Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2025 m. gegužės 28 d., apie 23.35 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su savo sugyventine A. S., ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai sugyventinei A. S. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. P. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog 2025 m. gegužės 28 d. jis namo grįžo išgėręs. Jam grįžus, namuose buvo sugyventinė, ji taip pat buvo išgėrusi. Grįžęs jis pradėjo ieškoti savo asmens tapatybės kortelės, kurios jam reikėjo sekančiai dienai, tačiau dokumento nerado, tada jie sukonfliktavo. Pradėjo A. S. klausti, kur jo dokumentas ir dėl to įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis vieną kartą sudavė sugyventinei į veidą. Kadangi yra kairiarankis, smūgiavo kaire ranka, pataikė į jos dešinės pusės vaido sritį, tiksliau į akį. Dėl jo smūgio sugyventinė jį pradėjo varyti iš namų, jis apsirengė ir išėjo, o ji iškvietė policiją. Jam išėjus, būnant prie namų, atvažiavo policijos ekipažas, jis buvo sulaikytas. Jį pasodino į tarnybinį automobilį, o patys pareigūnai nuėjo aiškintis aplinkybių. Visą tą laiką jis pralaukė tarnybiniame automobilyje. Po to, kai jie grįžo, jam buvo išrašytas šaukimas ir buvo paleistas. Jis išvažiavo pas tetą pagyventi, tačiau po kurio laiko su sugyventine susitaikė. Jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Po įvykio A. S. matė. Jai po jo smūgio po akimi atsirado mėlynė. Pilnai pripažįsta, kad sudavė sugyventinei į veidą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el., t. 1, b. l. 113-116).

Be A. P. prisipažinimo (el., t. 1, b. l. 113-116), jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. S. parodymais (el., t. 1, b. l. 14-16, 21-23, 28-31), 2025 m. gegužės 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolu (el., t. 1, b. l. 56-59), 2025 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el., t. 1, b. l. 124-127), 2025 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokolu (el., t. 1, b. l. 128-131), alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog 2025 m. gegužės 29 d., 00.09 val., A. P. nustatytas 2,59 prom. neblaivumas ir kita rašytine bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra ?...? nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) ?...?.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. P. 2025 m. gegužės 28 d., apie 23.35 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu su savo sugyventine A. S., ne mažiau kaip vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai į veidą, tokiu būdu nukentėjusiajai sugyventinei A. S. sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus A. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (el., t. 1, b. l. 156-157).

Skiriant bausmę A. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas smurtas ir sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į sunkinančią aplinkybę – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. P. – neteistas (el., t. 1, b. l. 85-87), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog yra linkęs vengti atsakomybės už savo neteisėtas veikas (el., t. 1, b. l. 91-95), nedirbantis (el., t. 1, b. l. 88-90). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. A. P. kartu su laisvės apribojimo bausme įpareigojamas visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 72⁵ straipsniu, A. P. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje, programą įvykdant per 1 (vienus) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, kartu su laisvės apribojimo bausme A. P. skirti įpareigojimą visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, A. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje, programą įvykdant per 1 (vienus) metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. P. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus – panaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.