- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-16
- Bylos Nr.
- 1S-662-954/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. I. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. I. skundą ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2019 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas A. I. prašymas (skundas) adresuotas šio teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuriame prašoma išduoti leidimus policijai nustatyti V. B. buvimo vietą, o greitajai medicinos pagalbai nuvykti nustatytu adresu, nes V. B. gyvybei iškilusi tęstinė reali grėsmė.
2. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja, spręsdama A. I. prašymo priėmimo klausimą, nutartimi atsisakė priimti jos prašymą ir jį grąžino padavusiam asmeniui – A. I.. Teismas savo sprendimą motyvavo to, kad A. I. pateiktas prašymas pasirašytas negaliojančiu elektroniniu parašu, o pats prašymas yra abstraktus, nėra aišku kokius procesinius sprendimus pareiškėja skundžia.
3. Šią ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį apskundė Kauno apygardos teismui, tačiau 2019 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi atsisakė priimti A. I. skundą ir jį grąžino padavusiam asmeniui. Teismas padarė išvadą, kad A. I. skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 313 straipsnyje numatytų, apeliaciniam skundui keliamų, reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui pateiktas skundas yra pasirašytas elektroniniu parašu, tai yra pasirašytas neoriginaliu parašu. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis asmuo teikiantis skundą teismui jį privalo pasirašyti originaliu parašu bei skundas negali būti teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad A. I. skunde nėra pagrindinio privalomo dokumentams, taip pat ir skundams, rekvizito – skundo autorės parašo.
Šalies argumentai
4. A. I. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartis ir priimti naujas nutartis.
4.1. Skunde nurodo, kad ji teismui pareiškė skundą pasirašytą elektroniniu autentišku parašu, naudodamasi asmens tapatybės kortele, todėl nepagrįstai buvo atsisakyta priimti jos skundą. Taip pat skunde nurodoma, kad nors teismas skundžiamose nutartyje nurodė, kad jos skundai pasirašyti netinkamai, tačiau pats teismas savo nutartyse nenurodė bylos numerio.
4.2. Skundo autorės įsitikinimu, tokie teismų sprendimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio, 115 straipsnio nuostatas. Taip pat skunde prašo iškelti baudžiamąją bylą ikiteisminio tyrimo teisėjai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bei įpareigoti atitinkamas institucijas nuvykti į jos sūnaus V. B. gyvenamąją vietą įvertinti jo sveikatos būklę ir sūnų grąžinti jai.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. A. I. skundas atmestinas.
7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą ir pateiktą skundo nagrinėjimo medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apylinkės teismas teisingai išsprendė A. I. skundo nagrinėjimo klausimą ir pagrįstai jį atsisakė priimti. Vien tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas netenkina pareiškėjos interesų, nesudaro pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir teisėtumu.
8. BPK 8¹ straipsnis reglamentuoja informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą baudžiamajame procese, kaip alternatyvą įprastai rašytinei (popierinei) baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo formai. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu baudžiamosios bylos duomenys elektronine forma tvarkomi Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Baudžiamąsias bylas, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos elektronine forma, nustato Teisėjų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru. Šio straipsnio penktoje dalyje nustatyta, kad procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis nagrinėjimo teisme metu tvarką ir jų formą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. 1R-332 ,,Dėl procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9¹ punkte nurodyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis Teisėjų tarybos nurodytose baudžiamosiose bylose, kurios nagrinėjimo teisme metu vedamos vien elektronine forma. Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarime Nr. 13P-145-(7.1.2) ,,Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ 1 dalies 1.5 punkte nustatyta, kad vien elektronine forma apylinkių ir apygardų teismuose turės būti tvarkomos tos baudžiamosios bylos pagal prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu arba prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kuriose procesinis dokumentas, kurio pagrindu inicijuojama byla teisme, teismui bus pateiktas 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau, naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.
10. Taigi, atsižvelgus į BPK 8¹ straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad šiuo metu galimybė procesinius dokumentus teismui teikti elektroninių ryšių priemonėmis numatyta tik baudžiamosiose bylose, kurios vedamos elektronine forma. Iš aukštesniajam teismui pateiktos skundo nagrinėjamo medžiagos matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teisme gautas A. I. prašymas nėra pateiktas į baudžiamąją bylą, kuri vedama elektronine forma. Tai reiškia, jog baudžiamojo proceso įstatymas tokiose bylose nenumato galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl pagrįstai pareiškėjo skundus atsisakyti priimti.
11. Skundo autorė akcentuoja, kad skundžiama nutartis neatitinka reikalavimų, nes nutarties įžanginėje dalyje nėra nurodytas bylos numeris. Atsakant į šį skundo argumentą, aukštesnysis teismas pažymi, kad pareiškėjos prašymas buvo paduotas ne konkrečioje byloje, iš prašymo tyrinio nėra aišku kokioje byloje jis teigiamas be to, 2019 m. rugsėjo 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas. Tiek savo prašyme ikiteisminio tyrimo teisėjui, tik skunde adresuotame apygardos teismui, pareiškėja pateikė eilę prašymų susijusių su jos sūnumi, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog vadovaujantis BPK 164 straipsnio nuostatomis ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o jį organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, o ikiteisminio tyrimo teisėjas savo iniciatyva jokių veiksmų neatlieka (BPK 173 straipsnis).
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti A. I. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. I. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti galioti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.