- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3538-377/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- N. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., Z. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. B. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims A. S., Z. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. S., mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė pareiškėja, jo dukra – N. B., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) A. S. ir P. S. šeimoje. Be to, jos šeimoje augo du broliai: A. S., gim. . (duomenys neskelbtini) ir Z. S., gim. . (duomenys neskelbtini) Tėvai susituokė būdami ištremti į Sibirą. Grįžę gyventi į Lietuvą, įsikūrė (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu deklaravo gyvenamąją vietą, vedė bendrą ūkį, rūpinosi vienas kitu bei turimu nekilnojamuoju turtu. M. P. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Po mamos mirties tėvo A. S. sveikatos būklė ženkliai pablogėjo. Jis nebegalėjo tinkamai savimi pasirūpinti. Tėvu, jo turtu, buitimi, sveikatos priežiūra ir viskuo kitkuo, betarpiškai rūpinosi ji iki pat tėvo mirties. . (duomenys neskelbtini) tėvas A. S. mirė. Po A. S. mirties atsirado paveldimas turtas, nekilnojamas turtas – (duomenys neskelbtini) teisiškai registruoti A. S. vardu. Galutinė teisinė registracija minėtų statinių atlikta jau pareiškėjos iniciatyva po tėvo mirties, pagal 2011-05-03 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimą Nr. 5-57. Pareiškėja po A. S. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą valdyti tik ji, palikėjo dukra N. B.. Pareiškėja tėvu, jo buitimi ir atitinkamai visu turtu betarpiškai jau rūpinosi nuo 2006 metų sausio mėnesio iki pat tėvo mirties . (duomenys neskelbtini) , todėl nekilnojamo turto priežiūros, valdymo veiksmus ji atliko iš karto po tėvo mirties. Be minėto nekilnojamo turto, pareiškėjai liko ir visi tėvui priklausę asmeniniai daiktai, buities apyvokos reikmenys ir kiti rakandai. 2022 m. birželio 20 d. pareiškėja kreipėsi į Tauragės rajono 3-ajį notaro biurą dėl palikimo priėmimo įteisinimo. Tačiau jai nurodė, jog praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į A. S. priklausiusį nekilnojamą turtą. Suinteresuoti asmenys byloje, jos broliai A. S. ir Z. S. palikimo, atsiradusio po tėvo A. S. mirties, nepriėmė ir priimti nepageidauja, jokių pretenzijų į jį nereiškia. Jokių kitų įstatyminių ar testamentinių paveldėtojų nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys Z. S. ir A. S. atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja N. B., gimusi . (duomenys neskelbtini) yra palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini) dukra. Be jos, šeimoje gimė ir užaugo dar du broliai: A. S., gim. . (duomenys neskelbtini) ir Z. S., gim. . (duomenys neskelbtini) .
Po palikėjo A. S., mirusio . (duomenys neskelbtini) mirties tik pareiškėja rūpinosi jo paliktais asmeniniais, namų apyvokos bei apstatymo daiktais, bei nekilnojamuoju turtu – (duomenys neskelbtini) , kurie teisiškai registruoti A. S. vardu. Be to, ji jau po tėvo mirties atliko galutinę minėtų statinių teisinę registraciją (statinių įregistravimo pagrindas 2011-05-03 Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. .(duomenys neskelbtini) ).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Iš Tauragės rajono 3 - iojo notaro biuro pažymos nustatyta, kad po A. S. mirties. (duomenys neskelbtini) notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.
Iš pateiktų rašytinių įrodymų, teismas daro išvadą, kad po palikėjo A. S., mirusio. (duomenys neskelbtini) mirties, palikimą priėmė jo dukra N. B. faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo A. S. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad N. B. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl A. S. teisės paveldėti jo vardu valdyto turto.
Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad po A. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo dukra N. B., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jo dukra N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.