- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- T-761-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01427-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimą dėl priverčiamosios medicininės priemonės taikymo tęsimo M. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam Justiniškių g. 33-23, Vilniuje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. I. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartimi pripažintas padaręs penkias baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas ribotai pakaltinamas, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsta.
VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimu siūloma pratęsti M. I. priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.
VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos atstovas, prokuroras, M. I. ir jo gynėja teismo posėdžio metu palaikė teikimą.
Motyvuojamoji dalis
VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. BPK 405 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad asmeniui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymas gali būti pratęstas, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė. Įstatymas nustato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios priemonės taikymą: asmens psichikos sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
2018 m. birželio 4 d. gydytojų konsultacinėje išvadoje Nr. 36 yra nurodyta, kad dėl organinės kilmės asmenybės sutrikimo požymių, polinkio į afektus, nemotyvuotų nuotaikos kaitų, galimų nuotaikos protrūkių buvo rekomenduojama pratęsti M. I. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę.
Teikime, aptariant M. I. psichikos būseną, nurodyta, kad jo mąstymas konkretus, emocijos paviršutiniškos, greitai besikeičiančios, pereinančios į disforiją negavus pritarimo. M. I. neišsako išgyvenimų kliedesių, tačiau jaučiasi apgautas dėl buvusios situacijos, neigia konfliktus ir agresiją buityje, nemato savo buvusios kaltės, savo psichikos būsenai kritiškas tik iš dalies.
VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad M. I. konstatuoti organiniai psichikos sutrikimai, jie su amžiumi atsiranda. M. I. lankosi reguliariai pas gydytojus, jokių pažeidimų nebuvo pastebėta, jis visada drausmingai ateina, vartoja paskirtus vaistus, M. I. įtarinėja, kad žmona yra jam neištikima. Sveikatos priežiūros institucija pageidauja, kad jis liktų prižiūrimas.
Prokuroras pritarė teikimui nurodydamas, kad M. I. psichikos būsenoje yra išliekamųjų reiškinių, nuotaikos svyravimų, kurie gali būti kartais agresyvesni. Reguliarus vaistų vartojimas padės jam palaikyti psichikos būklę.
M. I. gynėja neprieštaravo teikimui, mano, kad jam reikalingi vaistai ir gydytojų priežiūra, tai kartu ir palengvinimas jam, nes nereikia pačiam prašyti kiekvieną kartą vaistų.
Teismas, įvertinęs VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimą, proceso dalyvių pasisakymus nagrinėjamu klausimu, daro išvadą, kad yra pagrindas tęsti M. I. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tokia išvada darytina, nes byloje nėra duomenų, kad išnyko aplinkybės tokio pobūdžio priemonės tolesniam taikymui. Priešingai, M. I. nustatyti organiniai psichikos sutrikimai, nemotyvuotos nuotaikos kaitos, greit besikeičiančios emocijos yra išlikę. Siekiant, kad nepablogėtų M. I. psichikos sveikata ir ji būtų stabilesnė, būtina, kad jis toliau būtų prižiūrimas psichikos sveikatos priežiūros specialistų ir vartotų vaistus. Aptariamos priverčiamosios medicinos priemonės tolesnis taikymas galės kartu užtikrinti jo pastovesnę emocinę būklę gyvenamojoje aplinkoje. Taip pat įvertintina tai, kad M. I. tik iš dalies kritiškas savo psichikos būsenai, nepripažįsta buvusios kaltės dėl savo veiksmų. Tai rodo, kad jo socialinis pavojingumas nėra visiškai išnykęs.
Atsižvelgiant į tai, kad, nepratęsus ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, M. I. sveikatos būklė gali pablogėti, taip pat gali padidėti jo socialinis pavojingumas, tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,
nutaria:
VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos teikimą tenkinti.
Pratęsti M. I. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.
Įpareigoti VšĮ Vilniaus rajono centrinę polikliniką ne vėliau kaip kartą per 6 mėnesius pateikti teismui išvadą dėl M. I. sveikatos būklės ir tolimesnio priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.