- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-19
- Bylos Nr.
- 2-837/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dalia Vasarienė, Donatas Šernas, Rimvydas Norkus
- Atsakovas
- „Fortūna Travel“
- Trečiasis asmuo
- P. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Fortūna Travel“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutarties, kuria buvo nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-3329-577/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gavaitis ir Evelina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Fortūna Travel“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Trečiasis asmuo - P. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas BUAB „Gavaitis ir Evelina“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Fortūna Travel“, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais ieškovo vykdytus mokėjimus atsakovui pagal 2006 m. sausio 11 d. paskolos sutartį laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d. ir priteisti iš atsakovo 491 600 Lt; 2) pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo 2009 m. sausio 30 d. sudarytą skolos padengimo sutartį nuo sutarties sudarymo momento ir priteisti iš atsakovo 390 000 Lt; 3) priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinyje pareikštam reikalavimui užtikrinti 881 600 Lt sumai areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, lėšas, esančias atsakovo kasoje ir sąskaitose, ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, ir/arba atsakovui priklausančius nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad egzistuoja reali tikimybė, kad galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškinio suma yra didelė, visas atsakovo valdomas turtas yra įkeistas ir areštuotas, atsakovas gali imtis priemonių turtą apsunkinti ar perleisti. Be to, ieškovas yra bankrutuojanti įmonė.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi patenkino ieškovo BUAB „Gavaitis ir Evelina“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nutarė areštuoti atsakovo UAB „Fortūna Travel“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 881600 Lt sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, o nesant minėto turto ar jo esant nepakankamai - areštuoti trūkstamai sumai lėšas, priklausančias atsakovui UAB „Fortūna Travel“ ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, bet leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų bei areštuotu turtu atsiskaityti su ieškovu, iš areštuotų lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti privalomas įmokas į VSDF biudžetą, mokesčius valstybei.
Teismas savo sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti. Nurodė, kad ieškinio suma laikytina didele, todėl tai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Fortūna Travel“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti ieškinio ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys negalėjo būti priimtas CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. kai teisme jau yra nagrinėjamas tapatus ieškinys. Ieškovo kreditorius UAB „Medikona“ jau yra kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl ieškovo dalyvio UAB „Fortūna Travel“ nesąžiningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Anot apelianto, tiek kreditoriaus interesus ginantis kreditorius, tiek kreditorių interesus ginantis bankroto administratorius procesine prasme laikytinas tapačia šalimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-398/2004).Nenagrinėtinas teisme ieškinys negali būti laikomas tikėtinai pagrįstas. Atsakovas UAB „Fortūna Travel“, tik vieną kartą atgavęs 881 600 Lt paskolų sumą iš BUAB „Gavaitis ir Evelina“, neturi jokio pagrindo du kartus mokėti tą pačią sumą tiek ieškovui BUAB „Gavaitis ir Evelina“, tiek kreditoriui UAB „Medikona“. Skundžiama nutartimi užtikrinti ieškinio reikalavimai jau yra užtikrinti civilinėje byloje Nr. 2-1833-567/2012 teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugo priemonėmis pažeidžiami ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir proporcingumo principai. Civilinėje byloje Nr. 2-1833-567/2012 pritaikytos 1 155 450,63 Lt masto laikinosios apsaugos priemonės. Šioje byloje papildomai pritaikius 881 600 Lt masto laikinąsias apsaugos priemones, tapačių ieškinių reikalavimų užtikrinimui iš viso bus pritaikyta daugiau kaip 2 mln. Lt dydžio sumos laikinosios apsaugos priemonės, kas pažeidžia minėtus principus. Atsakovo turtas buvo areštuotas užtikrinant civilinėje byloje Nr. 2-1833-567/2012 pareikštą reikalavimą. Šioje byloje pareikštam reikalavimui užtikrinti gali būti areštuojamos nebent atsakovo banko sąskaitose esančios lėšos ir turtinės teisės. Areštavus atsakovo banko sąskaitas, atsakovas nebeturės galimybės vykdyti įprastinę įmonės veiklą ir atsiskaityti su paslaugų teikėjais, taip pat neturės galimybės vykdyti įsipareigojimus pagal kredito ir lizingo sutartis, dėl ko šios sutartys bus nutrauktos, o atsakovo veikla bus visiškai sužlugdyta. Dėl nepagrįstai pritaikyto dvigubo tapataus reikalavimo užtikrinimo atsakovui gresia patirti itin didelės apimties nuostolius.BUAB „Gavaitis ir Evelina“ yra įtrauktas į civilinę bylą Nr. 2-1833-567/2012 trečiuoju asmeniu, tačiau nėra pateikęs atsiliepimo į UAB „Medikona“ ieškinį. Bankrutuojanti įmonė, neinformuodama apie tai, kad yra nagrinėjamas tapatus ieškinys kitoje byloje, atskirai kreipėsi į teismą su atskiru ieškiniu atsakovui UAB „Fortūna Travel“, reikalaudamas tapataus reikalavimo užtikrinimo antrą kartą, siekdamas padaryti turtinės žalos atsakovui ir sužlugdyti jo veiklą. Toks ieškovo elgesys pažeidžia draudimo piktnaudžiauti teise reikalavimą.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą trečiasis asmuo P. B. prašo atsakovo UAB „Fortūna Travel“ atskirąjį skundą tenkinti.
Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Gavaitis ir Evelina“ prašo atsakovo UAB „Fortūna Travel“ atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
BUAB „Gavaitis ir Evelina“ administratorius, teikdamas nagrinėjamoje byloje ieškinį, gina ne tik kreditoriaus UAB „Medikona“ interesus, bet ir kitų bankrutavusios įmonės kreditorių bei pačios bankrutavusios įmonės teises ir teisėtus interesus. Todėl UAB „Medikona“ ir BUAB „Gavaitis ir Evelina“ bankroto administratorių negalima vertinti kaip tapačias šalis.Apelianto cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-398/2004, nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo ja vadovautis nagrinėjamu atveju. Ieškinių tapatumo klausimas jau buvo išspręstas priėmus ieškinį. Be to, šio klausimo sprendimas nepriskirtinas apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Paduodant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, klausimas dėl ieškinio tapatumo neturi teisinės reikšmės. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Gavaitis ir Evelina“ pareikšto ieškinio dalykas skiriasi nuo UAB „Medikona“ pareikšto ieškinio dalyko civilinėje byloje Nr. 2-1833-567/2012, t. y. ieškiniai pareikšti dviejų skirtingų ieškovų, kuriuose suformuoti visiškai skirtingi reikalavimai bei skirtingi jų dydžiai. Civilinėje byloje Nr. 2-1833-567/2012 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skirtos UAB „Medikona“ pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti, o nagrinėjamu atveju - BUAB „Gavaitis ir Evelina“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Be to, kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne vien tik UAB „Fortūna Travel“ atžvilgiu, bet ir dar penkių atsakovų atžvilgiu. Apeliantas, teigdamas, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti didelę žalą, nepagrindė šios aplinkybės jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra susijusios su tam tikrais proceso šalies, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nepatogumais ir ribojimais. Nagrinėjamu atveju teismas juos taikė, nepažeisdamas ekonomiškumo, proporcingumo principų, nes pirmiau jis nutarė areštuoti atsakovo turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai – lėšas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Fortūna Travel“ atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atsakovas UAB „Fortūna Travel“ pirmosios instancijos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį iš esmės ginčija tuo pagrindu, kad, jo teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti ieškovo BUAB „Gavaitis ir Evelina“ ieškinio, pareikšto atsakovui UAB „Fortūna Travel“, atitinkamai ir spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Fortūna Travel“ atžvilgiu, kadangi teisme jau yra nagrinėjamas tapatus ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-1833-567/2012.
CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti atvejai, kada teismas atsisako priimti ieškinį. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo atsisakyti priimti ieškinį, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu – t. y. teismo žinioje esant bylai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Apelianto teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-7832-567/2011 ieškovo UAB „Medikona“ pareikštas ieškinys atsakovams UAB „Fortūna Travel“, M. S., S. C., M. P., P. B., E. B. dėl žalos atlyginimo yra tapatus nagrinėjamoje byloje BUAB „Gavaitis ir Evelina“ pareikštam ieškiniui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir sumų priteisimo iš atsakovo UAB „Fortūna Travel“. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-7832-567/2011 pareikštus ieškinius, sprendžia, jog nėra pagrindo minėtus ieškinius laikyti analogiškais (tapačiais).
Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinio (1-14 b. l.), ieškovas BUAB „Gavaitis ir Evelina“ materialinius teisinius reikalavimus reiškia actio Pauliana pagrindu. Ieškovas ginčija: 1) UAB „Gavaitis ir Evelina“ vykdytus mokėjimus atsakovui UAB „Fortūna Travel“ pagal 2006 m. sausio 11 d. paskolos sutartį, kuria atsakovas ieškovui suteikė paskolą, laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 20 d. iki 2008 m. gruodžio 5 d.; 2) tarp UAB „Gavaitis ir Evelina“ ir jo akcininko UAB „Fortūna Travel“ 2009 m. sausio 30 d. sudarytą skolos padengimo sutartį ir prašo taikyti restituciją, priteisiant atitinkamas pinigų sumas. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-7832-567/2011 yra pareikštas UAB „Medikona“ ieškinys atsakovams UAB „Fortūna Travel“, M. S., S. C., M. P., P. B., E. B. dėl atsakovų (juridinio asmens dalyvių ir vadovo) veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Šiuo atveju ieškovas iš atsakovų prašo solidariai priteisti atitinkamą žalos dydį – 1 154 450,63 Lt (144-151 b. l.). Vien iš šių aplinkybių akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-7832-567/2011 nesutampa ne tik ieškovai, atsakovai, bet ir ginčo dalykas.
Iš ieškinių matyti, kad grįsdami savo materialinius teisinius reikalavimus, tiek BUAB „Gavaitis ir Evelina“, tiek UAB „Medikona“ nurodo panašias faktines aplinkybes, t. y. kad UAB „Gavaitis ir Evelina“, gavusi iš UAB „Medikona“ avansą pagal 2008 m. birželio 19 d. preliminariąją sutartį dėl nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo, iš karto atsiskaitė (pervedė didžiąją dalį gautos paskolos) su išskirtinai vienu kreditoriumi – pagrindiniu UAB „Gavaitis ir Evelina“ akcininku UAB „Fortūna Travel“, vykdant 2006 m. sausio 11 d. paskolos sutartį; pagrindinė sutartis su UAB „Medikona“ nebuvo sudaryta ir avansas nebuvo grąžintas; UAB „Gavaitis ir Evelina“, išimtinai atsiskaitydama su vieninteliu kreditoriumi, pažeidė kitų kreditorių interesus, nes jų reikalavimai liko nepadengti. Tačiau ieškiniuose nurodytų tam tikrų faktinių aplinkybių panašumas šiuo atveju nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškiniai yra tapatūs.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje Nr. 2-7832-567/2011 UAB „Medikona“ ieškinys pareikštas ne BUAB „Gavaitis ir Evelina“ vardu. UAB „Medikona“ ieškiniu gina išimtinai savo pažeistas teises, o ne bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, t. y. ieškovas UAB „Medikona“ prašo jo naudai, o ne BUAB „Gavaitis ir Evelina“ naudai, iš atsakovų priteisti žalos atlyginimą. Šią išvadą patvirtina ir UAB „Medikona“ ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog turimais duomenimis apie BUAB „Gavaitis ir Evelina“ turtą ir vykstantį šio turto pardavimo procesą akivaizdu, jog teismo patvirtinti UAB „Medikona“ finansiniai reikalavimai bankroto byloje nebus patenkinti, todėl ieškovas prašo dalį žalos atlyginimo solidariai priteisti iš atsakovų UAB „Gavaitis ir Evelina“ dalyvių ir vadovo, t. y. UAB „Fortūna Travel“, M. S., S. C., M. P., P. B., E. B. (147 b. l.). Taigi nėra pagrindo UAB „Medikona“ ir BUAB „Gavaitis ir Evelina“ laikyti tapačiais ieškovais. Taip pat nagrinėjamoje situacijoje negalima vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. rugpjūčio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-398/2004, suformuota praktika, kadangi cituojamoje apeliacinio teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis. Minėtoje nutartyje buvo nustatyta, jog kreditorius buvo pareiškęs netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu ir tam pačiam atsakovui. Šiuo atveju UAB „Medikona“ nereiškia netiesioginio ieškinio BUAB „Gavaitis ir Evelina“ vardu, be to, ieškinį UAB „Medikona“ reiškia ne tik UAB „Fortūna Travel“, bet ir kitiems asmenims.
Nurodytų aplinkybių pagrind, teisėjų kolegija sprendžia, jog nenustačius nagrinėjamos bylos ginčo šalių, dalyko ir pagrindo tapatumo su kitoje civilinėje byloje Nr. 2-7832-567/2011 nagrinėjamo ginčo šalimis, dalyku ir pagrindu, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovo BUAB „Gavaitis ir Evelina“ ieškinį atsakovui UAB „Fortūna Travel“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, pagal ieškovo prašymą pagrįstai sprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu klausimą (CPK 136 str. 1 d., 3 d.).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad objektyvaus pobūdžio prielaida, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių kilo dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1231/2011, 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nagrinėjamu atveju ieškinio suma laikytina didele, todėl nutarė atsakovo UAB „Fortūna Travel“ atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, prezumpcija, jog didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti skolininko turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į skolininko finansines galimybes, nustatyti, ar ši suma yra didelė konkrečiam atsakovui.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė, nepranešęs atsakovui, todėl atsakovas, paduodamas atskirąjį skundą, galėjo paneigti, kad BUAB „Gavaitis ir Evelina“ pareikšto ieškinio suma jam yra didelė. Tačiau apeliantas nepateikė duomenų, įrodančių, jog jis turi pakankamai turto, kurio galėtų užtekti ieškovo reikalavimams patenkinti. Prienšingai, jis pats nurodo, jog civilinėje byloje Nr. 2-7832-567/2011 Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 6 d. nutartimi (152-155 b. l.) jo atžvilgiu jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones ir buvo areštuotas beveik visas jo turtas (156-161 b. l.). Ši aplinkybė tik patvirtina, jog atsakovo turto gali nepakakti BUAB „Gavaitis ir Evelina“ materialiniams teisiniams reikalavimams patenkinti.
Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog BUAB „Gavaitis ir Evelina“ reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas civilinėje byloje Nr. 2-7832-567/2011 pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Kaip jau nustatyta, nagrinėjamoje byloje BUAB „Gavaitis ir Evelina“ pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-7832-567/2011 UAB „Medikona“ pareikštam ieškiniui, todėl nėra pagrindo teigti, jog UAB „Medikona“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrins ir nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės pareikštų materialinių teisinių reikalavimų įvykdymą. Šių argumentų pagrindu, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pažeisdamas ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus, apelianto argumentus, jog nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali sutrikti jo komercinė-ūkinė veikla, jis negalės vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito ir lizingo sutartis, dėl ko sutartys gali būti nutrauktos, o įmonė patirs didelių nuostolių.
Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises. Šiuo atveju asmens teisių varžymo laipsnis iš esmės priklauso nuo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio ir masto, taip pat nuo su konkrečiu asmeniu susijusių aplinkybių. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. (CPK 145 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė iš pradžių areštuoti atsakovo turtą, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti lėšas. Tačiau lėšas nutarta areštuoti tik su tam tikrai apribojimais, t. y. atsakovui leista iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokesčius įmonės darbuotojams ir mokėti privalomas įmokas į VSDF biudžetą ir mokesčius valstybei. Be to, teismas nurodė, jog areštuotas turtas neturi viršyti ieškinio sumos. Apeliantas nepateikė duomenų, įrodančių, jog skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo areštuotos visos atsakovo bankų sąskaitose esančios lėšos, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovui neliko lėšų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Kita vertus, pasitvirtinus šiai aplinkybei, civilinio proceso įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, papildomai leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų skirti kas mėnesį tam tikrą sumą atsiskaitymams su kreditoriais pagal lizingo ir kredito sutartis, tik šiuo atveju atsakovas turėtų nurodyti ir pagrįsti sumą, reikalingą skirti kas mėnesį tam tikriems įsipareigojimams vykdyti (CPK 148 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir klausimą išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį nepakeistą.