ministerijų, departamentų ir valstybinių tarnybų regioniniams ar vietos padaliniams, savivaldybių įmonėms ar organizacijoms, reikalavimus, nes Sąlygose nenurodomos kitų institucijų pagal kompetenciją išduotos specialiosios sąlygos, o Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis architektas, neturėdamas visų reikalingų duomenų sąlygų parengimui, nepateikė tokių paraiškų. Sąlygos patvirtintos 2004-04-30, tad, vadovaujantis TPĮ pakeitimo įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymo 4 str. 2 dalimi, detalusis planas turėjo būti baigiamas rengti pagal iki 2004-05-01 galiojusį TPĮ ir kitus teritorijų planavimą reglamentavusius teisės aktus. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006-02-10 sprendimas Nr. T3-37, kuriuo patvirtintas J.S. priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad.Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini)) ir D. A. priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo (kad.Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Mažosios Riešės vs., Avižienių sen., Vilniaus raj., detalusis planas, naikintinas tuo pagrindu, kad šio sprendimo priėmimo metu galiojusios TPĮ redakcijos 20 straipsnio 8 dalis nustatė, jog detalusis planas netvirtinamas, kai yra pažeista nustatyta derinimo procedūra, gi nagrinėjamu atveju detalusis planas nebuvo suderintas su Kultūros paveldo departamento (toliau – KPD) Vilniaus teritoriniu padaliniu, taigi, jis patvirtintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus;
2. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-10-13 pažyma Nr. 172 dėl leidimo pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypų (kad.Nr.(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir VAVA 2006-10-18 įsakymas Nr. 2.3-10086-41, kuriuo patvirtinti žemės sklypų, esančių Mažosios Riešės vs., Avižienių sen., Vilniaus raj., suformuotų pagal Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006-02-10 sprendimu Nr. T3-37 patvirtintą detalųjį planą, kadastriniai duomenys bei kuriuo žemės ūkio paskirties žemės sklypai padalinti į 25 sklypus, pakeičiant žemės sklypų Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį (būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis- mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį (būdas - inžinerinės infrastruktūros teritorijos, pobūdis- susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), priimti pažeidžiant NKPAĮ 19 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus, numatančius, jog, siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jei norima dalyti į atskiras dalis saugomo objekto teritorijoje esančius sklypus ir keisti jų ribas bei keisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį, todėl tiek Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-10-13 pažyma Nr.172, tiek VAV 2006-10-18 įsakymas Nr. 2.3-10086-41 naikintini;
3. Kadangi UAB "Galinės miško namai" (užsakovas) ir UAB "Sostinės namai" (rangovas) statybos darbai vykdomi valstybės viešajam pažinimui ir naudojimui saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių- Mažosios Riešės piliakalnio ir Aukštųjų Rusokų pilkapio- apsaugos zonoje, jiems taikytinos NKPAĮ 19 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatos, numatančios, kad, siekiant, jog saugomo objekto vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima saugomo objekto apsaugos zonose statyti statinius, tačiau nagrinėjamu atveju statybos darbai vykdomi neturint KPD sutikimo. Vykdomi statybos darbai pažeidžia NKPAĮ 19 straipsnio 6 d.alies3 punktu nustatytus paveldosaugos reikalavimus bei SĮ 2 straipsnio 71 dalies reikalavimus ir yra savavališki. Kadangi Vilniaus rajono savivaldybės administracija skundžiamus statybos leidimus išdavė neinformavusi statytojų, kad statybos darbai vyks apsaugos zonoje, kurios ribas dar 1994 metais apibrėžė Vilniaus rajono valdyba potvarkiu Nr. 551 patvirtintu planu, ir kad pagal NKPAĮ 19 straipsnio 6 dalies 3 punktą statytojams bus reikalingas KPD sutikimas, be kurio jie negalės vykdyti statybų, ginčijami statybos leidimai naikintini;
4. Atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė, o tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, todėl neteisėtų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos aktų panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu - viešuoju interesu;
5. Vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nuostata, numatanti, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, prokuroro atžvilgiu aiškintina kaip suteikianti prokurorui teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl skundžiamų aktų panaikinimo per vieno mėnesio terminą, kuris skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Pareiškėja, 2007-02-15 gavusi Lietuvos Respublikos Seimo nario Algirdo Monkevičiaus prašymą ištirti Vilniaus rajone, Aukštųjų Rusokų piliakalnio pašlaitėje susidariusią situaciją, pradėjo rinkti medžiagą apie vykdomas nelegalias statybas, kreipėsi į įvairias valstybės institucijas ir, 2007-10-05 gavusi paskutinį atsakymą į jos pateiktą užklausimą, nusprendė esant surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo, todėl skundo padavimo terminas skaičiuotinas būtent nuo šios dienos.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės taryba atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą atsižvelgiant į šiuos motyvus:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo padavimo teismui terminą, nes skundžiamo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo ir statybos leidimų nuorašus pareiškėjas gavo 2007-05-03, todėl, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, per vieną mėnesį nuo administracinio akto įteikimo dienos su atitinkamu prašymu galėjo kreiptis į teismą, tačiau to nepadarė, o ABTĮ normos nesuteikia pareiškėjui teisės savo nuožiūra pratęsti arba nustatyti kreipimosi į teismą terminą.
2. Vadovaujantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau - NKVAĮ) 12 straipsniu, jei nekilnojamosios kultūros vertybės yra turtas, kuriam nustatyta valstybinė registracija, Kultūros vertybių apsaugos departamentas (toliau - KVAD) turi apie šias vertybes pranešti tokio turto registrų tvarkytojui, registrų tvarkytojai šio turto registracijos dokumentuose padaro reikiamus įrašus. Pareiškėjo nurodomos žemės sklypų (kad. Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) specialiosios sąlygos - vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, miško naudojimo apribojimai- yra nurodomos praktiškai visuose tokio pobūdžio dokumentuose ir neįrodo, kad ginčo teritorija buvo priskirta prie reikšmingiausių nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašo arba paskelbta valstybės saugoma nekilnojamojo turto vertybe. Kartu su 2004-03-22 prašymu planavimo organizatorių J.S. ir D.A. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktuose VAVA 1999-07-28 sprendimuose Nr.41-7282, 41-7280 ir 41-7281 dėl nuosavybės atkūrimo į žemę kaimo vietovėje nurodytos bendros žemės sklypų specialiosios žemės naudojimo sąlygos- elektros linijų apsaugos zonos, melioracinės sistemos bei įrenginiai, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, miško naudojimo apribojimai, tačiau juose nebuvo jokių duomenų apie tai, kad sklypų teritorijos patenka į Aukštųjų Rusokų pilkapyno apsaugos zoną, žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) planuose, be nurodytų žemės naudojimo apribojimų - kelio apsaugos zonos, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo, dirvožemio apsaugos, jokių kitų apribojimų taip pat nebuvo nurodyta. VĮ „Registrų centras“ 2003-12-17 pažymėjimuose apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre nenurodoma, kad ginčo sklypai patenka į teritoriją, kuri pripažinta nekilnojamąja kultūros vertybe, taip pat nėra duomenų apie tai, kad teritorija patenka į Aukštųjų Rusokų pilkapyną. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vyr. architektas turėjo pakankamai duomenų detaliojo planavimo sąlygoms pagal 2004-03-22 planavimo organizatorių J.S. ir D.A. prašymą parengti ir neturėjo pareigos kreiptis į kitas institucijas, be to, detaliojo plano sprendiniams pritarė VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.
4. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau - NTKĮ) 3 straipsnio 4 dalis nustato, kad kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o pagal NKPAĮ 5 straipsnio 9 dalies 13 punktą KPD Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikia įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra kultūros paveldo objektai, tokių objektų sudedamąsias dalis ir teritorijas, su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga susijusius juridinius faktus, taigi, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkciją atliekanti institucija teikia registro tvarkytojui įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, kurie yra kultūros paveldo objektai, tačiau išnagrinėjus UAB „Galinės miško namai“ kartu su 2007-01-22 prašymais sąlygų sąvadams gauti pateiktus 2006-11-06 VĮ „Registrų centras“ išduotus pažymėjimus apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, nustatyta, jog žemės sklypams jokie apribojimai nenustatyti, o VĮ „Registrų centras“ duomenų apie tai, ar ginčo žemės sklypai yra Aukštųjų Rusokų piliakalnio pašlaitėse, neturi.
5. 2007-03-09 statybos leidimo Nr.0250 ir 2007-03-20 statybos leidimo Nr.0270 išdavimo metu galiojusio Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr.218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ IV skyriuje buvo nurodytas baigtinis dokumentų, kuriuos statytojas turi pateikti savivaldybės administracijos subjektui tam, kad gautų statybos leidimą, sąrašas, taigi, statybos leidimas išduodamas vadovaujantis tik minėtais dokumentais ir apie ūkinės veiklos apribojimus statybos leidimą išduodanti savivaldos institucija gali sužinoti tik iš VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas pagrindiniu statybos leidimų neteisėtumo argumentu nurodo, jog pagal NKPAĮ 19 straipsnio 6 dalies 3 punktą statytojams bus reikalingas kultūros paveldo institucijos sutikimas, be kurio jie negalės vykdyti statybų, tačiau KPD Vilniaus teritorinis padalinys 2007-10-04 raštu Nr.(1.29.V)-2V-527 informavo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, jog mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos darbai, vykstantys kultūros paveldo objekto- Aukštųjų Rusokų pilkapyno- apsaugos zonoje, neigiamo poveikio nekilnojamajai kultūros paveldo vertybei neturi, ir nepaisant to, kad leidimai statyboms buvo išduoti pagal projektinę dokumentaciją, kuri nebuvo suderinta su departamento teritoriniu padaliniu, tolimesniems statyboms darbams KPD Vilniaus teritorinis padalinys neprieštarauja.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą motyvais, analogiškais atsakovės Vilniaus rajono savivaldybės tarybos atsiliepime nurodytiems motyvams.
Atsakovė VAVA atsiliepimu su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
1) VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausieji specialistai, 2007-02-13 patikrinę iš VRAAD gautą informaciją apie vykdomas savavališkas statybas M. Riešės kaime, Avižienių sen., Vilniaus rajone, statytojui UAB „Galinės miško namai“ ir rangovui UAB „Sostinės namai“ dėl vykdomų savavališkų statybų surašė savavališkos statybos aktus Nr.(100)-11.39-05 ir Nr.(100)-11.39-06, administracinio teisės pažeidimo protokolus Nr. (100)-11.46-05, Nr. (100)-11.46-06, 2007-02-21 UAB „Galinės miško namai" direktoriui - reikalavimą Nr. (100)1.2-1208-(3,31) dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, įpareigojant likviduoti savavališkos statybos padarinius iki 2007-05-15 ir savo lėšomis išmontuoti dviejų gyvenamųjų namų pamatus Mažosios Riešės v.s Avižienių seniūnijoje Vilniaus rajone, bei 2007-02-28 surašė nutarimus administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. (100)-11.46-05, Nr. (100)-11.46-06, ir statybos darbai buvo sustabdyti. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nuolatinė statybos komisija, 2007-03-15 patikrinusi statytojo UAB „Galinės miško namai“ pateiktus dokumentus (prašymus) išduoti statybos leidimus, žemės sklypo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, žemės sklypo detalųjį planą ir statinių projektus, nustatė, kad pateikti projektai atitinka statinių projektavimo sąlygų sąvadus ir detaliojo plano reikalavimus, todėl pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos rekomendacijas išduoti statytojui UAB „Galinės miško namai“ statybos leidimus. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavus UAB „Galinės miško namai“ statybos leidimus kvartalo inžineriniams tinklams ir gyvenamiesiems namas statyti, rangovas UAB „Sostinės namai“ pradėjo statybos darbus. Kadangi statytojas atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus ir pateikė visus privalomus dokumentus, ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija, ir jos Nuolatinės statybos komisija pagrįstai suderino statinių projektus ir išdavė statybos leidimus;
2) KPD inspektoriai 2007-04-20 statybų žurnale įrašė reikalavimą sustabdyti statybos darbus, kol projektas nebus suderintas su KPD, o rangovui UAB „Sostinės namai“ įteikė reikalavimą suderinti su KPD Vilniaus teritoriniu padaliniu vykdomų mažaaukštės statybos namų kvartalo projektą ir nedelsiant sustabdyti vykdomus statybos darbus, tačiau Vyriausioji administracinių ginčų komisija (VAGK) 2007-06-18 išaiškino, kad KPD neturėjo teisės sustabdyti statybas, kadangi to nenumato NKPAĮ, sustabdydama statybas, viršijo įstatymu jai suteiktus įgalinimus, todėl 2007-06-18 sprendimu Nr.2007/01-4R-134 minėtą reikalavimą panaikino. KPD Vilniaus teritorinis padalinys 2007-10-04 raštu Nr. (1.29.V)-2V-527 informavo VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kad minėtos institucijos specialistai, 2007-10-03 patikrinę vietoje mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo statybos darbus, vykstančius kultūros paveldo objekto - Aukštųjų Rusoku pilkapyno apsaugos zonoje, konstatavo, jog statomi gyvenamieji namai neigiamo poveikio nekilnojamojo kultūros paveldo vertybei neturi, o teisės aktams nenumatant projektinės dokumentacijos derinimo procedūros, išduodant statybos leidimus, KPD Vilniaus teritorinis padalinys negali pasirašyti Nuolatinės statybų komisijos protokole ar pritarti pateiktiems projektams, taip pat nurodė, kad tolimesniems statybos darbams neprieštarauja (III t.,b.l.89-93).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepimu patikslintą pareiškimą prašo tenkinti šiais motyvais:
1. Mažosios Riešės piliakalnis ir Aukštųjų Rusokų pilkapynas yra saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, įregistruotos Kultūros vertybių registre, o Vilniaus rajono valdyba 1994-08-24 potvarkiu Nr. 551 patvirtino šių kultūros paveldo objektų Teritorijų ir reguliuojamo užstatymo ir saugomo gamtinio landšafto zonos planą, kuriuo nustatė šių kultūros paveldo objektų teritorijos ir reguliuojamojo užstatymo ir saugomo gamtinio kraštovaizdžio zonas. TPĮ 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vienu iš specialiojo planavimo objektų yra saugomos teritorijos, jų sistemos, gamtos ir nekilnojamosios kultūros vertybės, o 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas - jog vienu iš specialiojo planavimo dokumentų yra saugomų kraštovaizdžio objektų, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paminklų apsaugos projektai, 4 dalis nustato, jog specialiojo planavimo dokumentai gali būti bendrųjų ir detaliųjų planų sudėtinės dalys, taip pat juose gali būti apibrėžtos specialiosios sąlygos bendriesiems ir detaliesiems planams rengti, papildyti ar pakeisti. Atsižvelgus į nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, kad Teritorijų ir reguliuojamo užstatymo ir saugomo gamtinio landšafto zonos planas (toliau - Kultūros vertybių apsaugos specialusis planas) yra specialusis planavimo dokumentas ir šio plano sprendiniai turėjo būti nurodyti kaip specialiosios sąlygos išduodant planavimo sąlygas bei rengiant į apsaugos zoną patenkančių žemės sklypų detaliuosius planus.
2. pagal Taisyklių, patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministro 1996-11-22 įsakymu Nr. 170, 37 punktą sąlygas detaliesiems planams parengia ir išduoda savivaldybės vyriausiasis architektas arba jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis rajono arba miesto savivaldybės teritorijos bendraisiais planais, specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentais. Tuo atveju, jeigu savivaldybės vyriausiasis architektas neturi visų reikalingų duomenų sąlygų parengimui, jis privalo pateikti paraiškas sąlygoms gauti apskrities valdytojui, ministerijoms, departamentų ir valstybinių tarnybų regioniniams ar vietos padaliniams, savivaldybių įmonėms ar organizacijoms. Pagal minėtų Taisyklių 9 punktą vyriausiasis architektas kartu su specialiąsias sąlygas išdavusiomis institucijomis atsako už pateikiamų sąlygų atitikimą teisės aktams ir normatyviniams dokumentams. Be to, pagal TPĮ 21 straipsnio 1 dalį yra sudarytas teritorijų planavimo duomenų bankas, kuriame galima rasti visus konkrečiai teritorijai taikomus apribojimus ir specialiąsias sąlygas bei pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis teritorijų planavimo dokumentams registruoti yra įsteigtas teritorijų planavimo dokumentų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus patvirtintus bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, t.y., informacija apie parengtus ir patvirtintus bendruosius, specialiuosius ir daliuosius teritorijų planavimo dokumentus yra vieša, tad savivaldybės vyriausiasis architektas, kaip specialių žinių ir gebėjimų turintis darbuotojas, turėjo pareigą, išduodant planavimo sąlygas, pateikti ir nurodyti visus reikalavimus ir apribojimus, kurie nustatyti tiek teisės aktais, tiek ir teritorijų planavimo dokumentais, galiojančiais konkrečiai planuojamai teritorijai.
3. Atsakovės 2004-04-29 dienos skelbimas apie planuojamą rengti žemės sklypo detalųjį planą yra netikslus ir neatitinka Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996-09-18 nutarimu Nr. 1079, 8 punkto reikalavimų.
4. vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo (toliau - STĮ) 10 straipsnio 5 dalimi bei 28 straipsnio 1 dalimi, tokios teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo bei strateginio planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis TPĮ bei SĮ nuostatomis, be to, šio įstatymo 31 straipsnio 8 dalis nustato, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis saugomose teritorijose keičiama tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja patvirtintiems saugomų teritorijų tvarkymo planų sprendiniams ir reglamentams. Įvertinus tai, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista neatsižvelgus į saugomai teritorijai nustatytus reikalavimus ir apribojimus, VAVA negalėjo priimti sprendimo, dėl pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo ir žemės sklypų padalinimo, prieštaraujančio teisės aktams.
5. Pagal NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalį kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija ir ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, todėl, vadovaujantis šio įstatymo 19 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir siekiant, kad saugomo objekto ar vietovės vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo poveikio, norint saugomo objekto teritorijoje ir apsaugos zonose statyti statinius, keisti upių vagas, keisti esamus bei įrengti naujus vandens telkinius, keisti reljefą ir pan., turėjo būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Todėl, išduodant statybos leidimus, turėjo būti atsižvelgta į paveldosaugos reikalavimus ir gautas už kultūros paveldo objektų apsaugą atsakingos institucijos sutikimas. Nuo 2006-10-31 įsigaliojo Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.103 straipsnio pakeitimas, kuriuo buvo sugriežtinti statybos reikalavimai ir nebeliko galimybės įsiteisinti neteisėtai statomą ar pastatytą statinį bei atitinkamai buvo pakeistas ir SĮ, kuriuo, be kitų pakeitimų, buvo išplėsta savavališkos statinio statybos sąvoka. Statybos valstybinę priežiūrą atliekantys pareigūnai 2007 metų pradžioje žinojo, jog statybos buvo vykdomos be statybos leidimo, tad Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 metų kovo-balandžio mėnesiais negalėjo išduoti statybos leidimo ir taip įteisinti savavališkas statybas, nes tokios galimybės nebenumatė teisės aktai.
6. Pagal SĮ (2006-12-21 įstatymo Nr.X-1009 redakcija) 23 straipsnio 24 dalį statinio statyba be statybos leidimo, kai ji įstatymų nustatytais atvejais privaloma, draudžiama, o atsižvelgus į tai, kad žemės sklypams, kuriems išduoti ginčijami statybos leidimai, yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pagal STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai" 4.1 punktą žemės darbai atliekami tik gavus statinio statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimus - kai šie dokumentai yra privalomi.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo KPD atsiliepime paaiškino, kad jo Vilniaus teritorinis padalinys 2007-10-04 raštu Nr. (1.29.V)-2V-527 „Dėl statybos darbų Aukštųjų Rusokų pilkapyno (A1228P) apsaugos zonoje" nurodė neprieštaraujantis tolimesniems statybos darbams Aukštųjų Rusokų (A1228P) apsaugos zonoje.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Galinės miško namai" atsiliepime nurodė, jog su pareiškimu nesutinka ir prašė jį atmesti šiais motyvais:
1. Pagal NKPAĮ 2 straipsnio 15 dalį kultūros paveldo objekto teritorija yra kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai, šio straipsnio 14 dalyje kultūros paveldo objektai apibrėžiami kaip pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t.y., žemės sklypuose, sklypų dalyse, vandens, miško plotuose ar jų dalyse esantys statiniai ar kiti nekilnojamieji daiktai, kurie turi vertingųjų savybių ir kartu su jiems priskirta teritorija yra atskiri daiktinės teisės objektai ar gali jais būti. VĮ „Registrų centras“ pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad paveldo objektų apsaugos zonos ginčo žemės sklypuose niekada nebuvo ir nėra įregistruotos, o VĮ „Registrų centras“ 2007-03-06 rašte nurodė neturintis duomenų, ar nurodyti sklypai yra Aukštųjų Rusokų piliakalnio pašlaitėse. KPD neatliko NKPAĮ 5 straipsnio 10 dalies 7, 9, 13, 14, 17 punktuose nustatytų funkcijų, todėl buvę ir esami turto savininkai, VAVA, Vilniaus rajono savivaldybės administracija bei nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarkančios įmonės neturėjo ir neturi jokių duomenų apie šiuo metu UAB „Galinės miško namai" priklausančiuose žemės sklypuose esančius kultūros paveldo objektus, be to, UAB „Galinės miško namai" ir ankstesniems žemės sklypų savininkams tokia informacija niekada nebuvo pateikta, o paveldosaugos reikalavimai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
2. Pagal NKVAĮ 12 straipsnio 2 dalį apie vietovių įrašymą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą KVAD turėjo pranešti jų savininkams (valdytojams) ir atitinkamoms savivaldybėms, šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentas privalo būti įteiktas vertybės savininkui. Mažosios Riešės piliakalnio ir Aukštųjų Rusokų pilkapyno įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą ir paskelbimą kultūros paminklais metu 4, 5 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo suformuotas ir ši teritorija priklausė laisvam valstybinės žemės fondui, todėl tuo atveju, jeigu minėtas žemės sklypas pateko į Mažosios Riešės piliakalnio ir Aukštųjų Rusokų pilkapyno saugomas teritorijas, VAVA ir KVAD privalėjo informuoti apie tai nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą atsikūrusius asmenis ir vėlesnius žemės sklypų savininkus bei supažindinti juos su atitinkamais nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentais, tačiau iki 2007-04-20 atsakingos viešojo administravimo institucijos tokios informacijos savininkams nepateikė.
3. Pagal Kultūros vertybių registro duomenis, Mažosios Riešės piliakalnis yra beveik kilometro atstumu nutolęs nuo UAB “Galinės miško namai” priklausančių žemės sklypų, todėl į piliakalnio užimamą plotą (2,9 ha) minėti žemės sklypai nepatenka. Šio registro skelbiamuose duomenyse visada buvo nurodyta, kad piliakalnio apsaugos ir vizualinės apsaugos zonos plotas – 0,00, tačiau, nors šiame registre nurodyta, jog Kultūros vertybių registro duomenys paskutinį kartą koreguoti 2006 m. rugsėjo 1 d., iš tikrųjų tik kilus ginčui registro duomenys buvo pakoreguoti, įrašant, kad Mažosios Riešės piliakalnio vizualinės apsaugos zonos plotas yra 1114000.00, nors, tiek tvirtinant detalųjį planą, tiek išduodant statybos leidimus, galiojo registro duomenys, pagal kuriuos tiek piliakalnio apsaugos, tiek vizualinės apsaugos zonos plotas buvo 0.00 ir šiuos teiginius patvirtina antstolio Gintaro Matkevičiaus 2007-05-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.3-07-26. Be to, UAB „Galinės miško namai" valdomuose žemės sklypuose jokių lentelių ar nuorodų apie čia esantį piliakalnį ar pilkapį, kaip to reikalauja NKPAĮ 12 straipsnio 1 dalis, nėra. Pagal Kultūros vertybių registro duomenis į Aukštųjų Rusokų pilkapyno užimamą teritoriją UAB „Galinės miško namai" priklausantys žemės sklypai taip pat neturi patekti, o šio registro skelbiamuose duomenyse visada buvo nurodyta, kad piliakalnio apsaugos ir vizualinės apsaugos zonos plotas – 0,00, tačiau, nors šiame registre nurodyta, jog Kultūros vertybių registro duomenys paskutinį kartą koreguoti 2005-07-08, iš tikrųjų tik kilus ginčui registro duomenys buvo pakoreguoti įrašant, kad vizualinės apsaugos zonos plotas yra 1114000.00, nors tiek tvirtinant detalųjį planą, tiek išduodant statybos leidimus galiojo registro duomenys, pagal kuriuos tiek piliakalnio apsaugos, tiek vizualinės apsaugos zonos plotas buvo 0.00. Be to, šių vertybių apsaugos reglamentai niekada nebuvo skelbiami įstatymų nustatyta tvarka Valstybės žiniose.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjo teiginys, jog UAB „Galinės miško namai" ir UAB "Sostinės namai" vykdo statybas valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos zonoje, neturėdami KPD sutikimo, yra nepagrįstas. Sklypų, kuriuose vykdomos statybos, VĮ „Registrų centras“ pažymėjimuose paveldo objektų apsaugos zonos niekada nebuvo nurodytos, o vadovaujantis NTKĮ 3 straipnio 4 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. UAB „Galinės miško namai" pateikus visus privalomus dokumentus statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė statinių ir inžinierinių tinklų projektavimo sąlygų sąvadus. Kadangi UAB „Galinės miško namai” atliko visus teisės aktuose statytojui nustatytus veiksmus ir pateikė visus privalomus dokumentus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės statybos komisija ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija pagrįstai suderino statinių projektus ir išdavė atitinkamus statybos leidimus. Teritorijų planavimo dokumentuose ir Nekilnojamojo turto registre UAB „Galinės miško namai” valdomuose žemės sklypuose nesant nustatytų jokių su kultūros paveldo apsauga susijusių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Vilniaus rajono savivaldybės administracija neprivalėjo statybos projekto derinti su KPD.
5. Naikinti tiek detalųjį planą, tiek išduotus statybos leidimus nėra pagrindo, kadangi UAB „Galinės miško namai" 2007-04-23 kreipusis į KPD su prašymu peržiūrėti ir suderinti projektą Nr.RS-791, 792, 793 žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr.(duomenys neskelbtini)-405, Nr.(duomenys neskelbtini)-415, jo Vilniaus teritorinis padalinys įvertino kultūros paveldo objekto - Aukštųjų Rusokų pilkapyno apsaugos zonoje- vykdomus statybos darbus ir 2007-10-04 raštu informavo UAB „Galinės miško namai", kad statybos darbai neigiamo poveikio nekilnojamajai kultūros paveldo vertybei neturi, o teisės aktams nenumatant projektinės dokumentacijos derinimo procedūros išdavus statybos leidimą, Departamento teritorinis padalinys negali pasirašyti nuolatinės statybų komisijos protokole ar pritarti pateiktiems projektams, taip pat nurodė tolesniems statybos darbams neprieštaraujantis;
6) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašią situaciją, 2005-06-27 sprendime (adm. byla Nr. A-05-740-05) konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog išduodant statybos leidimą padarytas procedūrinis pažeidimas yra esminis, dėl kurio padarymo galėjo būti priimtas nepagrįstas sprendimas ir dėl to būtų kilusi grėsmė nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos interesams, o statybos leidimo panaikinimas formaliu pagrindu, kad statybos projektas buvo nesuderintas su kultūros vertybių apsaugos departamentu, neįrodžius, jog šis pažeidimas įtakoja leidimo išdavimo pagrįstumą, neatitiktų protingumo kriterijų. Taigi, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo, teisėtų interesų principais, pareiškėjo reikalavimas panaikinti dokumentus, kurie buvo priimti atlikus visas įstatymų nustatytas procedūras, vien dėl to, kad nėra nustatyta tvarka gautas KPD sutikimas, netenkintinas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo padavimo terminą, kadangi per 9 mėnesių laikotarpį nuo Seimo nario A. Monkevičiaus 2007-02-09 kreipimosi pareiškėjas tik susirašinėjo su įvairiomis institucijomis, visų prašomų panaikinti dokumentų nuorašus prokuratūra buvo gavusi jau 2007-05-03, taigi, nuo šio momento pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą.
8. Pareiškėjas nurodo, kad terminas skundui paduoti skaičiuotinas nuo 2007-10-05, kadangi šią dieną jis gavo paskutinius skundui paduoti reikalingus dokumentus, tačiau pareiškimą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriaus 2007-03-20, 2007-03-23 ir 2007-04-05 išduotų statybos leidimų panaikinimo įteikė teismui tik 2007-12-05 ir neprašė atnaujinti skundo padavimo termino, nors pareiškimas dėl minėtų statybos leidimų panaikinimo teismui turėjo būti paduotas teismui iki 2007-11-05.
9. Vienas iš pareiškėjo nurodomų ginčijamų aktų negaliojimo pagrindas susiję su tuo, kad skundžiami aktai nebuvo suderinti su KPD. Tačiau negalima daryti išvados, kad UAB „Galinės miško namai" jai priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Mažosios Riešės vs., Avižienių seniūnijoje, Vilniaus rajone, negali vykdyti statybos darbų. Priešingai, patvirtintas žemės sklypų detalusis planas ir išduoti statybos leidimai patvirtina aplinkybę, kad UAB „Galinės miško namai" priklausančiuose žemės sklypuose gali būti vykdomi statybos darbai, šio fakto neneigė ir KPD, be to, iki šiol nėra aišku, ar UAB „Galinės miško namai" priklausantys žemės sklypai patenka į Aukštųjų Rusokų pilkapio apsaugos zoną. KPD nuo 1999 m. jokių specialių žemės naudojimo sąlygų ar suvaržymų, susijusių su kultūros paveldo objektų apsauga, UAB „Galinės miško namai" priklausantiems žemės sklypams nenustatė ir žemės sklypų savininkų apie tokias sąlygas neinformavo. Kilus ginčui dėl nekilnojamojo daikto duomenų, turi būti vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis UAB „Galinės miško namai" priklausantiems žemės sklypams nėra nustatytos jokios specialios su kultūros paveldo apsauga susijusios sąlygos, skundžiamus aktus išdavusios institucijos neprivalėjo minėtų aktų derinti su KPD;
10. NKPAĮ 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka KPD nei dabartiniam žemės sklypų savininkui- UAB „Galinės miško namai", nei buvusiems savininkams ir skundžiamus aktus priėmusioms institucijoms iki šiol nėra pateikę jokių konkrečių duomenų apie Mažosios Riešės piliakalnį ir Aukštųjų Rusokų pilkapį, todėl UAB „Galinės miško namai" valdo žemės sklypus pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą žemės sklypų naudojimo paskirtį ir nustatytus naudojimo apribojimus. Prokuroro argumentai dėl skundžiamais aktai pažeistų aplinkosaugos reikalavimų yra nepagrįsti, kadangi žemės sklypams jokie kultūros apsaugos reikalavimai niekada nebuvo nustatyti. Ginčijamų aktų atsakovai nederino su KPD, vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o tokią pareigą jiems numato ginčijamų aktų rengimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-04-16 sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino.
Teismas pažymėjo, jog dėl Vilniaus rajono valdybos 1994-08-24 potvarkiu Nr. 551 patvirtinto minėtų kultūros paveldo objektų teritorijos bei apsaugos zonos plano neatitikimo teisės aktų reikalavimams, taip pat dėl jo neįregistravimo teritorijų planavimo dokumentų registre, šio plano nėra pagrindo laikyti specialiuoju planavimo dokumentu. Tuo tarpu pareiškėjas šioje administracinėje byloje neginčija 2004-04-30 patvirtintų sąlygų Detaliajam planui rengti atitikimo teisės aktų reikalavimams ir jos laikytinos atitinkančias teisės aktų reikalavimus. Teismo nuomone, įvertinus, kad Mažosios Riešės piliakalnis ir Aukštųjų Rusokų pilkapynas kaip kultūros paveldo objektai pirmąkart įrašyti į valstybinę kultūros paveldo objektų apskaitą dar 1972 metais, o Kultūros vertybių apsaugos departamentas, jau galiojant NKVAĮ bei NKPAĮ, 1997-12-31 įsakymu Nr. 380 juos įtraukė į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, tačiau nesilaikė NKVAĮ 12 straipsnio 1 dalimi nustatyto reikalavimo apie nekilnojamosios kultūros vertybę (kaip tam tikros teritorijos žemės sklypą), kuriai nustatyta valstybinė registracija, pranešti tokio turto registrų tvarkytojams, be to, kaip numato šio straipsnio 2 dalis, apie vertybių įrašymą į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą nepranešė jų savininkams (valdytojams) ir atitinkamoms savivaldybėms.
Teismas akcentavo, jog pagal nuo 2001-07-01 įsigaliojusios NKPAĮ redakcijos nuostatas pareiga, išduodant sąlygas detaliesiems planams rengti, tvirtinant detaliuosius planus, jų pagrindu išduodant sąlygas statybos projektams rengti bei išduodant statybos leidimus, laikytis apribojimų ir reikalavimų, įskaitant ir apribojimus bei reikalavimus, taikomus kultūros paveldo objektams, kildinama tiesiogiai iš Nekilnojamojo turto registre įregistruotų juridinių faktų. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kad dalis ginčo sklypų apskritai yra kultūros paveldo objektų saugomoje teritorijoje. Teismo manymu, KPD nebeprieštaraujant statyboms, išnyko reikalavimų faktiniai pagrindai, o aplinkybė, kad to nebegalima padaryti retrospektyviai (t.y. negalima „atbuline data“ suderinti detaliojo plano ir pasirašyti Nuolatinės statybos komisijos protokole apie neprieštaravimą išduoti statybos leidimą) būtų formali.
Dėl pareiškimo pateikimo teismui termino pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą arba savo iniciatyva. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje 2007-02-15 buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario Algirdo Monkevičiaus prašymas dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo prašoma ištirti susidariusią situaciją Vilniaus r., Aukštųjų Rusokų piliakalnio pašlaitėje. Jį nagrinėdama, prokuratūra pradėjo rinkti medžiagą apie Vilniaus rajone, Aukštųjų Rusokų piliakalnio pašlaitėse, UAB „Vilniaus plėtra" priklausančiame žemės sklype UAB „Sostinės namai" vykdomas nelegalias statybas ir laikotarpiu nuo 2007-02-21 iki 2007-07-05 su užklausimais dėl medžiagos pateikimo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinį padalinį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, VĮ „Registrų centras“ ir kt. institucijas ir 2007-10-05, gavusi paskutinį atsakymą į užklausimą, su pirminiu pareiškimu į teismą kreipėsi 2007-10-30. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas skundžiamų aktų kopijas bei kitą su ginču susijusią medžiagą (viso 683 lapus) iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos gavo 2007-05-03 dieną, todėl pareiškimo pateikimo teismui termino eiga prasidėjo 2007-05-04 dieną. Įstatymas termino eigos pradžią sieja su formaliu pagrindu- skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai diena, kuri yra vienoda visiems proceso dalyviams, taigi, ir pareiškėjui šioje administracinėje byloje. Teismo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjui surinktą gausią medžiagą reikėjo įvertinti, nustatyti, ar yra teisinis pagrindas kreiptis į teismą, galėtų būti argumentu prašyti atnaujinti prašymo padavimo teismui terminą, tačiau toks prašymas nepateiktas nei su pirminiu pareiškimu, nei kitoms proceso šalims pareikalavus taikyti skundo padavimo termino senatį. Iš to teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą kreiptis į teismą ir, iki teisėjų kolegijai išeinant į pasitarimų kambarį, atnaujinti jo neprašė (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-04-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant Vilniaus rajono vyriausiosios prokurorės 2007-12-12 patikslintą pranešimą. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2008-04-07 teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pateikė įrodymus, kad ginčo sklypai yra kultūros paveldo objektų saugomoje teritorijoje, tai yra, pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2008-04-03 raštą Nr. (1.29)2-1000, bei jo priedus: Mažosios Riešės piliakalnio (A1227P) ir Aukštųjų Rusokų pilkapyno (A1228P) teritorijų ir apsaugos zonos ribų planą bei grafinius vaizdus su nuorodomis į šių kultūros paveldo objektų teritorijos apsaugos zonose ssančius suformuotus žemės sklypus. Šiuose grafiniuose planuose yra pažymėti suformuoti žemės sklypai, tačiau nenurodyti jų kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie kadastriniai numeriai yra nurodyti pareiškėjos 2007-12-05 teismui pateikto patikslinto pareiškimo 47 priede, o būtent: UAB „Geokada" sudarytas gyvenamųjų namų kvartalo, esančio Mažosios Riešės vs., Avižienių sen., Vilniaus raj., inžineriniame topografiniame plane.
2. Pareiškimo reikalavimų faktiniai pagrindai neišnyko, kadangi Kultūros paveldo departamentas 2007-06-29 raštu Nr. (1.29)2-1510 informavo, kad UAB „Galinės miško namai" (užsakovas) ir UAB „Sostinės namai" (rangovas) vykdo statybas valstybės saugomų kultūros paveldo objektų apsaugos zonoje, neturėdami Kultūros paveldo departamento sutikimo. Šie statybos darbai pažeidžia paveldosaugos reikalavimus, nustatytus NKPAĮ 19 str. 6 d. 3 p. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys 2007-10-04 raštu Nr. (1.29.V)-2V-527 informavo, kad Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistai 2007-10-03 vietoje patikrinę mažaaukščių gyvenamųjų namų kvartalo statybos darbus, vykstančius kultūros paveldo objekto - Aukštųjų Rusokų pilkapyno (A1228P) apsaugos zonoje, konstatuoja, kad statomi gyvenamieji namai neigiamo poveikio nekilnojamai ai kultūros paveldo vertybei neturi, tolimesniems statybos darbams Departamento Vilniaus teritorinis padalinys neprieštarauja. Minėtas Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio 2007-10-04 raštas, kuriuo nepateikti jokie tai patvirtinantys dokumentai, prieštaraujantis Kultūros paveldo departamento 2007-06-29 raštui, kelia abejones, bei yra vertintinas kritiškai.
3. Kultūros paveldo departamento direktorė 2008-04-23 įsakymu Nr. 3-122 sudarė laikinąją komisiją statybos darbų, vykdomų Aukštųjų Rusokų pilkapyno ir Mažosios Riešės piliakalnio, vad. Batarėja, apsaugos zonoje pagal Vilniaus r. savivaldybės išduotą 2007-03-09 statybos leidimą Nr. 0250, 2007-03-20 statybos leidimus Nr. 0271-0275, 2007-03-23 statybos leidimus Nr. 0282-0287, 2007-04-05 statybos leidimus Nr. 0329-0334, poveikio šioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimo. Komisija pateikti išvadas Kultūros paveldo departamentui turi pateikti iki 2008-06-02.
4. Pareiškėjas akcentuoja, jog dėl skundo padavimo termino yra pasisakyta pirmosios instancijos teismui pateiktame 2007-10-30 pareiškime, bei 2007-12-05 patikslintame pareiškime. Tai yra, skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo paskutinių reikalingų dokumentų gavimo dienos - 2007-10-05.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovai Vilniaus rajono savivaldybės taryba ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašo šį skundą atmesti.
Atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, papildomai paaiškina, kad visiškai nepagrįstas yra apelianto argumentas dėl to, jog neva pareiškimo reikalavimų faktiniai pagrindai neišnyko. 2007-10-04 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys raštu Nr.(1.29.V)-2V-527 Vilniaus rajono savivaldybės administraciją informavo, kad Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio specialistai 2007-10-03 vietoje patikrinę mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos darbus, vykstančius kultūros paveldo objekto - Aukštųjų Rusokų pilkapyno apsaugos zonoje, konstatuoja, kad statomi gyvenamoji namai neigiamo poveikio nekilnojamajai kultūros paveldo vertybei neturi. Rašte taip pat nurodyta, jog nepaisant to, kad leidimai statyboms buvo išduoti pagal projektinę dokumentaciją, kuri nebuvo suderinta su Departamento teritoriniu padaliniu, tolimesniems statyboms darbams Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys neprieštarauja. Be to, prie apeliacinio skundo pridėtas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus įsakymas dėl laikinosios komisijos sudarymo buvo priimtas 2008-04-23, t.y. po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo paskelbimo ir neturi šioje byloje jokios įrodomosios galios. Taigi, iš byloje pateikto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašto matyti, jog statomi gyvenamieji namai neigiamo poveikio nekilnojamai ai kultūros paveldo vertybei neturi. Taip pat pasakytina, jog Kultūros paveldo departamento atstovas teismo posėdžio metu prokuratūros pareiškimą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais, pareikšdamas, jog departamentas nebeprieštarauja statyboms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo jį tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas savo nutartyje klaidingai nurodo, kad pagal nuo 2001-07-01 įsigaliojusios Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcijos nuostatas pareiga, išduodant sąlygas detaliesiems planams rengti, tvirtinant detaliuosius planus, jų pagrindu išduodant sąlygas projektams rengti bei išduodant statybos leidimus, laikytis apribojimų ir reikalavimų, įskaitant apribojimus bei reikalavimus, taikomus kultūros paveldo objektams, kildinama tiesiogiai iš Nekilnojamo turto registre įregistruotų juridinių faktų. Tokios redakcijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nėra. Ginčijamų teisės aktų priėmimo ir statybos leidimų išdavimo metu galiojo 2004-10-19 šio įstatymo redakcija. Todėl neaiškus šios teismo išvados teisinis pagrindas. Be to atkreiptinas dėmesys, kad Mažosios Riešės piliakalnio ir Aukštųjų Rusokų pilkapyno teritorija bei apsaugos zona, yra patvirtinta 1994-08-24. Vilniaus rajono valdybos sprendimu, todėl akivaizdu, kad Vilniaus rajono savivaldybei, išduodant detaliojo plano projektavimo sąlygų sąvadą ir tvirtinant ginčo teritorijos detalųjį planą, buvo žinomos Aukštųjų Rusokų pilkapyno apsaugos zonų ribos.
2. Negalima sutikti su Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginiu, kad pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kad dalis ginčo sklypų apskritai yra kultūros paveldo objektų saugomoje zonoje. Iš pareiškėjo pirmos instancijos teismui pateikto Departamento 2008-04-03. rašto Nr. (1.29)2-1000 ir prie jo pridėto Mažosios Riešės piliakalnio ir Aukštųjų Rusokų pilkapyno teritorijų ir apsaugos zonos ribų plano akivaizdu, kad ginčo sklypai patenka į Aukštųjų Rusokų pilkapyno apsaugos zoną.
3. Departamento direktorius 2008-04-23 įsakymu Nr. Į-122 sudarė laikinąją komisiją statybos darbų, vykdomų Aukštųjų Rusokų pilkapyno ir Mažosios Riešės piliakalnio, vad. Batarėja, apsaugos zonoje, poveikiui šioms nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinti. Iki atsiliepimo termino pateikimo pabaigos minėta komisija dar nepateikė savo išvadų. Todėl Departamentas pateiks šios komisijos išvadas artimiausio teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad komisijoje nėra nei vieno valstybės tarnautojo ir ji sudaryta vien iš atitinkamas ekspertų kategorijas turinčių specialistų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašė šį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pažymėtina, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2008-04-03 raštu Nr. (1.29)2-1000 pateikė teismui Mažosios Riešės piliakalnio ir Aukštųjų Rusokų pilkapyno teritorijų ir apsaugos zonos ribų planą su nurodytais konkrečiais sklypais, kurie patenka į minėtų kultūros vertybių vizualinės apsaugos zoną, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teiginys, kad nėra įrodymų, kad ginčo sklypai patenka į kultūros paveldo objektų vizualinės apsaugos zoną, yra nepagrįstas.
2. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788, 2001, Nr. 101-3597) 2006-12-21 įstatymo X-1009 (Žin., 2007, Nr. 4-161) redakcija) 2 straipsnio 71 dalį statinio statyba pripažįstama savavališka, nors ir turint galiojantį statybos leidimą, tačiau nesilaikant saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų. Nors statybos leidimus Vilniaus rajono savivaldybė išdavė, tačiau nebuvo gautas Kultūros paveldo departamento sutikimas dėl vykdomų statybos darbų kultūros paveldo vertybių vizualinės apsaugos zonoje. Teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tokios procedūros kaip pritarimas „atbuline data", priešingai - yra imperatyviai reikalaujama suderinti su institucija, atsakinga už kultūros paveldo objekto apsaugą. Remiantis tuo, kad viešojoje teisėje galioja principas, kad „galima tik tai, kas leista", viešojo administravimo subjektas - Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys, atsižvelgiant į jo kompetenciją, įtvirtintą nuostatuose, neturėjo teisinio pagrindo 2007-10-04 raštu Nr. (1.29.V)-2V-527 duoti kokį nors leidimą (sutikimą) jau pradėtoms statybos. Be to, minėtas raštas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945, 2006, Nr. 77-2979) individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų.
3. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 21-617) 24 straipsnio 4 dalį vienas iš atvejų, kada detalieji planai negali būti rengiami, yra tada, kai jų planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus rajono savivaldybės valdyba 1994-08-24 sprendimu patvirtino Mažosios Riešės piliakalnio ir Aukštųjų Rusokų pilkapyno teritoriją ir apsaugos zonos ribas (minėtas sprendimas yra nepanaikintas ir galiojantis) bei į tai, kad ta pati institucija - Vilniaus rajono savivaldybė išdavė planavimo sąlygas bei statybos leidimus, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus rajono savivaldybė neturėjo vadovautis ir atsižvelgti į minėtą dokumentą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotasis asmuo UAB „Galinės miško namai“ prašo šį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais, taip pat šiais papildomais argumentais:
1. Kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis UAB „Galinės miško namai“ priklausantiems sklypams nėra nustatytos jokios specialios su kultūros paveldo apsauga susijusios sąlygos, todėl skundžiamus aktus išdavusios institucijos pareigūnai neprivalėjo minėtų aktų derinti su Kultūros paveldo departamentu.
2. Kultūros vertybių registre visada buvo nurodyta, kad tiek Mažosios Riešės (Batarėjos) piliakalnio, tiek Aukštųjų Rusokų pilkapio apsaugos ir vizualinės zonos plotas – 0.00 ir tik kilus ginčui duomenys registre buvo pakoreguoti. Šiuos teiginius patvirtina teismui pateiktas antstolio Gintaro Matkevičiaus 2007-05-17 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 3-07-26. Be to, šių vertybių apsaugos reglamentai niekada nebuvo skelbiami įstatymų nustatyta tvarka „Valstybės žiniose“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apelianto - Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimo, yra grindžiamas dvejais aspektais, t. y. susideda iš argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl galimai netinkamai pritaikytų: 1. procesinių teisės normų, reguliuojančių asmens teisę į teisminę gynybą (kreiptis į teismą); 2. materialinių teisės normų, reguliuojančių žemės paskirties keitimo, teritorijų planavimo ir statybų teisinius santykius.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas - Vilniaus rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, į teismą kreipėsi, siekdamas apginti viešąjį interesą, kurį jo teigimu, pažeidžia atsakovų priimti administraciniai aktai.
Prokuroro teisė kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje.
Tačiau, ši prokuroro teisė nėra absoliuti, kad jis galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą, turi įvykdyti (arba pašalinti) tam tikrus įstatyminius reikalavimus, kurie nustato kreipimosi į teismą sąlygas ir tvarką.
Tokie reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme bei kituose teisės aktuose. Pvz., Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti; pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnį skundas turi atitikti nustatytus skundo formos ir turinio reikalavimus; kad skundas būtų priimtas nagrinėti teisme turi nebūti aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje.
Byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymas, leidžiantis teismui atsisakyti nagrinėti skundą teisme, kai yra praleistas skundo padavimo terminas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis, nustatanti prokuroro teisę, ginant viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais kreiptis su pareiškimu į teismą, nenumato specialaus termino, per kurį prokuroras galėtų paduoti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad turi būti laikomasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, nustatančios, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Tačiau kartu pripažįstama, kad terminas, per kurį prokuroras turi kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prasideda nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, 2005 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007, 2008 m. liepos 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).
Iš bylos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje 2007 m. vasario 15 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo nario, Algirdo Monkevičiaus, prašymas dėl viešojo intereso gynimo, kuriuo prašoma ištirti susidariusią situaciją Vilniaus r., Aukštųjų Rusokų piliakalnio pašlaitėje. Jį nagrinėdama, prokuratūra nuo 2007 m. vasario 21 d. pradėjo rinkti medžiagą apie Vilniaus rajone, Aukštųjų Rusokų piliakalnio pašlaitėse, UAB „Vilniaus plėtra" priklausančiame žemės sklype UAB „Sostinės namai" vykdomas nelegalias statybas, tuo reikalu, kreipdamasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinį padalinį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentą, Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, VĮ „Registrų centras“, Vilniaus rajono savivaldybę ir kt. institucijas.
Atsakovas - Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2007 m. gegužės 3 d. raštu Nr. A33-1553-(4.27) pareiškėjui pateikė šioje byloje ginčijamų administracinių aktų su priedais nuorašus, viso - 683 lapus ( t.1 b. l. 64 – 94; t.2 b. l. 60 – 221).
Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas nuo šio momento (2007 m. gegužės 3 d.) turėjo surinkęs reikiamus duomenis, kurie buvo pakankami jam spręsti ar yra pažeistas viešasis interesas, ar ne. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad minėti duomenys buvo pakankami ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio taikymo prasme, kuris reikalauja skunde (prašyme) teismui nurodyti atsakovą, jo buveinę, konkretų skundžiamą aktą, pridedamų dokumentų sąrašą ir pan..
Iš bylos taip pat matyti, kad pareiškėjas 2007 m. birželio 5 d., kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos su prašymu pateikti specialisto išvadą dėl ginčijamų administracinių aktų atitikties teisės aktų reikalavimams (t. 1 b. l. 95). Pastaroji institucija 2007 m. birželio 29 d. pareiškėjui pateikė specialisto išvadą, kurioje buvo nurodyti galimi ginčijamų administracinių aktų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams ( t. 1 b. l. 97 – 101).
Apibendrinus šias aplinkybes, kontekste su terminu kada pareiškėjas kreipėsi į teismą teisminės gynybos – 2007 m. spalio 30 d., darytina išvada, kad pareiškėjas, įgyvendindamas savo teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą nebuvo pakankamai aktyvus ir veikė nepateisinamai pasyviai, nes jei ir sutikti su pareiškėjo nuomone dėl specialisto išvadų būtinumo, tai dėl jų gavimo jis kreipėsi vėliau nei po mėnesio, kai buvo surinkęs visus kitus reikiamus ginčui pradėti duomenis. O tai savo ruožtu sąlygoja, kad ir šia prasme pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 1 mėnesio termino kreiptis į teismą.
Iš bylos taip pat matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. liepos 25 d. raštu Nr. (100) – 11.55 – 586 pareiškėjui pranešė, kad ji, kaip institucija, turinti atitinkamus įgaliojimus teritorijų planavimo ir statybų srityje, nemato teisinio pagrindo imtis kokių tai veiksmų, byloje ginčijamų administracinių aktų atžvilgiu (t. 1 b. l. 128 – 130). Ši aplinkybė, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina ... taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti“, taikymo prasme, patvirtina, jog pareiškėjui nuo minėtos datos - 2007 m. liepos 25 d., buvo atsiradusios prielaidos kreiptis į teismą teisminės gynybos ir šiuo aspektu.
Dėl ko vėlesni ( 2007 09 12; 2007 10 03) pareiškėjo kreipimaisi į minėtą instituciją, prašant nurodyti kokių veiksmų ji ėmėsi ginčijamų aktų atžvilgiu, negali būti pripažinta aplinkybe, kuri patvirtintų, jog buvo renkami duomenys, reikalingi kreipimuisi į teismą. Be to, į šiuos pareiškėjo užklausimus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007 m. spalio 4 d. davė iš esmės tokį patį atsakymą, kaip ir 2007 m. liepos 25 d. raštu Nr. (100) – 11.55 – 586 (t. 1 b. l. 133 – 136).
Dėl paminėtų priežasčių, apelianto argumentai, kuriais teigiama, kad reikiamus duomenis kreipimuisi į teismą jis surinko, kai gavo minėtą atsakymą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu, yra nepagrįsti bei atmestini.
Visa tai apibendrinus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą teisminės gynybos, kurio neprašė atnaujinti.
Ši aplinkybė savo ruožtu lemia, kad teisminis procesas pagal tokį skundą (prašymą) negali būti pradėtas ( ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.), o pradėtas procesas bet kurioje jo stadijoje turi būti nutrauktas (ABTĮ 101 str. 6 p.; 140 str. 1 d. 5 p.).
Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla pagal pareiškėjo - Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą nutraukiama. Ši teisinė situacija lemia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai yra nevertintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą panaikinti, o bylą pagal pareiškėjo - Vilniaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.