Šiaulių apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. G. patikslintą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo padarytos išvados ir argumentai.

Asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo. Bendroji rūpestingumo pareiga įtvirtinta CK 6.263 straipsnio 1 dalyje. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių įrodymų, ikiteisminis tyrimas buvo 4 kartus nutrauktas, tačiau teismas nutarimus dėl jo nutraukimo panaikindavo, nurodydamas ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams atlikti papildomus veiksmus, kurie, teismo manymu, būtų būtini. Tai patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjų 2008 m. lapkričio 14 d. ir 2009 m. birželio 3 d. nutartys (b/b 2 t., 62-63,160-161 b.l.), to paties teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis (b/b 3 t., 129-131 b.l.). Pastarąją nutartį prokurorė skundė, tačiau Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2010 m. lapkričio 11 d nutartimi skundą atmetė (b/b 3 t., 132-133 b.l.). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas 2012 m. sausio 20 d. nutartimi nurodė, kad būtina aiškintis papildomas aplinkybes (b/b 4 t., 2-4 b.l.), todėl prokurorė pati atnaujino ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d. (b/b 4 t., 5 b.l.). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ilgai, tačiau ieškovas neturi pagrindo teigti, kad procesas buvo vilkinamas, o tuo jam padaryta žala. Valstybės pareiga yra užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kai valstybės pareigūnai veikia aiškiai nekvalifikuotai, valstybei turi būti taikoma didesnė atsakomybė, nes ji pažeidė ne tik savo pareigą užtikrinti, kad jos pareigūnai veiktų rūpestingai, bet ir pareigą užtikrinti tinkamą savo pareigūnų kvalifikaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-534/2009). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-196/2007).

Įpareigojant atitinkamas valstybės institucijas, jų pareigūnus išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, siekiama apsaugoti proceso šalis nuo proceso vilkinimo, kuris lemia ilgesnį, negu tai neišvengiama, asmens netikrumą dėl savo likimo, kiek tai susiję su proceso baigtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-7/2007; 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje G. L. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-428/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J. R. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-75/2010; kt.; taip pat žr., pvz., Girdauskas v. Lithuania, no. 70661/01, judgment of 11 December 2003; Oblov v. Russia, no. 22674/02, judgment of 15 January 2009). Pažymėtina, kad situacija, kai baudžiamojoje byloje ilgesnį laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai, EŽTT praktikoje vadinama sunkiausia procesinio delsimo forma (Schumacher c. Luxembourg, no. 63286/00, arr?t du 25 novembre 2003). Teismas sprendžia, kad pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta ikiteisminio tyrimo vilkinimo. Procesiniai veiksmai buvo atliekami kaip įmanomai operatyviai. Ikiteisminio tyrimo vilkinimu negali būti laikomas tas laikotarpis, kol prokurorų veiksmai buvo analizuojami teismuose pagal ieškovo skundus. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovui pateikus ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „Gilova“, ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo sutrikdyti, kadangi baudžiamoji byla buvo prijungta prie civilinės bylos, joje esantys įrodymai buvo analizuojami tiek pirmosios instancijos teisme, tiek aukštesnės instancijos teismuose. Tai patvirtina prijungta civilinė byla Nr.2-363-154/2012, išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme.

Valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta objektyvioji valstybės civilinė atsakomybė už nurodytų valstybės teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, t. y. atsakomybė be kaltės. Taigi valstybės civilinei atsakomybei už teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus procesinius teisinius aktus baudžiamojo proceso srityje atsirasti pakanka nustatyti tris sąlygas: neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį nurodytų

neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšį (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje D. K. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-169/2007, kt.).

Prieš nagrinėjant ieškovo reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš valstybės, visų pirma privalu išsiaiškinti, ar ieškovui iš viso atsirado ar galėjo atsirasti žala ar teisė į ją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių turtinės žalos atsiradimą. Šios kategorijos bylose civilinio proceso įstatymo nenumatyta teismo išimtinio aktyvumo, todėl reikšdamas reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo organų veiksmų, ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi kaip savo reikalavimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Be to, ieškovas viso teisminio proceso metu naudojosi teisine pagalba, todėl turėjo žinoti apie bendrąją įrodinėjimo pareigą ir jos paskirstymo taisykles. Teismas sprendžia, kad turtinės žalos klausimas jau yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-363-151/2012 (byla prijungta). Ieškovo turtinės ir neturtinės žalos reikalavimas iš darbdavio UAB „Gilova“ atmestas, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartimi konstatuota, kad darbdavys neturėjo darbuotojo kontrolės teisės, kadangi ieškovas susižalojo buityje, gyvenamojoje vietoje kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienos (pamainos) metu, būdamas neblaivus. Tokiu atveju pripažintina, kad Valstybė neprivalo mokėti žalos atlyginimą asmeniui, kuriam žala atsirado dėl jo paties veiksmų. Teismo posėdyje ginčijo tą faktą, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, tačiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės nebeįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktu).

Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovas neįrodo ir neturtinės žalos pagrįstumo. Dėl valstybės pareigūnų ir (arba) institucijų veiksmų neteisėtumo, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, kasacinis teismas yra nurodęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas, kaip tokie, nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens išteisinimo pagrindas; reikšminga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų požiūriu turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas ir padarytų teisinių išvadų pagrindu spręsti apie pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo pagrįstumą. Teismas, sprendžiantis dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-33/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėja to fakto, kad V. J. jam padarė žalą. Ikiteisminio tyrimo metu V. J. iš viso nebuvo nustatyta tvarka įtariamas padaręs kokį nors nusikaltimą, todėl ieškovas neturi pagrindo teigti, kad po jo mirties ieškovui galimai atsiradusią žalą turi atlyginti būtent valstybė. Ieškovas gali svarstyti klausimą dėl žalos reikalavimo iš V. J. paveldėtojų. Teismas nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant įstatymus. Negalima daryti išvados, kad V. J. ar R. J. būtų buvę nuteisti ir tokiu atveju ieškovas galėtų reikalauti iš jų žalos, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai atėmė jam tokią galimybę. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2012 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje nurodyta, kad rašysenos ekspertizės atlikti neįmanoma, nesant dokumento originalo. Įrodymų, kad šio dokumento originalas dingo dėl R. J. kaltės, nėra. Kad pareigūnai ėmėsi visų veiksmų, siekdami šį dokumentą surasti, matyti iš kratos protokolo ( b/b 2 t., 11-12 b.l.).

Įvertinus bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai, o pats ieškovas neįrodė turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo.

Ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Kadangi ieškinys atmestas, iš jo nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).. Atsakovas savo išlaidų nereikalauja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.