- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 1A-600-397-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 25-1-00009-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Kęstutis Dargužis, Arvydas Stankus
- Nuteistasis
- I. Z.
- Advokatai
- Algimantas Degulis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Algimantui Deguliui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d., 3d. prie Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Z. pagal LR BK 180 str. 1d. nuteistas už tai, kad jis 2009-01-02, apie 23.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu „Audi A 8“, valstybinis numeris nenustatytas, su trimis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir nukentėjusiuoju D. K., turėdamas tikslą užgrobti svetimą turtą, reikalavo iš D. K. pinigų ir banko mokėjimo kortelių, sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atimdamas galimybę priešintis, o po kelių minučių, išlipus iš automobilio, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), iškraustė nukentėjusiojo D. K. kelnių kišenes, iš kurių ištraukė ir pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson X1“ 2200 Lt vertės, kuriame buvo „Omnitel“ abonentinė kortelė, bei piniginę, iš kurios išėmė ir pagrobė 50 Lt kupiūrą, tokiu būdu užvaldė svetimą turtą, padarydamas bendrai nukentėjusiajam D. K. 2250 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti, taikyti LR BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti skiriant LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus. Nuteistasis nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t.y. dėl LR BK 75 str. nepritaikymo. Apeliantas teigia, kad teismas netaikydamas bausmės vykdymo atidėjimo, nepakankamai įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o būtent tai, kad savo noru pašalino padarytą žalą praėjus po įvykio tik kelioms valandoms, o taip pat nepakankamai įvertino atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo atsiprašymą ir tai, kad nukentėjusysis atleido bei prašė nebausti nuteistojo. Be to, apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis ir nukentėjusysis iki įvykio ir po įvykio buvo ir liko draugais. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepripažino nuteistojo prisipažinimo nuoširdžiu, nes nesutapo nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymų detalės, tačiau teisiamajame posėdyje nuteistasis kaltu prisipažino.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu prašo taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Šis skundo argumentas negali būti tenkinamas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.
LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyt, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankami efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
I. Z. nuteistas už tyčinį turtinį, o kartu ir smurtinį nusikaltimą neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo taip pat už tyčinį nusikaltimą, bausmės, skirtos už ankstesnį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu. Iš nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų taip pat matyti, kad jis po veikos, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, kartą baustas ir administracine tvarka už policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą. Nors apeliantas teigia prisipažinęs įvykdęs nusikalstamą veiką, tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai šios aplinkybės nepripažino atsakomybę lengvinančia, nes teisiamojo posėdžio metu I. Z. pripažino tik faktą, kad trenkė nukentėjusiajam, tačiau nepripažino aplinkybės, kad tai buvo padaryta tikslu palaužti nukentėjusiojo valią ir atimti galimybę jam priešintis, o taip pat nepripažino, kad jis kraustė nukentėjusiojo kišenes ir prieš pastarojo valią paėmė pinigus bei telefoną. Tokiu būdu nuteistasis nepripažino esminių nusikalstamos veikos-plėšimo aplinkybių- smurto panaudojimo tikslu pagrobti svetimą turtą bei svetimo turto pasisavinimo neteisėtumo fakto, todėl nelaikytina, kad I. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką.
Nepagrįstas ir atmestinas skundo argumentas, jog teismas nepakankamai įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nuteistasis atlygino žalą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė pakankamai, o taip pat įvertino ir į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatydamas bausmės dydį ir skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę žymiai mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis.
Tos aplinkybės, kad I. Z. nusikalto neišnykus ankstesniam teistumui, padarė naują tyčinį apysunkį nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, netrukus po nusikalstamos veikos padarymo baustas administracine tvarka už policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą, savo nusikalstamos veikos adekvačiai nevertina, net ir įvertinus tai, kad nukentėjusiojo I. Z. atsiprašė, liko draugais, neduoda pagrindo spręsti, kad įmanoma pasiekti, jog nuteistasis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų be realaus laisvės atėmimo. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir pasiekti, kad nuteistajam būtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis būtų nubaustas, o taip pat būtų pasiekta, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir daugiau nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo I. Z. apeliacinį skundą atmesti.