Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

R. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. F. 2017 m., balandžio 7 d., apie 21 val., prie turgaus, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su A. K., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, jo, tai yra R. F., naudai, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiojo L. G. atžvilgiu - jam, tai yra R. F., pareikalavus iš L. G. 60-ies eurų, po to pareikalavus atnešti 100-ą eurų per dvi savaites, o A. K. paliepus nukentėjusiajam L. G. atnešti tiek pinigų, kiek R. F. yra pareikalavęs, A. K. sudavus L. G. smūgį kumščiu į veidą, po to, bendrai su A. K. suduodami ne mažiau kaip dešimt smūgių kumščiais nukentėjusiajam į galvą ir, L. G. parkritus ant žemės, bendrai su A. K. suduodami ne mažiau kaip dešimt smūgių kojomis L. G. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami nukentėjusiajam poodines kraujosruvas akių vokuose, paakiuose, nosies nugarėlėje, kaktoje už dešinės ausies, dešinės ausies kaušelyje ir smakre, odos nubrozdinimus už dešinės ausies, nosies srityje, kaktoje, kairiame skruoste ir dešinėje plaštakoje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, nosies kaulų lūžį - nesunkų L. G. sveikatos sutrikdymą, taip vertė perduoti nukentėjusiajam L. G. priklausantį turtą - pinigus 100 Eur.

Kaltinamasis R. F. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis iš L. G. pinigų nereikalavo ir smurto prieš jį nevartojo. Nurodė, jog su L. yra pažįstami apie 2 metus, mokėsi vienoje klasėje. L. yra draugiškas, paslaugus, lengvai sukalbamas, žinojo, kad anksčiau jis buvo sumuštas. L. prašė jį apginti nuo patyčių. Abu sutarė, kad už tai L. mokės po 15 Eur per mėnesį. Tai tęsėsi apie metus. Paskui jie susipyko, nes L. nustojo mokėti. Maždaug mėnuo iki įvykio jis L. pasakė, kad jo nebegins ir pinigų nebeims, bet skolą turi atiduoti. Susitikti susitarė, nes iš tų pinigų, kur L. turėjo sumokėti, buvo susidariusi 60 Eur skola už 4 mėnesius. Žinojo, kad L. prašė A. K. jį ginti. Kai su M. M. nuėjo į sutartą vietą, atėjo A. K. su dar keliais vaikinais, o L. G. atėjo vienas. Jis su L. nespėjo pakalbėti, nes A. K., L. G. pasakęs, kad tas kažką prisidirbo, jam trenkė, o jis (kaltinamasis) pabėgo, nes nenorėjo ten būti. Kas nutiko L. G., sužinojo tik mokykloje. Dabar jo santykiai su nukentėjusiuoju yra geri, draugiški. L. nereikia jokios apsaugos, nes jis labiau savimi pasitiki.

Kaltinamajam R. F. savo kaltę neigiant, ją patvirtina nukentėjusiojo L. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojų parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.

Nukentėjusysis L. G. parodė, kad su R. F. yra pažįstamas, santykiai su juo iš pradžių buvo geri. R. F. jam už pinigus – 15 eurų per mėnesį, pasiūlė „stogą“, t.y. apsaugą, nes jis turėjo tam tikrų nesklandumų santykiuose su kitais asmenimis ir R. F. buvo pasakojęs, kad 2016 metais vasario mėnesį buvo sumuštas. R. F. pasisiūlė jį ginti už pinigus, ir jis su šiuo pasiūlymu sutiko, nes galvojo, kad jam iš tikrųjų reikia apsaugos. 2017 metų sausio jis perėjo mokytis į mokyklą, kurioje mokėsi R. F. ir su juo tapo klasiokais. R. F. mokėdavo iš mamos duodamų pinigų maistui. Kai paprašydavo, pinigų duodavo ir tėvas. Kiekvieną mėnesį po 15 eurų atnešdavo R. F. ir tai tęsėsi apie metus laiko. Nuo rugsėjo mėnesio R. F. nebemokėjo ir skola augo.

Jam nemalonu prisiminti tą įvykį, be to, daug ko neatsimena, nes viskas buvo seniai, ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė teisingai. R. F. atžvilgiu pretenzijų neturi, su juo susitaikė ir jam atleido, nenori, kad dėl šio įvykio R. kiltų kokios nors pasekmės.

Ikiteisminio tyrimo metu L. G. nurodė, kad 2017 m. balandžio 7 dieną, gal apie 20 val. vakaro jam paskambino R. F. ir pradėjo šaukti, liepdamas kad atneštų jam 60 eurų. Jis pasakė, kad pinigų neneš. Tada R. F. pakvietė jį pakalbėti. Tada jis tuoj pat paskambino A. K. ir pasakė, kad R. prašo iš jo pinigų. Tada jis R. F. pasakė, kad sutinka susitikti ir sutarė tai padaryti už 20 minučių prie (duomenys neskelbtini) prekybos centro. Apie 21 valandą jis ten nuėjo vienas. Eidamas prie (duomenys neskelbtini) pastato pamatė prie automobilių stovėjimo aikštelės stovinčius R. F., A. K., M. M. ir dar vieną vaikiną, vardu B.. Kai priėjo prie jų, visi nuėjo už (duomenys neskelbtini) pastato prie (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). A. K. jo paklausė: “R. tau sakė 60 eurų atnešt?“. Jis atsakė, kad taip. Tada A. K. trenkė jam kumščiu į kairę akį, netoli smilkinio ir pasakė, kad „tiek ir atneši“. Nuo smūgio jis (L. G.) pasilenkė, ir tada pasipylė smūgiai, tai yra, jį pradėjo mušti, daužyti kumščiais į veidą ir į galvą. Jis pargriuvo, ir tada buvo spardomas, spardė į visą kūną, į kurias konkrečiai vietas, negali pasakyti. Jis negali pasakyti, ar mušė ir spardė visi 4 vaikinai, tik yra garantuotas, kad mušė ir spardė ne mažiau kaip 2 asmenys. Mano, kad daugiausia smūgių jam sudavė A., nes jo smūgiai labai stiprūs, skyrėsi nuo kitų. Taigi, kad jį mušė ir spardė A., yra garantuotas, dėl kitų - nežino. Jam dar prieš nugriūnant ant žemės, kai buvo mušamas kumščiais, R. pasakė, kad dabar jis (L. G.) turės jam atnešti nebe 60, bet 100 eurų per dvi savaites. Taigi, yra įsitikinęs, kad R. irgi jį mušė. Mano, kad jam buvo suduota ne mažiau kaip 10 smūgių kumščiais į veidą ir į galvą, ir spirta į visą kūną ne mažiau kaip 10 kartų. Mušamas buvo gal kokią minutę laiko. Kai vienu momentu nustojo mušti, jis atsikėlė ir ėjo nuo jų. Yra įsitikinęs, kad mušė A. K. ir R. F., ar mušė M. M. ir tas B., negali pasakyti (27-30, 31-33 b.l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2017-04-11 ir 2017-11-24 specialisto išvadose nurodyta, kad L. G. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, paakiuose, nosies nugarėlėje, kaktoje, už dešinės ausies, dešinės ausies kaušelyje ir smakre, odos nubrozdinimai už dešinės ausies, nosies srityje, kaktoje, kairiame skruoste ir dešinėje plaštakoje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, nosies kaulų lūžis, kurie padaryti ne mažiau devyniais bukais trauminiais poveikiais kietu buku daiktu, galimai 2017-04-07, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata bus sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui (35 - 36; 39 b.l.).

Liudytojas M. M. parodė, kad lydėjo R. einant jam susitikti su L.. R. norėjo su L. pasikalbėti, bet kai pamatė, kad ten L. muša, jis su R. išėjo. Kas mušė L., nematė. Dėl L. sumušimo jis pats buvo pašalintas iš mokyklos, nors to nepadarė.

Liudytojas A. G. parodė, kad L. G. yra jo sūnus. 2017 m. balandžio 7 d. sužinojo, kad sūnus buvo sumuštas. Jis iškvietė medikus ir policiją. Apie savo problemas sūnus papasakojo jau po šio įvykio patekęs į ligoninę. Anksčiau sūnus buvo prašęs 60 eurų, sakydamas, kad sudaužė draugo mašinos veidrodėlį, bet tada pinigų jam nedavė, nes suprato, kad sūnus meluoja. Po sumušimo išsiaiškino, kad šių pinigų prašė, kad atiduoti juos R. F. pastarojo reikalavimu už tai, kad daugiau jo nebesaugos.

Po nagrinėjamo įvykio sūnus jam papasakojo, kad, kai R. liepė susimokėti 60 eurų, jis susipažino su A., kuris pasisiūlė apginti jį nuo R.. L. labai bijojo K. ir R.. Bendraujant su socialiniais darbuotojais, jie pasakojo, kad šie jaunuoliai L. žemino, klupdė, spjaudė, todėl sūnus turėjo mokytis namų sąlygomis. Dėl įvykio pareiškimą parašė policijoje (duomenys neskelbtini), tuo metu patalpoje kartu buvo ir sūnus. Sūnus pasakė visą informaciją apie R. ir A., jų telefonų numerius sūnus turėjo savo telefone, o jis juos nurodė pareiškime.

2017-04-07 A. G. protokole - pareiškime nurodyta, jog pareiškėjo sūnų L. G. tą pačią dieną apie 21 val. konflikto metu dėl pinigų sumušė jo klasiokas R. F., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ir buvęs draugas A., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gyvenantis kažkur (duomenys neskelbtini) turintis telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (3 b.l.).

Liudytoja A. G. parodė, kad R. F. iki įvykio nebuvo mačiusi. Tik sūnus sakė, kad tai jo draugas. Ji žino, kad sūnaus pinigų prašė R. F. susimokėti už „stogą“. Po įvykio R. jai prisipažino, kad mušė L., atsiprašė jos ir sūnaus, sakė, kad padarė klaidą. Kai sūnus grįžo sumuštas, sakė, kad A. jam sudavė, buvo R. ir dar du jaunuoliai.

Liudytoja A. P. parodė, jog yra (duomenys neskelbtini). Apie nagrinėjamus įvykius žino tiek, kiek jai pasakojo L.. Jis sakė, kad R. mokėjo po 15 eurų kas mėnesį apie metus laiko. Minėjo, kad nešė pinigus, bet kas jį mušė, nematė. Po šio įvykio R. buvo pašalintas iš mokyklos už sumušimo faktą, o L. buvo leista mokytis namie, nes jis jautėsi nesaugus.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2016 - 2017 mokslo metais buvo L. ir R. (duomenys neskelbtini). Iki aptariamo įvykio L. į ją nesikreipė dėl kokių nors konfliktų, ir ji nebuvo gavusi jokių signalų apie santykių problemas. Nurodė, jog dalyvavo posėdyje sprendžiant dėl R. pašalinimo iš mokyklos. Jis tuomet pripažino, kad tame įvykyje dalyvavo.

Panevėžio AVPK KP Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. K. 2018-01-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. F. telefono numeris (duomenys neskelbtini) 2017-04-07, 21:16 val. skambučio metu prisijungė prie mobilaus operatoriaus bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). Remiantis bazinių stočių duomenimis, R. F. galėjo būti įvykio vietoje, šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini) (68 b.l.).

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog L. G. buvo sumuštas A. L. ir kito asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta (161-162 b.l.).

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad L. G. 2017-04-07 buvo sumuštas. Teismas neturi pagrindo netikėti L. G. parodymais, kad jį sumušė A. K. ir R. F.. Pastarojo gynybos versija, kad jis L. G. nemušė ir pabėgo A. K. ėmus mušti L. G., visiškai paneigta tyrėjo L. K. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, iš kurios akivaizdžiai matyti, kad įvykio metu jo naudojamas telefonas jungėsi prie bazinių stočių, apimančių L. G. nurodytą jo sumušimo vietą, kas neabejotinai reiškia, jog R. F. šioje vietoje L. G. sumušimo metu buvo. Be to, po L. G. sumušimo jo tėvas A. G. policijai rašytame pareiškime nurodė asmenis, sumušusius jo sūnų, t.y. klasioką R. ir A., kitus jų duomenis, kuriuos, kaip A. G. parodė teisme, gavo iš savo sūnaus – jų amžių, naudojamų telefonų numerius. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, jog L. G. buvo sumuštas A. L. ir kito asmens. Todėl nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo L. G. kategoriškais parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad ne tik A. K., bet ir R., be kita ko turėjęs ir materialinių pretenzijų, jį sumušė prie turgaus, esančio (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 7 dieną.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes akivaizdu, jog visus L. G. parodymus, kuriuos galima patikrinti, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojai A. G. ir A. G., taip pat socialinė pedagogė A. P. iš esmės patvirtino L. G. nurodytą aplinkybę, kad iš jo buvo reikalaujami pinigai, parodydami, jog L. G. prašydavo pinigų. Taip pat A. G. parodė, jog po sūnaus sumušimo jai skambino R., prisipažino sumušęs L. ir jos atsiprašė.

Esant šioms aplinkybėms teismas neturi priežasčių abejoti L. G. parodymais, kad 2017-04-07 jis buvo sumuštas ir R. F., kuris jį mušė kartu su A. K., dėl to, kad L. G. atsisakė mokėti R. F. pastarojo pareikalautus pinigus už tai, kad R. F., buvęs L. G. „stogu“ daugiau jo nebesaugos.

Taigi, byloje esančių ir teisme ištirtų įrodymu visetu neginčijamai įrodyta, kad R. F., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami fizinį smurtą, vertė L. G. perduoti jam, t.y. R. F., savo turtą. Ši R. F. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalies sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

R. F. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skiriant bausmę R. F., atsižvelgtina į tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, todėl turi būti vadovaujamasi BK XI skyriaus, reglamentuojančio nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę, nuostatomis. Spręsdamas klausimą dėl R. F. skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio, teismas įvertina į tai, kad jis, būdamas nepilnamečiu, padarė vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), anksčiau nebuvo teistas, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vienerius metus mokėsi (duomenys neskelbtini). Po to mokėsi (duomenys neskelbtini), o besibaigiant mokslo metams - 2017-04-21, vėl grįžo į (duomenys neskelbtini). Mokymosi rezultatai buvo nepatenkinami. Apibūdinamas, kaip tvarkingas, bet nenorintis mokytis, stokojantis motyvacijos, nesukaupiantis dėmesio moksleivis, kuris galėtų pasiekti ir geresnių mokymosi rezultatų, jei pasistengtų (115 b.l.). Nuo 2018-07-05 iki 2018-07-20 R. F. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) (159 b.l.). Darbovietės pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad jis darbe iniciatyvus, atsakingas ir pareigingas. Iš Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017-06-05 pateiktos informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (108 - 109 b.l.) matyti, kad R. F. gyvena su motina. Su tėvu bendrauja. Jam sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Dėl R. elgesio šeimoje problemų nekyla, jis turi pareigas ir jas tinkamai atlieka.

Skirdamas bausmę R. F., teismas mano, jog atsižvelgus į jam inkriminuotos veikos pobūdį, į visas nustatytas ir aukščiau išdėstytas jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, jog jam paskyrus vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, yra pakankamas pagrindas taikyti BK 92 str. nepilnamečiams numatytą bausmės vykdymo atidėjimą, manant, kad bausmės tikslai galės būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Tačiau galutinės bausmės vykdymą atidedant, jam turi būti skirtos įstatyme numatytos auklėjamojo poveikio priemonės bei pareigos (BK 82 str.).

Civilinio ieškinio ir daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi ir 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. F. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str., bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, skiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto, ir mokytis arba dirbti, taip pat uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.