Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simuva“ direktoriui V. S., atstovui advokato padėjėjui E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simuva“ (toliau – UAB „Simuva“) ieškinį atsakovui V. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė ieškinį atmesti bei priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad susitarimas buvo pasirašytas, nes buvo užrakintos durys ir pasakyta, kol nepasirašysi, tol nevažiuosi namo. Pripažįsta, kad neįvertino visos situacijos ir pasirašė, negalvojo apie baudų dydį. Paaiškino, kad jis kaip fizinis asmuo neturėjo jokios licencijos visa tai rengti, tačiau pirmą susitarimo punktą jis parengė, nes tam licencijos nereikėjo, o reikėjo tik suderinti dokumentus su atitinkamomis institucijos, kas ir buvo padaryta, o kitiems punktams reikėjo įmonės su licencija. Šiuo metu jos irgi neturi. Kai dirbo UAB „Simuva“ jis kaip geologas buvo išėmęs leidimą, tirti žemės gelmes, tai jis galėjo tik aprobuoti išteklius, tačiau neturėjo teisės keisti paskirties. Ką jis padarė ten dirbdamas, tai (duomenys neskelbtini) detalią žvalgybą padarė, tiems pirmiesiems sklypams. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) smėlio telkinį įteisinti realus laikas yra pusantrų metų, yra terminai, savivaldybės įvertinimai. Pozingių smėlio karjerą įteisinti per susitarime numatytą laiką irgi neįmanoma. Pozingių karjero buvo atlikta: topo nuotrauka, poveikio aplinkai vertinimas, planas, jis kaip fizinis asmuo negalėjo to daryti, neturėjo licencijos. Nurodė, kad jis negavo jokių pinigų. Pasirašant susitarimą, buvo kalba apie kažkokį atlygi, buvo pasakyta, kad žiūrėsim į ateitį ir nebuvo susitarta dėl atlygio. Pirmą kartą girdi 7 000,00 Eur sumas. Nurodė, kad jis išeidinėjo lauk iš darbo, nes ieškovės įmonei buvo sunku, sumažino atlygintiną. Mano, kad V. S. supyko dėl to, kad jis išėjo iš darbo ir todėl atsirado šitas susitarimas, nes darbus buvo pradėjęs daryti, tai norėjo, kad pabaigtų juos. Nurodė, kas buvo su V. S. susitarta, tas ir buvo padaryta, jis kaip UAB „Simuva“ darbuotojas tą atliko. Mano, kad, yra praleistas trejų metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Kitose šio straipsnio normose išdėstytos nuostatos, reglamentuojančios tokias šalių sudarytas sutartis. Mišriai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), t. y. šalys gali nurodyti, kokios normos bus taikomos jų sudarytai sutarčiai. Jeigu kai kurių sutarties sąlygų nereglamentuoja nei įstatymai, nei šalių susitarimai, tai jas ginčo atveju nustato teismas, remdamasis papročiais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įstatymų ar teisės analogija (CK 6.156 straipsnio 6 dalis). Įstatymo analogijos atveju teismas civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taiko panašius santykius reglamentuojančius civilinius įstatymus. Tokių įstatymų nesant, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (CK 1.8 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2016-05-04 ieškovė (užsakovas) ir atsakovas (vykdytojas) sudarė susitarimą (toliau – sutartis/susitarimas), kuriuo atsakovas įsipareigojo: perregistruoti Šnaukštų karjero geologijos leidimą ieškovės vardu iki 2016-06-03 (susitarimo 4.1. - 4.1.7. punktai); paruošti Spengių smėlio telkinio žemės gelmių naudojimo dokumentaciją ir įregistruoti registrų centre iki 2016-06-15 (susitarimo 4.2. punktas); paruošti Pozingių smėlio ir žvyro 4,24 ha telkinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės gelmių naudojimo dokumentaciją ir įregistruoti registrų centre 2016-08-01 (susitarimo 4.3. punktas). Tarp šalių sudaryto susitarimo 4.2.1. ir 4.3.1. punktai reglamentuoja vykdytojo įsipareigojimus, t. y. numatyta, kad dėl savo kaltės neįvykdęs prisiimtų įsipareigojimų nustatytų susitarime, įsipareigoja sumokėti užsakovui jam pareikalavus bendroje sumoje 10 000,00 Eur baudą.

Tai gi, atsakovas 2016-05-04 sutartimi iš esmės įsipareigojo paruošti žemės gelmių (Spengių smėlio telkinio ir Pozingių smėlio ir žvyro telkinio) naudojimo dokumentaciją ir įregistruoti ją registrų centre bei perregistruoti Šniaukštų karjero geologijos leidimą ieškovės vardu, todėl tarp šalių sudaryta sutartis turi bruožų, būdingų tiek rangos, tiek atlygintinų paslaugų sutarčiai, ir ji kvalifikuotina kaip mišraus pobūdžio sutartis.

Rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal užsakovo užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Paslaugų sutartimi paslaugų teikėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) (audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, t. y. atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą, o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Nors šalys sutartyje nenurodė, kokios teisės normos jai taikomos, tačiau, atsižvelgiant į sutartyje numatytų įsipareigojimų pobūdį, į teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas teisines normas, darytina išvada, kad šalys nusprendė ginčo sutarčiai mutatis mutandis taikyti rangos sutartį reglamentuojančias bendrąsias nuostatas santykiams, kylantiems iš sutarties nuostatų, turinčių rangos sutarčių bruožų. Šalių santykiams, kylantiems iš paslaugų teikimo, vadovaujantis CK 6.724 straipsniu, mutatis mutandis taip pat taikomos bendrosios rangos sutarčių nuostatos.

Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Sprendžiant šalių ginčą dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žalą padariusio asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žala (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Kadangi šalis siejo sutartiniai santykiai, laikytina, kad atsakomybė už žalą yra sutartinė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma sutartis. Aiškinant tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų teisines pasekmes, bei kylančius padarinius dėl sutarties nevykdymo, privaloma aiškinti sutarties turinį, kuris atskleidžia šalių valią ir priešpriešinius įsipareigojimus.

Nustatyta, kad susitarimas pasirašytas 2016-05-04, ieškovė 2016-08-10, 2016-08-31 ir 2016-09-09 elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pretenzijas dėl 2016-05-04 sudaryto susitarimo 4.2. ir 4.3. punktų nevykdymo, t. y. dėl Spengių smėlio telkinio dokumentacijos paruošimo ir įteisinimo ir Pozingių smėlio telkinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dokumentacijos paruošimo ir įteisinimo. Byloje ginčo dėl Šniaukštų karjero geologijos leidimo perregistravimo nėra. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 2014-01-21 iki 2016-04-30 dirbo UAB „Simuva“ geologijos specialisto pareigose (2014-01-20 darbo sutartis Nr. 50), o nuo 2018-01-03 iki 2018-10-10 dirbo UAB „Simuva“ medžiagų kokybės eksperto - geologo pareigose (2018-01-02 darbo sutartis Nr. 96).

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad susitarimas buvo pasirašytas dėl atsakovo neatliktų darbų, pastarajam dar dirbant UAB „Simuva“. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis susitarimą pasirašė, nes neturėjo kito pasirinkimo, be to jis, kaip fizinis asmuo, neturėjo licencijos įgyvendinti susitarimo 4.2. ir 4.3. punktų reikalavimus, taip pat nurodė, kad dalį darbų, kuriems nereikėjo licencijos, jis atliko, tačiau iš ieškovės jokio atlygio už tai negavo, kitų darbų atlikimui reikėjo licencijos, tačiau negavęs atlygio už atliktus darbus ir neturėdamas licencijos, sutarimo toliau nebevykdė.

Iš tarp šalių pasirašyto susitarimo turinio matyti, kad jame yra numatyti tik vykdytojo, t. y. atsakovo, įsipareigojimai ir baudos už šių įsipareigojimų nevykdymą, tačiau sutarties nuostatų dėl užsakovo įsipareigojimų ir atlygio už atliktus darbus nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pasirašant susitarimą apie atlygį už darbus buvo kalbėta, tačiau iki galo šalys dėl jo nesusitarė, taip pat nurodė, kad prašė ieškovės atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau jokio atlygio negavo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo atlygis už atliktus darbus bendroje sumoje turėjo būti 15 000,00 Eur ir atsakovui 5 000,00 Eur sumą grynaisiais pinigais jau yra sumokėjęs, tačiau į bylą, rašytinių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes nepateikė, todėl ieškovės atstovo argumentai, kad su atsakovu už atliktus darbus yra atsiskaityta, atmestini (CPK 178 straipsnis). Ieškovė taip pat nurodė, kad ji pati parengė susitarimo projektą, o atsakovas pasirašydamas susitarimą neatskleidė, kad jis neturi licencijos. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad ji yra juridinis asmuo (verslo subjektas), kuriam yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai jos veikloje. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą ir jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai. Teismo vertinimu, ieškovė prieš parengdama susitarimo projektą ir pateikdama jį pasirašyti atsakovui, privalėjo įsitikinti, kad atsakovas turi licenciją atlikti susitarimu numatytus darbus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų iš šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad susitarimas buvo pasirašytas praėjus keletui dienų po to, kai su atsakovu buvo nutraukti darbo santykiai ir atsakovas minėtą susitarimą pasirašė kaip fizinis asmuo. Atsakovas buvo įsteigęs MB „Specialus planas“, prašymą registruoti juridinių asmenų registre pateikė 2016-03-21, tačiau pranešimas apie licencijos (leidimo) išdavimą juridinių asmenų registre įregistruotas tik 2017-10-23, taip pat nustatyta, kad ieškovė po 2016-05-04 susitarimo su atsakovu sudarymo, vėliau turėjo sutartinius santykius ir su MB „Specialus planas“, o po to nuo 2018-01-03 antrą kartą su atsakovu sudarė darbo sutartį. Šių nustatytų faktinių aplinkybių visetas patvirtina, kad šalis siejo nevienkartinio pobūdžio bendradarbiavimas ir tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovė žinojo, jog sudarant 2016-05-04 susitarimą, atsakovas neturi licencijos atlikti dalį susitarimu numatytų darbų, tačiau siekdama, kad atsakovas atliktų telkinių smėlio ir žvyro išteklių naudojimo dokumentacijos darbus, kurie galimai gal būt buvo pradėti dar jam dirbant UAB „Simuva“, savo rizika pasirašė tokio turinio susitarimą, todėl pačiai ieškovei tenka iš tokio susitarimo neįvykdymo kylančios pasekmės, nes visiškas sutarties įvykdymas iš esmės buvo neįmanomas jau jos sudarymo metu ir šios aplinkybės ieškovei buvo žinomos. Iš 2016-05-04 susitarimo turinio matyti, kad atsakovas paruošti ir įteisinti Spengių smėlio telkinio dokumentaciją turėjo per nepilnai pusantro mėnesio, o Pozingių smėlio ir žvyro telkinio dokumentaciją per tris mėnesius nuo susitarimo pasirašymo dienos. Atsakovo teigimu, telkinių dokumentacijos paruošimas ir įteisinimas per susitarime numatytą terminą nebuvo realus, dėl įvairių suderinimų su atitinkamomis institucijomis, ir realus laikas tokių darbų atlikimui - pusantrų metų terminas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „GJ Magma“ minėtų darbų atlikimo terminas buvo kur kas ilgesnis: nuo 2018-10-25 sudarytos Klaipėdos rajono Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dalies naudojimo plano parengimo sutarties Nr. 1811 iki 2020-04-07 PVM sąskaitos – faktūros išrašymo praėjo daugiau kaip pusantrų metų; nuo 2018-10-03 Klaipėdos rajono Spengių smėlio telkinio naujo ploto geologinės žvalgybos sutarties Nr. 1801 iki 2019-02-12 PVM sąskaitos – faktūros išrašymo praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai; nuo 2019-07-11 Klaipėdos rajono Spengių telkinio smėlio ir žvyro išteklių naudojimo plano parengimo sutarties Nr. 1896 iki 2020-06-11 PVM sąskaitos – faktūros išrašymo praėjo 11 mėnesių. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad telkinių dokumentacijos paruošimas ir įteisinimas per 2016-05-04 susitarime numatytą terminą buvo neįmanomas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dalį darbų pagal minėtą susitarimą atsakovas atliko, t. y. perregistravo Šniaukštų karjero geologijos leidimą ieškovės vardu (susitarimo 4.1. - 4.1.7. punktai), ieškovė šių aplinkybių neginčijo, tačiau į bylą rašytinių įrodymų, kad su atsakovu už šiuos darbus buvo atsiskaityta, nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti likusius susitarimu numatytus darbus tiek dėl jų neapmokėjimo, tiek dėl to, kad jų užbaigimui jis neturėjo licencijos.

Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

Ieškovė į bylą pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2019-03-15 patikrinimo aktą Nr. PA26-28, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento 2020-09-29 nutarimą dėl sankcijos skyrimo, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020-05-29 sprendimą Nr. AS-54 dėl patikrinimo akto tvirtinimo, 2018-10-08 rašytinius V. Š. paaiškinimus, dėl įtariamo darbo drausmės pažeidimo, 2020-10-23 Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-asis baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimą atmesti skundą, kurie nesusiję su šios bylos dalyku, todėl teismas jų nevertina. Ieškovė į bylą taip pat pateikė 2017-04-26 tarp UAB „Simuva“ ir MB „Specialus planas“ sudarytą sutartį Nr. NŽG-1 dėl smėlio ir žvyro telkinių, kurių pavadinimai Birbinčių ir Šniaukštų-V, dokumentacijos parengimo ir suderinimo; 2016-11-29 sudarytą sutartį Nr. STP-8 ir 2017-10-18 sudarytą sutartį Nr. STP-10 dėl Spengių smėlio telkinio (5,95 ha ir 1,92 ha) dokumentacijos parengimo ir suderinimo, sąskaitas faktūras, kurias išrašė MB „Specialus planas“, kurių teismas taip pat nevertina, nes šių dokumentų pagrindu 2020-06-01 buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-6629-904/2020, be to, šios sutartys sudarytos su MB „Specialus planas“. Ieškovė taip pat pateikė 2021-01-15 Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0113-9386, esančio (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso A. S., kurio teismas taip pat nevertina, nes minėtas žemės sklypas ieškovei, kaip juridiniam asmeniui, niekada nepriklausė ir šiuo metu nepriklauso, be to, minėtas žemės sklypas nėra nurodytas tarp šalių 2016-05-04 sudarytame susitarime. Nors atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl Pozingių telkinio taip pat yra atlikęs dalį darbų, t. y. padarė topo nuotrauką, poveikio aplinkai vertinimą, parengė planą, tačiau iš jo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad minėtų darbų rengėju nurodyta MB „Specialus planas“, o ne atsakovas, kaip fizinis asmuo, todėl teismas jų taip pat nevertina.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė turėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus kitiems juridiniams asmenims, todėl dėl atsakovo neveikimo ji privalėjo skubiai kreiptis į kitą rangovę dėl darbų atlikimo, kuri padarė atsakovo neatliktus darbus ir kuriai buvo sumokėta 20 000,00 Eur, tačiau iš atsakovo prašo priteisti tik 10 000,00 Eur nuostolių, t. y. 2016-05-04 pasirašyto susitarimo ribose, o negautų pajamų neįrodinėja, nes tai būtų labai didelės sumos ir nepakeliama našta atsakovui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019-06-20 ieškovei išdavė leidimą Nr. KN-19-28p naudoti „<...> Pozingių ir Pozingių II telkinių smėlio ir žvyro išteklių dalį <...> Spengių, Šniaukštų-2 telkinių smėlio ir žvyro bei Šniaukštų V telkinio žvyro išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas“. Pagal pridedamų sutarčių sąlygas matyti, kad išteklių dalies naudojimo sutarčių galiojimo terminai yra iki 2044-06-19 ir byloje nėra ginčo, kad Pozingių smėlio ir žvyro telkinio bei Spengių smėlio telkinio naudojimo dokumentaciją parengė UAB „GJ Magma“. Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų - faktūrų nustatyta, kad už Pozingių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dokumentacijos parengimą UAB „GJ Magma“ išrašė 2020-04-07 sąskaitą ieškovei 13 660,90 Eur sumai, o už Spengių telkinio smėlio ir žvyro išteklių dokumentacijos parengimą UAB „GJ Magma“ išrašė 2019-02-12, 2019-06-04, 2020-06-11 sąskaitas ieškovei bendrai 20 908,80 Eur sumai.

Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktą ir dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas).

Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovo neveikimo ji patyrė 10 000,00 Eur tiesioginių nuostolių, t. y. dalis tos sumos, kuri buvo sumokėta UAB „GJ Magma“ už atliktus Pozingių ir Spengių telkinių dokumentacijos parengimą, tačiau teismas su tokia ieškovės pozicija neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad tarp šalių 2016-05-04 sudaryto susitarimo pagrindu ieškovė yra sumokėjusi atsakovui kokią nors pinigų sumą už darbus, kurių atsakovas neatliko, dėl ko atsakovui kiltų pareiga grąžinti ieškovės sumokėtas sumas. Visų antra, ieškovė sudarytų sutarčių su UAB „GJ Magma“ pagrindu atsiskaitė už šios įmonės faktiškai atliktus darbus, todėl ši suma negali būti laikoma nuostoliais, kurie patirti dėl atsakovo kaltės, nes kaip ir minėta, visiškas tarp ieškovės ir atsakovo susitarimo įvykdymas iš esmės buvo neįmanomas jau šio susitarimo sudarymo metu, nes ieškovei buvo žinomos aplinkybės, kad atsakovas dalies darbų pagal minėtą susitarimą negalės atlikti dėl licencijos neturėjimo. Trečia, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kokia buvo 2016-05-04 sudaryto susitarimo darbų kaina, nors ieškovė nurodo, kad susitarimu numatytų darbų kaina buvo 15 000,00 Eur, tačiau atsakovas šias aplinkybes neigia, nurodydamas, kad dėl kainos iki galo taip ir nebuvo susitarta, todėl byloje nesant rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų susitarimo darbų kainą, konstatuoti, jog ieškovė dėl to, kad ji skubiai turėjo kreiptis į kitą rangovą, UAB „GJ Magma“ sumokėjo daugiau nei įprastai už tokių darbų atlikimą mokama kaina, nėra pagrindo. Ketvirta, ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog UAB „GJ Magma“ sumokėta kaina yra didesnė, nei neįprastai už tokių darbų atlikimą mokama kaina. Penkta, minėta, kad telkinių dokumentacijos paruošimas ir įteisinimas per 2016-05-04 susitarime numatytą terminą buvo neįmanomas, t. y. jis buvo per trumpas, ir nustatyta, kad UAB „GJ Magma“ šiuos darbus atliko per daug ilgesnį laiko tarpą, tai gi, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „GJ Magma“ darbus atliko skubos tvarka, dėl ko jai sumokėta kaina buvo didesnė nei įprastai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei teismo posėdžio metu bylos šalių paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra nustatytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys atmestinas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Dėl senaties termino

Atsakovo atstovas nurodo, kad ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis.

CPK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad susitarimas sudarytas 2016-05-04, ieškovė 2016-08-10, 2016-08-31 ir 2016-09-09 elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pretenzijas dėl susitarimo 4.2. ir 4.3. punktų nevykdymo, o 2018-10-03, 2018-10-25 ir 2019-07-11 sudarė sutartis su UAB „GJ Magma“ dėl Pozingių ir Spengių telkinių dokumentacijos parengimo. Įvertinus tai, kad ieškovė prašomus priteisti tiesioginius nuostolius grindžia UAB „GJ Magma“ sumokėta suma už atliktą Pozingių ir Spengių telkinių dokumentacijos parengimą, teismo vertinimu, ieškovė nepraleido sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino, nes sutartis su kitu rangovu buvo sudaryta 2018-10-03, o į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipėsi 2020-09-08.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal bendrąją taisyklę, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmestas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Simuva“ 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) atsakovo V. Š., patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.