Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A-521-350/2011

Teisėja Laima Dumskienė Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00050-2010-7

2011 m. gruodžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Petro Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-04-22 nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 192 straipsnio 1 dalį nuteistas 30 MGL (3900,00 Lt) bauda. Šiuo nuosprendžiu iš UAB (duomenys neskelbtini) priteistos kompensacijos ieškovams (duomenys neskelbtini) 2808,00 Lt, (duomenys neskelbtini)– 13786,74 Lt, (duomenys neskelbtini) – 3116,32 Lt. Iš M. M., remiantis BK 106 straipsniu, priteistos ieškovams advokato atstovavimo išlaidas: (duomenys neskelbtini) - 500,00 Lt, (duomenys neskelbtini)– 500,00 Lt, (duomenys neskelbtini) – 500,00 Lt. Be to, remiantis BK 72 str., BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotas nešiojamas kompiuteris „Asus K50 AB (duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), su nelegaliai įdiegtomis kompiuterių programų kopijomis, jo pakrovėju, akumuliatoriumi ir kompiuterio naudojimo instrukcija, 3 vnt. kompaktinių diskų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas pagal BK 192 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. gruodžio 17 d. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas, komercijos tikslais neteisėtai atgamino ir platino kūrinius, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydį, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus), dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, neturėdamas kompiuterių programų autorių teisių turėtojų leidimo, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įdiegė į nešiojamo kompiuterio „Asus K50 AB (duomenys neskelbtini)“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini) kietąjį diską neteisėtas kompiuterių programų „Windows 7 Ultimate“, „Microsoft Office Professional Edition 2003“, „Adobe Photoshop CS2“, „Corel Paint Shop Pro Photo XI“, „Anglonas“, „AutoCAD 2010 – English“, kopijas, kurių teisėtų kopijų mažmeninės kainos sudaro atitinkamai 1002,35 Lt, 2113,97 Lt, 2808 Lt, 203,28 Lt, 121 Lt, 13786,74 Lt, iš viso – 20035,34 Lt ir šias neteisėtas programų kopijas laikė UAB (duomenys neskelbtini) buveinėje, o 2009 m. gruodžio 18 d., 12.12 val. UAB (duomenys neskelbtini) buveinėje išplatino kartu su parduodamu nešiojamu kompiuteriu „Asus K50 (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini).

Atkreipia dėmesį, kad byloje taip pat nėra nustatyta, kad S. K. būtų kreipęsis į policijos pareigūnus su pranešimu apie tai, kad M. M. jam siūlo į jo perkamą kompiuterį įdiegti nelegalias kompiuterių programų kopijas. Tačiau šio liudytojo intensyvus bendravimas telefonu su jo įmonės patikrinimą atlikusiu policijos pareigūnu R. L. prieš patikrinimą, patikrinimo dieną ir po patikrinimo, rodo, kad S. K. veikė kontroliuojamas policijos pareigūnų ir derino su jais savo veiksmus. Todėl privataus asmens S. K. veikimas, t.y. prašymas instaliuoti nelegalią programinę įrangą, kuri jam nebuvo reikalinga ir kuria naudotis jis nemokėjo, turi būti pripažintas provokacija. Apeliantas tvirtina, kad pareigūnai R. L. ir L. B. savo veiksmais ne tik išprovokavo nusikalstamą veiką, bet ir nepagrįstai nutraukė įmonės ūkinę operaciją, kai privertė apeliantą grąžinti S. K. pinigus už įsigytą kompiuterį, nors pastarasis jokių pretenzijų dėl įsigyto daikto kokybės nėra pareiškęs.

Pažymi, kad teismas, įvertinęs visas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis rungimosi principu, turėjo pareigą spręsti ir pasisakyti, ar yra nustatytas provokacijos faktas ir, teigiamai atsakęs į šį klausimą, pripažinti visus byloje gautus įrodymus neleistinais. Tačiau teismas neanalizavo gynybos argumentų bei pačios baudžiamosios bylos duomenų (įrodymų) dėl nusikalstamo kurstymo, kas kelia rimtą abejonę dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisakęs, kad esą kaltinamasis siekė ekonominės naudos, pelno, tai yra neteisėtai kompiuterių programas laikė ir platino jų kopijas komercijos tikslais, tokios savo pozicijos nepagrindė jokiais objektyviais ir tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais. Kadangi apeliantas jokios realios ekonominės ar komercinės naudos iš kompiuterinių programų įdiegimo į nešiojamo kompiuterio „Asus K50 AB (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini) kietąjį diską negavo ir nesiekė gauti, akivaizdu, kad jam inkriminuota veika pagal teismo byloje nustatytus duomenis, atitinka ATPK 214¹⁰ str., bet ne BK 192 str. 1 d. sudėtį.

Taip pat akcentuoja, kad civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) naudai nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes jų nepatvirtina byloje pateikti dokumentai, tai yra sąskaita už teisinę pagalbą ir mokėjimo nurodymas, kuriame paslaugas pirkęs klientas nurodomas jokių teisių procese neturėjęs ir nė vieno iš ieškovų neįgaliotas asmuo - advokatų profesinė bendrija (duomenys neskelbtini). Apelianto nuomone, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kompanija būtų mokėjusi savo atstovei ar patyrė kokių nors bylinėjimo išlaidų, kurios dabar dėl akivaizdaus procesinių teisės normų pažeidimo, yra be jokio pagrindo priteistos iš jo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus.

Nors skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad M. M. kaltė padarius LR BK 192 str. 1 d. numatytą nusikaltimą grindžiama byloje surinktų įrodymų visuma, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, vertinant kaltinamojo veiklą buvo remiamasi išimtinai tik jį kaltinančiais įrodymais, nepateikiant teisinio įvertinimo dėl M. M. argumentų, susijusių su jo veikos išprovokavimu ar deklaratyviai nurodant, kad jo teiginiai dėl programų kopijų įdiegimo į S. K. įsigytą kompiuterį jam nežinant, atmestini kaip pasirinkta gynybos taktika.

Pažymėtina, kad nuosprendis turi būti teisėtas, t. y. priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo ir kitų teisės normų bei pagrįstas - kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos įstatymo nustatyta tvarka gautais, nekeliančiais abejonių išsamiai ir nešališkai ištirtais, bei teisingai įvertintais įrodymais.

Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad M. M. kaltė grindžiama iš esmės S. K. ir policijos pareigūnų R. L., L. B., specialisto V. V. parodymais, bei M. M. pirminiu paaiškinimu.

Apeliantas ginčija savo kaltę, motyvuodamas tuo, kad jo atžvilgiu buvo atlikti provokaciniai veiksmai.

Apie galimą provokaciją M. M. davė parodymus jau pirmosios instancijos teisme, tvirtindamas, kad kompiuterį jo vadovaujamoje bendrovėje įsigijęs S. K. veikė su policijos pareigūno R. L. žinia ir vykdė pastarojo nurodymus. Utenos rajono apylinkės teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą išsiaiškino, kad S. K. ir R. L. sieja draugiški santykiai, kad jie turi bendrų interesų, daugiau kaip dešimtmetį nuolat bendrauja, ką patvirtino ir teismo prašymu gautos šių asmenų telefoninių pokalbių išklotinės. Todėl konstatuojant M. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, turėjo būti tikrinama ar pastarasis nebuvo provokuojamas, ar jis nusikalstamą veiką būtų daręs ir be šių veiksmų dalyvių įsikišimo ir ar apskritai įvertinus šiuos veiksnius buvo galimas tokio asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėtina, kad konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Tik tinkamai ištyrus šiuo atveju policijos pareigūnų atlikto patikrinimo metu veiksmų taikymo aplinkybes jų pasekoje gautus duomenis būtų galima pripažinti įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Utenos rajono policijos komisariatui iš advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini), atstovaujančios Business Software Alliance (BSA) 2009-11-30 gavus pareiškimą dėl galimų autorinių teisių pažeidimo UAB (duomenys neskelbtini) 2009-12-18 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas pavedė šio komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus Ekonominių nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininkui R. L. ir tyrėjui L. B. atlikti netikėtą UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimą, kurio tikslas išaiškinti šioje įmonėje vykdomą neteisėtą kompiuterinių programų ir programinės įrangos diegimą. R. L. tos pačios dienos tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) direktorius M. M. klientui - S. K. pardavė naują nešiojamąjį kompiuterį su įtariamai nelegalia programine įranga. Kitame tos pačios dienos tarnybiniame pranešime R. L. pažymėjo, kad jis kartu su kolega L. B. 2009-12-18 nuo 10 val. 20 min. stebėjo UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės įėjimą. Matė, kad į ją įėjo keli asmenys nešini senais kompiuteriais, o vėliau apie 11 val. 15 min. iš parduotuvės išėjus asmeniui, nešinam naujo kompiuterio pakuote, kaip vėliau paaiškėjo – S. K., jie paprašė sutikimo patikrinti kompiuterį. Šiam sutikus, kartu grįžo į parduotuvę ir ten panaudojant programą WinAudit Freeware buvo nustatyta, kad S. K. įgytame kompiuteryje įdiegtos neteisėtos programos. Po to S. K. pareikalavo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo paimti kompiuterį atgal ir grąžinti už jį sumokėtus pinigus. M. M., teikdamas paaiškinimą policijos pareigūnams, pripažino, kad be jokio atlygio įdiegė į S. K. išsirinktą nešiojamąjį kompiuterį nelegalias kompiuterinių programų kopijas. 2010-01-25 atlikus objekto - nešiojamojo kompiuterio „Asus K50 (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą, buvo nustatyta, kad bendra tiriamojo objekto laikmenoje įrašytos programinė įrangos kaina 2009 m. 12 mėn. kainoms yra 20035,34 Lt su PVM.

Iš advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) 2009-11-30 pareiškimo turinio matyti, kad jame nurodyta jokiais konkrečiais faktiniais duomenimis nepagrįsta informacija, kad šios advokatų profesinės bendrijos atstovaujama BSA (Business Software Alliance), vienijanti pirmaujančius programinės įrangos gamintojus pasaulyje, gavo patikimos informacijos, jog Utenoje, esančiame (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) neteisėtai, t. y. neturint autoriaus teisių turėtojo leidimų (licencijų) buvo atgaminamos ir išplatintos kompiuterinės programos (T.1 b.l.1).

Liudytojas R. L. parodė, kad iki minėto advokatų profesinės bendrijos pareiškimo gavimo policija neturėjo jokių duomenų, kad kas nors iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, tame tarpe ir M. M., būtų platinę nelegalias kompiuterines programas įdiegdami jas į parduodamus kompiuterius. Taip pat, nors iš jo tarnybinių pranešimų turinio matyti, kad jis kompiuterį nupirkusio S. K. nepažinojo, tačiau apklausiamas teisme pripažino, kad jie asmeniškai pažįstami jau seniai. S. K. išeinantį iš UAB (duomenys neskelbtini) patalpų pamatė maždaug po valandos stebėjimo. Kad S. K. pirks kompiuterį iš anksto nežinojo, tam pinigų nedavė.

Iš byloje esančių duomenų apie R. L. tarnybinio telefono ir S. K. telefono kontaktus matyti, kad R. L. ir S. K. aktyviai tarpusavyje bendravo per visą šiai bylai reikšmingą laikotarpį. Byloje esančių telefoninių kontaktų analizė rodo, kad iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio (duomenys neskelbtini) ir kuriuo naudojasi R. L. į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį S. K. buvo skambinta 2009-12-16 7 val. 39 min. 52 sek.; 2009-12-18 10 val. 22 min. 9 sek.; 14 val. 18 min. 32 sek.; 14 val. 51 min. 47 sek.; 16 val. 21 min. 29 sek. Iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio S. K. į abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi R. L. 2009-12-16 buvo skambinta 11 val. 31 min. 48 sek.; 11 val. 49 min. 59 sek.; 2009-12-17 7 val. 39 min. 45 sek., 14 val. 6 min. 58 sek; 15 val. 30 min. 3 sek., 16 val. 7 min. 8 sek., 18 val. 33 min. 27 sek.; 2009-12-18 8 val. 57 min. 10 sek.; 10 val. 57 min. 43 sek.; 13 val. 30 min. 36 sek.; 15 val. 33 min. 14 sek.; 17 val. 59 min. 26 sek. (2 t., b.l.31-35, 40-42)

Liudytojas S. K. parodė, kad kompiuterį iš M. M. vadovaujamos įmonės jis nusprendė įgyti kaip kalėdinę dovaną sūnui, kuriam tada buvo 16 metų, todėl, kad M. M. pasiūlė už tą pačią kainą kompiuterį su instaliuotomis programomis už tą pačią kainą, kokią kitur būtų tekę sumokėti už kompiuterį be programų. Kokių reikia programų, jam nurodė sūnus. Jis pats šių programų nežino ir jomis naudotis nemoka. Apie tai, kad ketina įgyti kompiuterį, R. L. neinformavo. Atvykęs paimti kompiuterio sutartą 2009-12-17, iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo sužinojo, kad jiems dar nepavyko „nulaužti“ reikiamos programos, todėl kompiuterį pasiėmė sekančią dieną.

Iš pažymos apie kompiuterių pardavimą UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2009 m. gruodžio mėnesį bendrovė pardavė šį vienintelį kompiuterį (2 t., b.l. 53)

Iš duomenų apie iš S. K. paimtame kompiuteryje rastų instaliuotų atskirų ir viseto programų kainas akivaizdu, kad pagrindas M. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 192 straipsnį buvo tik tai, kad kompiuteryje buvo instaliuota „AutoCAD 2010 – English“ programos kopija, kurios mažmeninė kaina yra didesnė nei reikalinga baudžiamajai atsakomybei atsirasti.

Iš apeliacinės instancijos teisme apelianto gynėjo pateiktos V. S. knygos „2009-2010 pradmenys Autocad“ apimties (872 psl.), jos turinio bei su šia programa atliktų darbų pavyzdžių matyti, kad ši programa yra viena galingiausių automatizuoto braižymo ir projektavimo sistemų, kurios paskirtis palengvinti projektavimą, automatizuoti, susisteminti projektavimo etapus, projektinės dokumentacijos (brėžinių) ruošimą, modeliuoti sudėtingas dvimates ir trimates erdvines konstrukcijas. Ji naudojama statyboje, mechanikoje, elektromechanikoje, kartografijoje ir kitose srityse. Pažymėtina, kad „AutoCAD 2010 – English“ yra itin specifinė, sudėtinga, reikalaujanti daug techninių bazinių žinių, ypač matematikoje, programa ir jos panaudojimas buitiniams poreikiams be specialaus pasiruošimo – apmokymo dirbti su šia programa, įgaunant minimalius inžinierinės grafikos pagrindus yra problematiškas.

S. K. pripažino, kad pasiruošimo dirbti nei su šia, nei su kitomis kompiuteryje rastomis programomis jis neturi. Atsižvelgiant į nurodytą programos „AutoCAD 2010 – English“ specifiką, nėra jokio pagrindo manyti, kad ši programa kokiam nors tikslui buvo reikalinga tada tik 16 metų amžiaus buvusiam S. K. sūnui ir kad jis turėjo pakankamai žinių šia programa naudotis.

- advokatų profesinės bendrijos (duomenys neskelbtini) (atstovaujančios Business Software Alliance (BSA)) 2009-11-30 pareiškime policijai, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje, buvo pateikta tik itin bendro pobūdžio, jokiais faktiniais duomenimis nepatvirtina, gandų lygio informacija;

- šiame pareiškime nebuvo nurodyti jokie duomenys apie konkrečius nusikalstamus veiksmus: nenurodyta kas, kada, kur, kaip, kokius konkrečiai nusikalstamus veiksmus padarė;

- policija iki šio pranešimo neturėjo jokių net operatyvinių duomenų, jog M. M. ar kitas su UAB (duomenys neskelbtini) susijęs asmuo darė nusikalstamas veikas autorių teisių srityje;

- policijos pareigūnas R. L. yra seniai pažįstamas su S. K.;

- S. K. kreipėsi į M. M., prašydamas į jo ketinamą įsigyti kompiuterį instaliuoti nelegalias kompiuterines programas;

- S. K. neturi įgūdžių naudotis jo paprašytomis M. M. instaliuoti programomis;

- nėra duomenų, kad S. K. sūnus, atsižvelgiant į įvykio metu buvusį jo amžių ir (tuo pačiu) išsilavinimą, turėjo reikiamų įgūdžių naudotis itin sudėtinga programa;

- S. K., prieš pateikdamas pageidavimą M. M. įsigyti konkrečias kompiuterines programas, bendravo telefonu su R. L.;

- M. M. iki kreipiantis į jį S. K., neturėjo S. K. paprašytų nelegalių programų kopijų, ką patvirtina ir S. K. teigdamas, kad į UAB (duomenys neskelbtini) buvo užėjęs ir iki patikrinimo, tačiau parduotuvės darbuotojų buvo informuotas, kad jiems nepavyksta „nulaužti“ kažkokios jo prašytos programos ir pasiūlyta ateiti vėliau.

-2009 m. gruodžio mėnesį UAB (duomenys neskelbtini pardavė vienintelį kompiuterį (S. K.);

- R. L. kartu su kitu policijos pareigūnu stebėjo UAB (duomenys neskelbtini) patalpas apie vieną valandą laiko ir per ją sulaikė iš ten kompiuterį su instaliuotomis nelegaliomis programų kopijomis įgijusį S. K.;

- R. L. iniciatyva S. K. buvo grąžinti jo už kompiuterį sumokėti pinigai.

Vertinant patikrinimą atlikusių policijos pareigūnų veiksmus bylos duomenų visumos kontekste, būtina atsižvelgti ir į tai, kad jokių objektyvių ir konkrečių duomenų apie M. M. daromą nusikalstamą veiką policijos pareigūnai iki tol neturėjo, todėl „neprisijungiant“ prie jau daromos nusikalstamos veikos, o išprovokavus naują, pasitelkus privatų asmenį – S. K. vykdyti pareigūnų užduotį, šiam prieš tai nesikreipus į teisėsaugos institucijas dėl M. M. siūlymų įdiegti į jo kompiuterį nelegalią programinę įrangą, o taip pat privataus asmens – S. K. veiksmų kontroliavimas skatinant nusikalsti M. M., apie kurio nusikalstamą veiką jokių konkrečių duomenų nebuvo turima, laikytini provokacija.

Šių duomenų pagrindu, detaliau neanalizuojant M. M. versijos, kad S. K. įsigytame kompiuteryje rastas programas galėjo instaliuoti policijos pareigūnai, t. y. darant prielaidą, kad visgi programas instaliavo M. M., kolegija daro vienareikšmę išvadą, kad šiuo atveju M. M. S. K., veikusio policijos pareigūno R. L. iniciatyva, buvo išprovokuotas daryti veiką, turinčią nusikaltimo požymių. Akivaizdu, kad jeigu S. K. nebūtų įkalbėjęs, pažadėdamas nupirkti kompiuterį, M. M. instaliuoti į jį konkrečias nelegalių programų kopijas, tame tarpe ir tokią, kurios vienos vertė viršija 100 MGL - sumą, nuo kurios atsiranda atsakomybė pagal BK 192 str. 1 d., M. M. nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, tikrai nebūtų padaręs.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, jokiose bylose negali būti pateisintas duomenų, gautų provokacijos metu, panaudojimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje M.prieš Lietuvą yra pasisakęs, kad policijos kurstymu laikytina tai, kad jei pareigūnai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiribotų iš esmės pasyviu baudžiamosios veikos tyrimu, bet darytų subjektui tokią įtaką, kokia sukurstytų nusikaltimo, kuris kitaip nebūtų padarytas, padarymą, siekdami įrodyti nusikaltimą, t.y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnų veiksmų aplinkybės pirmos instancijos teisme tinkamai nebuvo nustatytos ir įvertintos, M. M. iškelta provokacijos versija, laikantis teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, argumentuotai nepaneigta. Vien kaltinamojo pirminiame paaiškinime užfiksuotas savo atliktų veiksmų pripažinimas provokacijos fakto bei jo padarinių nepaneigia (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: R. prieš Lietuvą, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Khudobin prieš Rusiją, Pyrgiotakis prieš Graikiją bylose), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai M. M. prisipažinimą pripažino kaip tinkamą įrodymą kaltinamojo kaltei pagrįsti.

Tokiu būdu, byloje nėra jokių teisėtais būdais gautų duomenų, pagrindžiančių M. M. kaltę jam inkriminuotos veikos padarymu. Kolegijos nuomone, šioje byloje neleistinais pripažinus visus įrodymus, kuriais buvo grindžiama nuteistojo M. M. kaltė, byloje nelieka jokių teisėtais būdais gautų M. M. kaltės įrodymų. Todėl M. M. dėl jam inkriminuotos veikos išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į LR BPK 115 str. 3 d. nuostatas ir į tai, kad neįrodytas M. M. dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atsakovui UAB (duomenys neskelbtini) atmetamas.

Kadangi skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas - išteisinamasis nuosprendis dėl M. M. atžvilgiu įvykdytos nusikaltimo provokacijos, kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų - kad ne M. M. įdiegė nelegalias kompiuterių programų kopijas, taip pat, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju kompiuterių programų kopijos buvo įdiegtos komercijos tikslais, todėl tokia veika galėtų būti kvalifikuojama tik kaip administracinės teisės pažeidimas, o ne nusikaltimas, nenagrinėjamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d.,-

nusprendė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2011m. balandžio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. M. panaikinti.

Civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) ieškinius atmesti.

Daiktinį įrodymą - nešiojamąjį kompiuterį „Asus K50 AB (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinus jame esančias instaliuotas neteisėtas kompiuterių programų kopijas, jo pakrovėją, akumuliatorių, kompiuterio naudojimo instrukciją 3 vnt. kompaktinių diskų grąžinti M. M..