Panevėžio apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė taip:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, tenkindamas ieškovės Z. A. prašymą, pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-09-27 sprendimu priteisto vaikų išlaikymo dydį ir priteisė iš G. A. K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), ir G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-10-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją,.

Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2005-10-29 iki 2008-09-30 kiekvienam vaikui susidarė 19 725 Lt išlaikymo įsiskolinimas ir pakeitė šio bei 2005-09-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu priteisto 16 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo formą, priteisė išlaikymą vaikams G. A. asmeninėn nuosavybėn atitekusiu 35 100 Lt vertės turtu: J. A., a. k. (duomenys neskelbtini), K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), G. A., a. k. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 10/100 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., 10/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), 10/100 dalių kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Panevėžio r.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendimu paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš G. A. 243 Lt žyminio mokesčio, 580 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 80,62 Lt išlaidų, susijusių su įrodymų rinkimu, dokumentų kopijavimu Z. A. naudai, be to, 2616 Lt žyminio mokesčio, 78,1 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas sprendimu nustatė, kad šalių santuoka įregistruota 1990-05-18 Panevėžio miesto CMS (b. l. 11). Santuokoje gimė vaikai K., G., kurie yra nepilnamečiai ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris bylos nagrinėjimo metu sulaukė pilnametystės ir 2009-02-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu (yra neįgalus). 2009-05-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi J. A. globėja paskirta ieškovė. Teismas nurodė, kad atsakovas paliko šeimą dar 2001 metais, tapo neištikimas, nes nuo to laiko gyvena su kita moterimi. Nustatė, kad atsakovas prieš ieškovę smurtaudavo, grasindavo jai, buvo sužalojęs ranką, sugadinęs jos daiktus, o ieškovė dėl tokio atsakovo elgesio ne kartą kreipėsi į policiją. G. A. policijos pareigūnų buvo oficialiai įspėtas už tyčinį ieškovės turto sunaikinimą, o už girto pasirodymą viešoje vietoje jam buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai (b. l. 22, 23, 24, 26). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių ištirtų rašytinių įrodymų, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-09-27 sprendimo, kuriuo iš atsakovo visiems trims nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 150 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatė, jog išlaikymo įsiskolinimas 2009-06-01 sudaro net 43 320 Lt (b. l. 143, 231) ir padarė išvadą, kad atsakovas ilgą laiką neteikė sistemingo išlaikymo savo vaikams, todėl pripažino, kad jis nesirūpino šeima ir vaikais. Teismas iš visumos nustatytų bylos aplinkybių padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jam palikus šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpinant ir pažeidus savo, kaip sutuoktinio, pareigas būti lojaliam, gerbti sutuoktinę, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Todėl sprendė, kad santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, o po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė (CK 3.60 str., 3.62 str., 3.69 str. 1 d.). Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tai ieškovė patyrė ir neturtinę žalą, pasireiškusia ieškovės dvasiniais išgyvenimais, sutrikusia sveikata. Šią žalą privalo atlyginti atsakovas (CK 3.70 str. 2 d., CK 370 str. 2 d., 6.245 str. – 6.250 str.)

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes toliau rūpintis šalių nepilnamečių vaikų K. ir G. A. gyvenimo sąlygų užtikrinimu teks ieškovei. Ji jau ilgą laiką viena rūpinosi nepilnamečiais vaikais, taip pat ir šiuo metu jau pilnamečiu, bet neįgaliu ir neveiksniu sūnumi J., o jo globėja yra paskirta ieškovė (b. l. 12). Ieškovė viena 7 metus išlaikė būstą, kai tuo tarpu atsakovas paliko šeimą, gyveno atskirai, neskyrė šeimai paramos, nemokėjo išlaikymo vaikams, ir iš to sprendė, kad nustatytinos nelygios sutuoktinių dalys bendrame turte. Ieškovei skirtina 70 procentų, o atsakovui 30 procentų viso dalijamo šalių turto. Teismas atsižvelgęs į jau priteistą 16 200 Lt išlaikymo įsiskolinimą, atsakovui nemokant vaikams materialinio išlaikymo 2009-06-01 yra susidaręs bendras 43 320 Lt materialinio išlaikymo įsiskolinimas ir nustatęs šalių turto nedalumą, kitas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, pasinaudojo jam suteikta įstatyme numatyta teise viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.). Teismas pripažino, kad yra pagrindas keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo, taip pat nuo 2005-10-29 iki 2008-09-30 susidariusio vaikų materialinio išlaikymo įsiskolinimo formą, priteisiant įsiskolinimą iš atsakovo jam atitenkančia santuokoje įgyto viso turto dalimi. Nustatant įsiskolinimo dydį bei vaikams priteistino turto dalį, teismas atsižvelgė į ieškovės, kartu atstovaujančios ir neveiksnų šalių sūnų J., reikalavimą padidinti iš atsakovo priteisto vaikų materialinio išlaikymo dydį. Vadovaudamasis CK 3.201 str. nuostatomis nurodė, kad šioje byloje pagal ieškovės (vaikų motinos) ieškinį yra pagrindas padidinti priteisto vaikų materialinio išlaikymo dydį, kadangi po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nustatė, kad ieškovė niekur nedirba, slaugo neveiksnų, neįgalų sūnų J., kas mėnesį gaudama 900 Lt slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją bei 292,50 Lt išmokas kitiems 2 vaikams (b. l. 222, 228–229). Atsakovas dirba, jo mėnesinės pajamos sudaro apie 940 Lt, be to, jam kas mėnesį išmokama apie 3600 Lt dienpinigių (b. l. 153, 163, 225–216). Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio neveiksniam šalių sūnui J. pakeitimo, teismas atsižvelgė į tai, kad jis papildomai yra remiamas valstybės, jam mokama šalpos pensija, transporto išlaidų kompensacija ir visos jam skiriamos išmokos kartu su slaugos išlaidų tiksline kompensacija iki 18 metų per mėnesį sudarė apie 1200 Lt, todėl sprendė, kad nėra pagrindo J. priteistą išlaikymą didinti labiau, negu kitiems vaikams, o iš atsakovo priteistas vaikų K., G. materialinis išlaikymas didintinas iki 200 Lt kas mėnesį mokamos periodinės išmokos kiekvienam (CK 3.201, 3.198 str., 3.196 str.1 d. 1 p., 3.192 str. 2, 3 d.). Materialinis išlaikymas vaikams didintinas nuo ieškinio gavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 376 str. 3 d.). Teismas, nustatęs kad atsakovas G. A. yra įsiskolinęs vaikams išlaikymo teikimu, sprendė, kad keistina šio kiekvienam vaikui susidariusio išlaikymo įsiskolinimo forma, kiekvienam vaikui lygiomis dalimis priteisiant atsakovui atitekusį turtą – tai yra 30/100 dalių 35100 Lt bendros vertės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir 30/100 dalių gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad nors atsakovas turi asmeninę prievolę tretiesiems asmenims, tačiau nepilnamečių vaikų, kurie taip pat yra atsakovo kreditoriai, interesai turi prioritetą prieš trečiųjų asmenų interesą, todėl atsakovui tenkančios turto dalies priteisimas jo vaikams, keičiant materialinio išlaikymo formą, negali būti laikomas trečiųjų asmenų interesų pažeidimu, nes tiek atsakovo vaikai, tiek ir tretieji asmenys yra atsakovo kreditoriai, o CPK 754 str. nustato, kad vykdymo procese pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą, kiti reikalavimai tenkinami tik visiškai patenkintus pirmesnės eilės reikalavimus.

Nors ieškovė prašė ją paskirti ir J. A. materialinio išlaikymo tvarkytoja, šioje dalyje ieškinio nusprendė netenkinti, kadangi J. A. bylos nagrinėjimo metu tapo pilnamečiu, todėl jo ir kaip neveiksnaus pilnamečio asmens turto valdymo ir tvarkymo klausimai spręstini neveiksnių asmenų globos ir turto administravimo teisės normų nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2943-223/2005, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. A., K. A., G. A., dydį priteisiant iš atsakovo G. A. nepilnamečiams vaikams K., gim. (duomenys neskelbtini), G., gim. (duomenys neskelbtini), J., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt kiekvienam vaikui, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikai sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti iš šalių UAB „Kagris“ bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dalyse dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir išlaikymo vaikams priteisimo turtu bei išlaikymo dydžio pakeitimo nuo 2005-10-29 (kitoje dalyje sprendimo neskundžia), kadangi teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (3.118 str., 3.123 str., 3.127 str., 3.201 str.), netinkamai taikė procesinės teisės normas (CPK 376 str. 3 d.) bei neatsižvelgė į trečiųjų asmenų (kreditorių) teisėtus interesus.

Atsakovas yra neatlyginęs teismo sprendimu priteistos dėl jo kaltės įvykusio eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos kreditoriams UAB „Kagris” ir UAB „If draudimas” bendroje 35555,48 Lt sumoje. Atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje yra areštuotos atsakovo sąskaitos bankuose. Atsakovo prievolė kreditoriams yra atsakovo asmeninė prievolė, todėl išieškojimas pagal asmeninę atsakovo prievolę gali būti nukreiptas į asmeninį atsakovo turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame sutuoktinių turte. Panevėžio miesto apylinkės teismui sprendimu priteisus visą atsakovo turtą ieškovei ir jos vaikams, kaip išlaikymą, kreditoriai neteko realių galimybių išieškojimo pagal skolininko prievolę įvykdymui.

1. Teismas neteisėtai dalydamas santuokoje įgytą turtą nukrypo nuo lygių dalių principo ir nepagrįstai priteisė ieškovei didesnę turto dalį. Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas (CK .3.116 str.).CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Teismas netinkamai rėmėsi CK 3.123 straipsniu todėl, kad nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) bei pagrįsta būtinybe apsaugoti tam tikrus gėrius (LAT 200510-12 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-479/2005). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad vien ta aplinkybė, jog šalių nepilnamečiai vaikai ir pilnametystės sulaukęs neveiksnus šalių vaikas, kuriam skiriama nemaža valstybės materialinė parama, lieka gyventi su atsakove, sudaro pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantas mano, kad nepilnamečių vaikų interesai nenukentės ir teismui nenukrypus nuo lygių dalių principo, nes šalių turtas įvertintas 117 000 Lt, t. y. kiekvienai šaliai tenka po 58 500 Lt, be to, atsakovas sutinka teikti didesnį išlaikymą vaikams (po 200 Lt per mėn. kiekvienam vaikui). Pagal CK 3.161 str. 4 d. vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, todėl teismas, nesant grėsmės vaikų interesams, neturėjo pabloginti atsakovo turtinės padėties. Tokiomis proporcijomis padalijus turtą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kaip jis yra padalytas 2009-07-02 sprendimu, yra pagrindas pripažinti, kad yra didelis ir esminis atsakovo teises pažeidžiantis nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Aplinkybė, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, taip pat negali būti pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, nes šiuo pagrindu, CK 3.70 str. 2 d. yra įtvirtinta teisė sutuoktiniui reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio ir šia teise ieškovė pasinaudojo (ieškovei sprendimu priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo).

2. Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-09-27 sprendimu iš atsakovo priteisto vaikų išlaikymo dydį, nustatydamas, kad laikotarpiu nuo 2005-10-29 iki 2008-09-30 kiekvienam vaikui priteistas išlaikymas didinamas iki 200 Lt. Teismas neteisėtai pasinaudojo CPK 376 str. 3 d. ir pažeidė įstatymo jam suteiktą teisę viršyti pareikštus reikalavimus. Teismas sprendimu padidino išlaikymą vaikams už praėjusį laikotarpį nuo 2005-09-27 iki ieškinio teisme padavimo dienos. Todėl mano, kad taip didinti išlaikymo dydį, konstatuojant, kad būtent tokio dydžio išlaikymas vaikams buvo būtinas, pagal įsiteisėjusį 2005-09-27 sprendimą nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. CK 3.201 str. nenumato išlaikymo dydžio pakeitimo už praėjusį laikotarpį. Ieškovė iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo ir kitų klausimų išsprendimo padavimo teisme dienos, nesikreipė į teismą dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo, todėl manytina, kad 2005-09-27 priteistas išlaikymo dydis buvo pakankamas ir jo ieškovė iki 2009-09-30 neginčijo. Teismas, neteisėtai ėmėsi iniciatyvos ir dirbtinai padidindamas atsakovo išlaikymo įsiskolinimo sumą didino vaikams sprendimu priteistą nekilnojamojo turto dalį.

3. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas neteisėtai ir nepagrįstai pakeitė išlaikymo formą priteisdamas jį nekilnojamuoju turtu. Atsižvelgiant į byloje nurodytus duomenis apie atsakovo G. A. finansinę padėtį, mano, kad išlaikymą vaikams atsakovas gali teikti kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, ir sutiko mokėti vaikams po 200 Lt kas mėnesį. Ieškovės prašymai priteisti jai nuosavybėn didesnę jos ir atsakovo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį ir likusiąją dalį priteisti kaip išlaikymą turtu, jų vaikams neatitinka kreditoriaus UAB „Kagris” interesų ir taip pat CK 3.118 str. nuostatų. Šiame straipsnyje esanti norma numato kreditoriaus interesų prioritetą visais turto balanso sudarymo atvejais. Teismas į kreditorių interesus byloje visiškai neatsižvelgė. Tuo tarpu, teismo argumentas, kad nors atsakovas turi asmeninę prievolę tretiesiems asmenims, tačiau nepilnamečių vaikų, kurie taip pat yra atsakovo kreditoriai, interesai turi prioritetą prieš trečiųjų asmenų interesą ir, kad atsakovui tenkančios turto dalies priteisimas jo vaikams, keičiant materialinio išlaikymo formą, negali būti laikomas trečiųjų asmenų interesų pažeidimu, yra nepagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad tiek atsakovo vaikai, tiek ir tretieji asmenys yra atsakovo kreditoriai, o CPK 754 straipsnis nustato, kad vykdymo procese pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą, kiti reikalavimai tenkinami tik visiškai patenkintus pirmesnės eilės reikalavimus. Dėl to mano, kad vaikų interesai, mokant išlaikymą nekeičiant išlaikymo formos, t. y. atsakovui mokant išlaikymą ir jo įsiskolinimą periodinėmis išmokomis, nenukentėtų.