Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-10-17 · Civilinė byla Nr. 2-10886-792/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-17
Bylos Nr.
2-10886-792/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08506-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Ieškovas
J. N.
Atsakovas
UAB „Senlina“
Civilinė byla Nr. 2-10886-792/2012(Proceso Nr. 2-06-3-08506-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 14.3.16.1.; 14.4.; 14.5.; 18.2.2.; 44.2.4.2.; 116.5.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 17 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. N. (J. N.) ieškinį atsakovei UAB „Senlina“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 6526,76 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 4140,50 Lt neišmokėtų žvejybos laivo įgulos nario dienpinigių, neišmokėtą 678,50 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 19857,17 Lt nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, 2760,72 Lt nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtus žvejybos laivo įgulos nario dienpinigius, 344,00 Lt nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, 10000 Lt neturtinės žalos, 0,06 procento dydžio delspinigius nuo priklausančios sumokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško atsiskaitymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jei atsakovė byloje nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Procesiniai dokumentai įteikti atsakovės atstovei advokatei A. Mačernytei, taip pat procesiniai dokumentai išsiųsti ieškinyje nurodytu atsakovės adresu Debreceno g. 21-408, Klaipėda. Šiuo adresu Juridinių asmenų registre yra įregistruota atsakovės buveinė. Atsižvelgiant į tai, procesiniai dokumentai atsakovei laikomi įteiktais tinkamai (CPK 123 str. 4 d., 118 str. 1 d.). Atsakovė be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Remiantis ieškovo paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatyta, kad 2009-06-04 ieškovas su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 2009/06/04-1, pagal kurią ieškovas dirbo pas atsakovę kapitono pareigose nuo 2009-06-05 iki 2010-03-23 (b. l. 8-9). Darbo sutartimi atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 800 Lt dydžio darbo užmokestį. Šalys sulygo dėl 6 darbo dienų trukmės darbo savaitės. Ieškovo pateiktame darbo sutarties egzemplioriuje nėra darbdavio įrašo apie darbo sutarties nutraukimą. Ieškovas dirbo atsakovei priklausančiame žvejybiniame laive „Freisa“ (b.l. 11-54). Pagal ieškovo pateiktus skaičiavimus, atsakovė neišmokėjo ieškovui 6526,76 Lt darbo užmokesčio, 4140,50 Lt dienpinigių, 678,50 Lt išeitinę išmoką, 19857,17 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį, 2760,72 Lt delspinigių už laiku nesumokėtus dienpinigius, 344,00 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą išeitinę išmoką (b. l. 55-58).

Darbo kodekso (redakcijos, galiojusios nuo 2010-01-05 iki 2010-06-18) 141 str. 1 d. buvo numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalėjo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį (CPK 141 str. 2 d.). Be to, darbdavio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka, priklausomai nuo to, ar darbuotojas atleidimo dieną dirba, ar ne, numatyta DK 206 str. 1 d. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė savo kaip darbdavės pareigą atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas neišmokėtas darbo užmokestis - 6526,76 Lt (atskaičius mokesčius).

Ieškovas ieškiniu, kaip minėta, prašo priteisti 4140,50 Lt neišmokėtų žvejybos laivo įgulos nario dienpinigių. Darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios išlaidos (DK 220 str. 1 d.). Vadovaujantis LR Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 “Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos” 5 p., darbdaviai išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal „Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles“, patvirtintas LR Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 99. Šiuo nutarimu patvirtintų „Dienpinigių mokėjimo jūreiviams taisyklių“ 3 p. nurodyta, kad dienpinigiai kiekvienam įgulos nariui išmokami pagal vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens nustatytus dydžius, neviršijant ketvirčio fondo, kuris apskaičiuojamas pagal finansų ministro nustatytas normas. Dalis dienpinigių išmokama grynaisiais, o kita dalis panaudojama maitinimo išlaidoms apmokėti. Reikalavimą priteisti dienpinigius ieškovas grindžia Europos Bendrijų laivo žvejybos žurnalu. Pažymėtina, kad laivo žvejybos žurnalas yra dokumentas jūrų vandenyse sužvejotų žuvų apskaitai bei žvejybos analizei atlikti, o ne dienpinigių dydį pagrindžiantis dokumentas. Šalių sudarytoje darbo sutartyje dienpinigių mokėjimas, jų dydis, mokėjimo tvarka taip pat nebuvo aptarti, kitų įrodymų dėl dienpinigių dydžio ir jų mokėjimo tvarkos ieškovas nepateikė, priteistinų dienpinigių apskaičiavimas sudarytas paties ieškovo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.), todėl ieškovo reikalavimas dėl 4140,50 Lt dienpinigių priteisimo atmestinas.

Ieškovas nurodo, kad darbo sutartis nutraukta DK 129 str. 1 d. pagrindu ir prašo priteisti vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kuri, atskaičius mokesčius, sudaro 678,50 Lt (b.l. 9, 55, 58). Nors ieškovo pateiktoje darbo sutarties kopijoje nėra įrašo apie tai, kokiu pagrindu darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos nustatyta, kad ieškovas UAB „Senlina“ dirbo nuo 2009-06-05 iki 2010-03-23. Už tinkamą darbo sutarties nutraukimo įforminimą atsako darbdavys (DK 141 str. 2 d.). Kadangi atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai įforminti darbo sutarties nutraukimą, ieškovas nurodo, kad darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva pagal DK 129 str. 1 d., ir nėra jokių kitų duomenų, kad darbo sutartis būtų nutraukta kitu pagrindu, laikytina, kad atsakovė nutraukė neterminuotą darbo sutartį su ieškovu nesant darbuotojo kaltės, todėl ieškovo reikalavimas dėl 678,50 Lt išeitinės išmokos priteisimo tenkintinas (DK 140 str. 1 d. 1 p.).

Pagal DK 207 str. 1 d., kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, delspinigiai yra skaičiuojami už tą laiką, kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių įmonėje pasibaigimo. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 str. 1 d. bei 206 str. nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 str. 3 d. nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Šiuo atveju ieškovas delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį apskaičiavo ne iki darbo sutarties nutraukimo momento, t. y. iki 2010-03-23, bet iki ieškinio surašymo dienos, t. y. iki 2012-07-15, be to, delspinigiai skaičiuojami nuo konkrečios laiku neišmokėtos sumos, tuo tarpu ieškovas neišmokėto darbo užmokesčio sumas kas mėnesį sumuoja ir skaičiuoja delspinigius tiek nuo prieš tai buvusios sumos, tiek nuo naujai apskaičiuotos sumos, tokiu būdu už tas pačias sumas delspinigius skaičiuodamas net keletą kartų (b.l. 55). Pažymėtina, kad pagal LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo (1996 m. vasario 20 d. Nr. I-1214) 2 str. 1 d., delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-01-27 įsakymu Nr. A1-32 bei 2010-01-27 įsakymu Nr. A1-29, 2009 m. ir 2010 m. delspinigių dydis sudarė 0,07 procento. Ieškovas ieškinyje delspinigių apskaičiavime nurodo, kad darbo užmokestis turėjo būti mokamas kiekvieno mėnesio dešimtą dieną, kartą per mėnesį, nors delspinigių apskaičiavime yra nurodyta ir viena ankstesnė data. Ieškovo ir atsakovės darbo sutartyje nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas mėnesio 10 d. ir 25 d. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš esmės nurodo, kad darbo užmokestis už praėjusį mėnesį turėjo būti mokamas kito mėnesio dešimtą dieną, laikytina, kad ši diena šalių susitarimu ir buvo nustatyta kaip darbo užmokesčio galutinė mokėjimo diena. Perskaičiavus delspinigių dydį, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistina 522,84 Lt delspinigių.

Atmetus ieškovo reikalavimą dėl 4140,50 Lt dienpinigių priteisimo, kaip nepagrįstas, atmestinas ir ieškovo reikalavimas priteisti 2760,72 Lt nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtus žvejybos laivo įgulos nario dienpinigius.

Ieškovo reikalavimas priteisti 344,00 Lt nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtą vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi delspinigiai yra skaičiuojami tik už tą laiką, kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių įmonėje pasibaigimo, tuo tarpu išeitinė išmoka išmokama atleistam darbuotojui, su juo nutraukus darbo sutartį, t.y. pasibaigus darbo santykiams (DK 141 str. 1 d.).

Ieškovo reikalavimas priteisti 0,06 procento dydžio delspinigius nuo priklausančios sumokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną iki visiško atsiskaitymo, kaip nepagrįstas, atmestinas, kadangi delspinigiai yra skaičiuojami tik už tą laiką, kol su darbuotoju neatsiskaityta, bet ne vėliau, kaip iki darbo santykių įmonėje pasibaigimo.

Byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.). Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Ieškovas ieškinyje tokio reikalavimo nereiškė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, nutraukusi darbo sutartį, neišmokėjo ieškovui darbo užmokesčio daugiau nei už vieną mėnesį, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Tačiau ieškovas ieškinį teismui pateikė praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo darbo sutarties nutraukimo, tuo tarpu apdairus ir rūpestingas asmuo savo teises turėtų ginti nedelsiant, kai tam atsiranda pagrindas, todėl pripažintina, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas gindamas savo pažeistas teises, be to, ieškinyje nereiškė reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ieškovui iš atsakovės priteistinas vidutinis darbo užmokestis ne už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, o už keturis mėnesius. Kadangi ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 678,50 Lt atskaičius mokesčius, iš viso ieškovui iš atsakovės už pradelstus 4 mėnesius priteistina 2714,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio suma.

Darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą (DK 250 str.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas (CK 6.250 str. 1 d.). Ieškovas reikalavimą priteisti 10000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo grindžia tuo, kad sąžiningai ir uoliai dirbo įmonėje sunkiomis sąlygomis žvejybiniame laive, bet negavo jam priklausančio teisėtai uždirbto atlyginimo, todėl negalėjo savo darbu išlaikyti šeimos, buvo priverstas skolintis pragyvenimui, buvo priverstas gyventi iš sutuoktinės pajamų, ieškovui pablogėjo sveikatos būklė. Ieškovas nurodo, kad ne kartą žodžiu ir raštu ne teismo tvarka reikalavo iš atsakovės padengti įsiskolinimą, atsiradusį iš darbo santykių. Atsakovė jau ne vienerius metus slapstosi ir vengia bendrauti su ieškovu, tuo siekdama piktavališkai neatsiskaityti. Dėl aukščiau įvardintų aplinkybių ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir sveikatos pablogėjimą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Ieškovas teigia, kad patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir sveikatos pablogėjimą, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į darbo santykių trukmę, darbuotojo teisių pažeidimo aplinkybes ir pasekmes. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas pas atsakovą dirbo daugiau nei devynis mėnesius, už kuriuos darbo užmokestis ieškovui nebuvo išmokėtas. Darbo užmokesčio neišmokėjimas nustatytu laiku yra darbuotojo teisių pažeidimas, tačiau tokiu atveju darbuotojas patiria turtinę žalą, kurią gali išieškoti teismine tvarka. Be to, ieškovas, negaudamas jam priklausančio darbo užmokesčio, turėjo teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., ir tokiu atveju gauti išeitinę išmoką, numatytą DK 140 str. 2 d. (DK redakcija, galiojusi nuo 2010-01-05 iki 2010-06-18). Ieškovas, matydamas, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, delsė nutraukti darbo sutartį, taip pat delsė ginti savo teises teisme. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl atsakovės veiksmų jam kilo aplinkybės, numatytos CK 6.250 str. 1 d. Vien tas faktas, kad darbuotojas laiku negavo pajamų pagal darbo sutartį, neįrodo, kad darbuotojas dėl to patyrė tokio pobūdžio dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ar pažeminimą, kuriuos būtų galima įvertinti pinigine prasme kaip neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų apie jo pablogėjusią sveikatą. Priešingai, iš ieškovo pateiktos VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos matyti, kad ieškovas po atleidimo nuo 2010-03-27 iki 2010-09-29 netgi buvo susijęs darbo santykiais su UAB „Freisa“, o nuo 2010-09-03 iki 2010-12-31 buvo susijęs darbo santykiais su UAB „Baltlanta“ (b.l. 8). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo darbo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011), darytina išvada, kad ieškovui priteistina darbo užmokesčio ir kitų išmokų suma yra pakankama, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovas nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p., darbuotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, todėl, atsižvelgiant į ieškovui priteistiną bendrą 10442,10 Lt sumą, valstybei iš atsakovės priteistinas 313,00 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 1 p., 96 str. 1 d.).

2012-07-19 teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovo turto areštas, sumažinus jomis taikyto atsakovės turto arešto mastą iki ieškovui priteistos sumos dydžio, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 285 - 287 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui J. N. (J. N.), a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Senlina“, į.k. 141307580, Debreceno g. 21-408, Klaipėda, 6526,76 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 678,50 Lt išeitinės išmokos, 522,84 Lt delspinigių už neišmokėtą darbo užmokestį, 2714,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą už keturis mėnesius.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Senlina“ 313,00 Lt žyminio mokesčio.

2012-07-19 teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. atsakovės turto areštą, sumažinus turto arešto mastą iki ieškovui priteistos 10442,10 Lt dydžio sumos, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius