- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 1A-75-174-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00018-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Miliuvienė (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- M. Š., ir T
Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Diana Navickienė Baudž. byla Nr. 1A-75-174/2014 Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00018-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.1.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. sausio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę – vienerius metus ir keturis mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. Š. nuspręsta suimti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo jo suėmimo dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013-02-25 iki 2013-02-27.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. A., tačiau jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su T. A., pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą, o būtent: 2013 m. sausio mėnesį nakties metu, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Kretingos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g., M. Š. ir T. A., iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą įvykdyti vagystę, įsibrovė į A. R. nerakinamą svirną ir pagrobė iš jo 70 Lt vertės dujų balioną. Tęsdamas nusikalstamą veiką T. A., nukirpęs bevertę A. R. gyvenamojo namo lauko durų spynos grandinę, veikdamas bendrininkų grupe su M. Š., įsibrovė į A. R. gyvenamąjį namą ir iš jo pagrobė 70 Lt vertės dujų balioną bei du briedžio ragus už 400 Lt. T. A. ir M. Š. bendrais veiksmais A. R. dėl vagystės padaryta 540 Lt turtinė žala.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti arba paskirti jam piniginę baudą arba kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto teigimu, Kretingos rajono apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, todėl nuteistasis M. Š. prašo ją sušvelninti. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad jis yra dirbantis, kad su drauge T. K. ruošiasi sukurti šeimą, nes ji laukiasi jo kūdikio. Paskirta tokia griežta bausmė atsilieps jo vaikui, o jo draugei T. K. bus sunku vienai jį auginti, nes ji yra bedarbė, šiuo metu jis ją išlaiko. Be to, apeliantas pažymi, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Iš esmės jo nuoširdžių parodymų pagrindu ir buvo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, išaiškinta tiesa šioje byloje. Padėdamas nustatyti tiesą šioje byloje, nieko neslėpdamas, jis tikėjosi, kad tokia aktyvios atgailos forma sudarys galimybę skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, arba žymiai švelnesnę bausmę. Nuteistojo nuomone, jis yra nuteistas nepagrįstai, todėl Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis turi būti pakeistas, nes, apelianto teigimu, jis pasimokė iš savo klaidų ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs.
Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. Š. kaltės pagrobus svetimą turtą. Nuteistojo M. Š. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nors nuteistasis M. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad prašo pakeisti nuosprendį ir jį išteisinti arba paskirti jam piniginę baudą arba kitą bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau iš apeliacinio skundo turinio visumos matyti, kad apeliantas neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, priešingai – nurodo, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, t. y. nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, todėl prašo ją sušvelninti ir skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, atsižvelgiant į tai, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino nusikaltęs ir padėjo išaiškinti esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes, taip pat į tai, kad jis turi pareigą išlaikyti savo draugę, kuri laukiasi jų vaiko, kurį taip pat turės išlaikyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl nuteistajam M. Š. paskirtos bausmės.
Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. Š. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią, sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl per griežtos, t. y. realios laisvės atėmimo, bausmės paskyrimo yra nepagrįsti. BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam M. Š. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė.
Nuteistasis M. Š. yra recidyvistas, tyčinius nusikaltimus daro nuolat, niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau aštuonis kartus teistas taip pat už nusikaltimų nuosavybei padarymą, tyčinį apysunkį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui. Tokiu savo elgesiu M. Š. demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismas, už naują nusikaltimą skirdamas jam griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas M. Š. už tyčinį nusikaltimą realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą M. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į tai, kad pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajai. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto nuteistojo asmenybę, t. y. kad jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nusikalto būdamas pirmiau teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to, jis baustas už administracinės teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka. Tai rodo, kad jis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nes ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį M. Š. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant M. Š., kaip recidyvistui, griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis yra mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip minėta, šią aplinkybę teismas pripažino M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę apeliantui. Apeliantas pažymi ir tai, kad jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas užkirs jam kelią padėti draugei, kuri laukiasi jo vaiko, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo, nes M. Š., būdamas pakankamai jauno amžiaus, anksčiau net aštuonis kartus buvo teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad M. Š. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, akivaizdu, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti drauge, kuri laukiasi jo vaiko, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, M. Š., kaip recidyvistui, už tyčinį apysunkį nusikaltimą paskirta mažesnė nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, yra adekvati jo padarytai veikai bei atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl švelninti ją nėra teisinio pagrindo.
Įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. Š. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė apeliantui M. Š. yra aiškiai per griežta. Pagal byloje nustatytas ir apylinkės teismo sprendime nurodytas aplinkybes M. Š. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, neprieštarauja teisingumo principui.
Dėl išvardytų motyvų tenkinti nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo nėra pagrindo, todėl jis atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.