- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-09-22
- Bylos Nr.
- 1-269-517/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-88-1-00717-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- E. A.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
E. A., a/k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. A. grasino nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2014m. rugpjūčio 31d., apie 15⁰⁰ val., dienos metu, kaltinamasis E. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, laiptinėje, būdamas prie savo buto Nr. 6 durų, spardė ir daužė duris, grasino jo į namus neįsileidusiai savo žmonai-pil. R. A. pastarąją užmušti, sakydamas žodžius „ jeigu tu neįleisi, tai aš tave užmušiu“, po ko jis(kaltinamasis E. A.), nuėjęs į garažą, paskambino savo žmonai-nukentėjusiajai R. A. į mobilaus ryšio telefoną ir vėl pagrasino ją užmušti, sakydamas žodžius „ pa-degsiu duris ir tave užmušiu “, kuri, žinodama, kad jis(kaltinamasis E. A.) su savimi nešiojasi peilį, ir atsižvelgdama į pastarojo ankstesnius daugkartinius smurtavimo atvejus prieš jos asmenį ir agresyvų elgesį su ja, kaltinamojo E. A. agresyvų elgesį ir veiksmus suprato kaip realų grasinimą nužudyti, tuo nukentėjusiajai R. A. sukeldamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaip matyti iš kaltinamojo E. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. rugpjūčio 31d., nuo pat ryto, jis vartojo alkoholinius gėrimus. Garaže gėrė alų. Apie 15⁰⁰ val. jis susiruošė važiuoti grybauti, todėl ėjo į namus, kad galėtų persiauti. Kišenėje su savimi turėjo kišeninį peilį. Buto duris rado užrakintas vidine spyna. Jis pradėjo belstis į duris, pagrasino žmonai, kad jeigu ji neatidarys durų, jis ją užmuš. Taip pasakė, kadangi buvo gerokai išgėręs ir supykęs. Jis daužė duris kumščiais, kad žmona atidarytų. Ar spardė duris, pasakyti negali, nes neatsimena. Po to, kai žmona jo neįsileido į namus, jis grįžo į garažą ir iš ten žmonai paskambino. Žmonai vėl grasino, sakydamas, kad padegs duris ir ją užmuš. Po šio pokalbio žmona padėjo telefono ragelį ir daugiau jam nebeatsileipė į skambučius. Jis labai gailisi dėl to ką padarė, nes buvo gerokai išgėręs. Peilį iš kišenės išmetė laiptinėje, nes išsigando. pamatęs policijos pareigūnus(b.l. 29, 31).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. A. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios R. A. ir liudytojos E. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 23), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 11) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-14), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto(b.l. 4-5), peilio apžiūros protokolu(b.l. 7) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 8), daiktų ir objektų parodymo atpažinti protokolu(b.l. 16) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 17-18), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvitu(b.l. 16) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji su savo vyru E. A. gyvena santuokoje jau 7 metus. Nuo tada, kai jų šeima atsikėlė gyventi į Ukmergės rajone esantį Dainavos kaimą, vyras kiekvieną savaitgalį pradėjo girtuokliauti, o būdamas išgėręs, prieš ją vartoja fizinį smurtą, ne vieną kartą buvo ją sumušęs, tačiau dėl sutuoktinio smurtinio elgesio niekieno pagalbos neprašė ir į policiją nesikreipė. 2014m. rugpjūčio 31d., apie 14⁰⁰ val., ji grįžo į savo namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir užsirakino duris, kadangi bijojo, jog jos vyras E. A. neblaivus gali grįžti į namus ir ją sumušti. Apie 15⁰⁰ val. į namus sugrįžo jos sutuoktinis, kuris vėl buvo girtas. Vyras pradėjo daužyti ir spardyti duris, reikalavo atidaryti duris, grasindamas, kad „ jei neįleis, tai ją užmuš “. Kadangi durų ji neatidarė, vyras nuėjo į garažą ir, po kelų minučių paskambinęs, vėl pagrasino, kad „ padegs duris ir ją užmuš “. Jos sutuoktinis visada su savimi nešiojasi peilį, todėl ji po grasinimų labai išsigando ir paskambino policijos pareigūnams. Visą konfliktą girdėjo ir namuose buvusi jų septynerių metų dukra. Kuri buvo labai išsigandusi(b.l. 15).
Kaip matyti iš liudytojos E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2014m. rugpjūčio 31d., dienos metu, tikslios valandos neatsimena, ji buvo savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino išsigandusi kaimynė R. A., kuri prašė, jog ji(liudytoja E. Č.) iškviestų policiją, nes jos(nukentėjusiosios R. A.) vyras E. A. pastarajai grasina, kad ją užmuš, kad padegs duris ir panašiai. Kaimynė Rasa dar minėjo telefonu, kad vyras turi peilį ir kad ji jo bijo. Ji kaimynei pasakiusi, kad ši pati paskambintų policijai, nes galės geriau paaiškinti visas aplinkybes. Kai padėjo telefono ragelį, ji išgirdo triukšmą. Nors ji gyvena kitoje laiptinėje, tačiau girdėjosi, kaip E. A. rėkavo, grasino užmušti, padegti duris. Anksčiau jie pabendraudavo šeimomis, tačiau pamatę, koks agresyvus yra išgėręs kaimynės vyras Egidijus, nustojo bendrauti. Kaimynė Rasa jai yra sakiusi, kad vyras ne vieną kartą prieš ją yra pakėlęs ranką ir grasinęs fiziniu susidorojimu. Ji pati yra mačiusi kaip E. A. „ kėlė ranką “ prieš savo žmoną-kaimynę R., matė, kaip neblaivus agresyviai nusiteikęs kaimynas per balkoną išmetė televizorių(b.l. 23).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, įvykio vieta, kurioje buvo grasinama nužudyti, yra daugiabučiame dviaukščiame gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esanti aikštelė, kurioje yra trys butai, pažymėti Nr. 4, 5 ir 6. Apžiūrint buto, pažymėto Nr. 6, duris, 5x10 cm plote yra matomi durų apgadinimai, galimai padaryti su peiliu(b.l. 11-14).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo, jame pagal nustatytą formą suformuluotų klausimų pagrindu buvo pateikta informacija apie smurtavimo faktą, t.y. grasinimo nužudyti nukentėjusiąją R. A., gyv. (duomenys neskelbtini), aplinkybės. Kaltinamojo E. A. sulaikymo namo laiptinėje metu po kojomis valyti kilimėliu, padėtu prie jo buto durų, buvo rastas paslėptas peilis(b.l. 4-5). Peilis buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 7-10).
Nukentėjusioji R. A. atpažino rastą peilį, kaip daiktą, kurį jos sutuoktinis-kaltinamasis E. A. buvo paėmęs iš namų ir nešiojosi kartu su savimi(b.l. 16-18).
Kaip matyti iš byloje esančių neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu duomenų kvito, kad, patikrinus 2014m. rugpjūčio 31d., 15¹⁵ val., sulaikyto ir į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį pristatyto kaltinamojo E. A. fiziologinę būseną, jam buvo nustatytas 3,17 promilės girtumas(b.l. 6, 24-25).
Motyvuojamoji dalis
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014m. rugpjūčio 31d. kaltinamasis E. A. girtavo savo garaže. Apie 15⁰⁰ val. kaltinamajam E. A. grįžus į namus, sutuoktinė-nukentėjusioji R. A. neįsileido vyro į butą. Būdamas agresyviai nusiteikęs, kaltinamasis E. A. pradėjo spardyti ir daužyti duris, grasino savo žmonai fiziniu susidorojimu. Kaltinamasis E. A. su savimi turėjo peilį, kuriuo iš išorės buvo apgadintos buto durys. Neįsileistas į namus, kaltinamasis E. A. nenusiramino, skambino savo sutuoktinei telefonu ir toliau pastarajai grasino fiziniu susidorojimu. Atsižvelgiant į buvusio neblaivaus ir agresyviai nusiteikusio kaltinamojo E. A. veiksmus, nukentėjusioji R. A., matydama savo sutuoktinio tuometinę būseną, žinodama, kad kaltinamasis su savimi nešiojasi peilį, kuris prieš ją jau ne vieną kartą buvo pavartojęs fizinį smurtą, pastaroji dėl ankstesnių vyro smurtinių veiksmų prieš jos asmenį turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jos sutuoktinio-kaltinamojo E. A. grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
Tokiu būdu, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis E. A. savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., t.y. grasinimas nužudyti kitą žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, nes nusikaltimu jokia žala padaryta nebuvo.
Kaltinamasis E. A. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi-laisvės apribojimu ir jos dydžiu(b.l. 40).
Sankcijose už kaltinamajam E. A. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 1d., padarymą laisvės apribojimas kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str.
Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo E. A. atžvilgiu taikymo, yra atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi kaltinamasis E. A. jam inkriminuojamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, todėl, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes, jos pavojingumo visuomenei laipsnį, tiek ir į paties kaltinamojo, kaip dirbančio asmens, asmenybę, pirmą kartą nusikalstančiam ir teisiamam kaltinamajam E. A. už padarytą nusikalstamą veiką yra paskirtina alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-laisvės apribojimas, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę(LR BK 46 str.). Paskirtina laisvės apribojimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi LR BK 64¹ str. pagrindu.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. A. asmenybę, jo, kaip dirbančio asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1d., ir nuteisti, paskiriant laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigoti nuo 22⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, b) įpareigoti tęsti darbą UAB „ VTJ “, o darbo praradimo atveju, per vieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. A. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam E. A. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2014m. rugpjūčio 31d., 15¹⁵ val., iki 2014m. rugsėjo 01d., 15³⁰ val., t.y. vieną kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną, kada kaltinamasis E. A. buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią kardomojo kalinimo(suėmimo) dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą-peilį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.