Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Gžimailos ieškinį bendraieškei S. L., atstovaujamai jos atstovės pagal įstatymą R. R., atsakovui Š. L. dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo Š. L. 2000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bendraieškei S. L.. Ieškinyje nurodyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžiu Š. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Š. L. 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 19 val. 00 min., bute adresu (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto su R. R. metu, tyčia sužalojo mažametę dukrą S. L. bandžiusią juos išskirti, suduodamas jai dešine ranka vieną smūgį į veido kairiąją pusę, po to dešine ranka vieną kartą sudavė į nugarą, taip padarydamas jai galvos ir kūno sumušimą, kraujosruvą dešiniajame žaste, tokiais savo veiksmais S. L. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. L. sveikatą.

Moderni valstybė, kurios tikslas yra bendrų ir individualių, nacionalinių ir žmogaus interesų apsauga, negali rūpintis tik konkretaus žmogaus interesais. Jau vien tai, kad procesas yra viešosios teisės dalis, savaime įpareigoja šalia privačių interesų gynimo rūpintis ir visuomenės interesų užtikrinimu. Tam tikrų bylų nagrinėjimas yra svarbus ne tik ginčo šalims, bet turi ir visuomeninį pobūdį. Viešojo intereso apsauga kyla iš materialinių teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialinėmis teisėmis ir pareigomis yra ribotos. Visos teisinės sistemos pripažįsta valstybės (jos institucijos) interesą sprendžiant kai kuriuos privačius ginčus, pavyzdžiui, žmogaus teisių, nesąžiningos konkurencijos, šeimos, darbo, asmens teisinio statuso nustatymo bylose. Todėl tam tikrais atvejais privačių asmenų ginčas turi ir visuomeninę reikšmę. Tai lemia viešojo intereso gynimo būtinumą civilinio proceso tvarka. 2001 m. vasario 22 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti konkrečių santykių viešojo intereso ribas, įstatymuose, nepažeidžiant Konstitucijos, gali būti nustatyta, kokias atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar pareigūnai gali viešąjį interesą ginti teismo tvarka. Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalyje būtent ir yra įtvirtinta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybių ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Nesunku pastebėti, kad tai yra vienas iš būdų apibrėžti viešojo intereso ribas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau tekste LAT) 2003-06-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-695/2003 yra pasisakęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamoji, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas, bet ne a priori. Tai konstatuota ir LAT 2005-04-11 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-209/2005. Nagrinėdamas prokuroro teisę ginti viešąjį interesą teismas pažymėjo, jog prokuroras kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Iš tokios formuluotės darytina išvada, kad visoks teisės aktų pažeidimas sudaro pagrindą prokurorui kreiptis į teismą siekiant apginti viešąjį interesą. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir gynimas yra vienas iš svarbiausių valstybės ir visuomenės uždavinių. Tai reiškia, kad remiantis viešuoju interesu reikia šalinti visokius šių žmogaus ir visuomenės vertybių pažeidimus (LAT 2004-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2004). Reiškia yra viešasis interesas pašalinti visokius pažeidimus, asmenų, kurie negali patys ginti savo teisių, susijusių su nukentėjimu nuo nusikaltimų, taigi čia egzistuoja visa apimantis viešasis interesas, kad būtų pašalinti visi žmogaus ir visuomenės vertybių pažeidimai. Konstitucinės garantijos ir žmogaus teisės yra fundamentalaus reikšmingumo visuomenei. LR CK 49 str. 1 d. nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Prokuroras privalo būti aktyviu ginant valstybės, visuomenės ir asmenų, o tam tikrais atvejais ir atskirų fizinių asmenų, ypač vaikų, neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus. Ši prokuratūros funkcija įtvirtinta Konstitucijoje ir kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 str. reglamentuojama, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas.

Šiuo atveju neturtinę žalą mažametė S. L. patyrė, kai jai buvo įvykdyta nusikalstama veika, todėl prokuroro pareiga yra pareikšti civilinį ieškinį byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 73-1-00617-10 surinktų ir teisme patvirtintų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai mažametei S. L. buvo įvykdyta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių, tai yra jai savo namuose, norint apgintį savo mamą atsakovas Š. L., parodydamas nepagarbą savo mažametei dukrai, pavartojo prieš ją fizinį smurtą bei kišo jos galvą vonioje po vandens kranu, taip grubiai pažeidė mažametės dukros teises į laisvę ir sveikatą. Dėl prieš ją įvykdyto nusikaltimo, mažametė S. L., patyrė didelę moralinę žalą: baimę ramiai leisti laiką savo namuose, šoką, dvasinius išgyvenimus, kadangi nusikalstama veika buvo įvykdyta prieš ją ir prieš jos motiną. Be to, buvo pažeistos pagrindinės vaiko teisės ir laisvės - vaiko teisė būti sveikam, vaiko teisė į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios S. L. amžių (mažametė), padaryto prieš ją nusikaltimo pobūdį (grubiai, nesiskaitant su mažamečiu vaiku), įtariamojo turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prokuroras mano, kad Š. L. padarytos neturtinės žalos dydis - 2000 litų. Pagal LR CK 2.5 str. fizinio asmens civilinis veiksnumas atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, o pagal LR CK 2.7 str. už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Kadangi S. L. yra mažametė, veikti jos interesais yra ir jos motinos R. R. pareiga.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. K. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006).

Viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių civilinės teisės principų – dispozityviškumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (LR CPK) ir Prokuratūros įstatymas. LR CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva. To paties įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui teisę spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga ir gynimas yra vienas iš svarbiausių valstybės ir visuomenės uždavinių. Prokuroras privalo būti aktyviu ginant valstybės, visuomenės ir asmenų, o tam tikrais atvejais ir atskirų fizinių asmenų, ypač vaikų, neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas žmogaus sveikatai mažamečiui vaikui, ir dėl to negali pati tinkamai apginti savo pažeistų teisių, o jos motina R. R. nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nei po to nesistengė apginti dukters teisių, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra viešasis interesas, kurį prokuroras siekia apginti.

Bylos rašytine medžiaga, t. y. 2011-02-08 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas Š. L. 2010 m. rugpjūčio 30 d. apie 19 val. 00 min., bute adresu (duomenys neskelbtini), abipusio konflikto su R. R. metu, tyčia sužalojo mažametę dukrą S. L. bandžiusią juos išskirti, suduodamas jai dešine ranka vieną smūgį į veido kairiąją pusę, po to dešine ranka vieną kartą sudavė į nugarą, taip padarydamas jai galvos ir kūno sumušimą, kraujosruvą dešiniajame žaste, tokiais savo veiksmais S. L. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios S. L. sveikatą.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1,2 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia įjos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl pilnai tenkintinas (LR CK 6.245-6.251, 6.263, 6.279, 6.285 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 30,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 p.) priteistinas iš atsakovo valstybei.

Iš atsakovo taip pat priteistina 2,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į Valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424–428 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo Š. L. bendraieškei S. L. 2000,00 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Lėšų, priteistų neturtinei žalai atlyginti, tvarkytoja paskirti S. L. atstovę pagal įstatymą R. R..

Priteisti iš atsakovo Š. L. 32,00 Lt (trisdešimt du litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Šalys negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasaci­ne tvarka. Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba Mažeikių rajono apylinkės teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.