- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- eTA-744-502/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00511-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- I. H., VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- I. H.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. H. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui I. H. dėl vietinės rinkliavos skolos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Šiaulių RATC) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo I. H. 107,65 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu Radviliškio rajono savivaldybėje buvo deklaravęs žemės ūkio naudmenų pasėlius, kurių bendras plotas yra nuo 20 ha, todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Atsakovas vietinės rinkliavos nustatytais terminais nesumokėjo, todėl ji išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
3. Atsakovas I. H. atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas teigė, kad jam nesuprantama, kodėl jam siunčiamos sąskaitos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes iš jo ūkio niekas niekuomet jokių atliekų nesurinko ir netvarkė, jis nėra aprūpintas konteineriu, nors pareiškėjas tai padaryti privalo. Negalima reikalauti mokėti už neatliktas paslaugas, o mokėti už galimybę yra absurdiška. Atliekų tvarkytojai siekia nepagrįstos naudos. Atsakovo teigimu, jo ūkyje komunalinės atliekos nesusidaro, o kitas atliekas, pvz., pakuotes, tarą, surenka specializuotos įmonės. Kitose savivaldybėse vietinė rinkliava skaičiuojama pagal faktinį perduotą tvarkyti atliekų kiekį ir tai yra teisinga. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos patvirtinti Radviliškio rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai neteisėti ta apimtimi, kiek nenumatyta galimybė vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą ir faktinį atliekų kiekį. Todėl pareiškėjas prašė ištirti šių nuostatų teisėtumą.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą patenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo I. H. 107,65 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir 18,00 Eur advokato pagalbai apmokėti.
6. Teismas nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2019 m. rugsėjo 3 d. pažyma Nr. SŽŪ-172 A(20.4), valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2020 m. gegužės 6 d. raštu Nr. 1S-2522 pateikta informacija patvirtina, kad atsakovas I. H. ginčo laikotarpiu Radviliškio rajone buvo deklaravęs: 2017 metais – 142,97 ha, 2018 metais – 142,95 ha, 2019 metais – 142,49 ha žemės ūkio naudmenų plotus. Pareiškėjo pateikta 2020 m. kovo 6 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas per ginčo laikotarpį nėra sumokėjęs 107,65 Eur privalomos vietinės rinkliavos. Pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovą informavo įspėjimu.
7. Teismas pažymėjo, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Radviliškio rajono savivaldybėje rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Radviliškio rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. T-573 redakcija) (toliau – ir Nuostatai). Nuo 2017 m. liepos 1 d. galioja 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 patvirtinti Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir 2017 m. Nuostatai). Pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-543 1 punktą, 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T-159 1 ir 2 punktus, Nuostatų 10 punktą, Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administruoja Šiaulių RATC.
8. Teismas nurodė, kad Nuostatų 4.10 punktas nustatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, nustatyta tvarka deklaravę Radviliškio rajono savivaldybėje žemės ūkio naudmenų pasėlius, kurių bendras plotas yra nuo 20 ha ir daugiau. Pagal 2017 m. Nuostatų 10 punktą taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Vietinės rinkliavos mokėtojų grupės, jiems taikomi vietinės rinkliavos dydžiai bei apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų 1 priede (2017 m. Nuostatų 16 p.). 2017 m. Nuostatų priedo 18 punkte įtvirtinti Ūkininkams, deklaravusiems nuo 100 ha iki 500 ha žemės ūkio naudmenų plotus, apmokestinamieji parametrai bei taikomi rinkliavos dydžiai.
9. Teismas vertino, kad atsakovas pagal Nuostatų 4.10 punktą, 2017 m. Nuostatų 16 punktą bei 2017 m. Nuostatų priedo 18 punktą yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga mokėti vietinę rinkliavą asmeniui atsiranda, jeigu jis pagal patvirtintus vietinės rinkliavos nuostatus laikomas vietinės rinkliavos mokėtoju.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovas per ginčo laikotarpį tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl Šiaulių RATC prašymas priteisti iš atsakovo per ginčo laikotarpį susidariusį įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
11. Teismas, patenkinęs pareiškėjo prašymą, pareiškėjui iš atsakovo priteisė ir 18 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas.
12. Teismas, įvertinęs principo „teršėjas moka“ teisinį reglamentavimą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pažymėjo, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme numatytas principas „teršėjas moka“, kuris į nacionalinę teisės sistemą buvo perkeltas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, bei sąvoka „atliekų turėtojas“, savaime nedraudžia nustatyti įmoką, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį (administracinė byla Nr. A525-471/2010).
13. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pradėti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. T-885 patvirtintų Radviliškio rajono vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. T-573 redakcija) bei 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 patvirtintų Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų teisėtumo tyrimą, todėl šio pareiškėjo prašymo netenkino.
III.
14. Atsakovas I. H. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti.
15. Atsakovas taip pat prašo ištirti 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-595 „Dėl Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos, Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ bei Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. T-573 ir pripažinti prieštaraujančiais: Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnio: 1 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymo kainodara nustatoma vadovaujantis solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“; 3 daliai ta apimtimi, kuria numatyta, kad savivaldybės, nustatydamos rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš komunalinių atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį, turi vadovautis Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis; 4 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytais principais; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodikos: 2 punktui ta apimtimi, kuria nustatyta savivaldybėms pareiga atsižvelgti į šią metodiką, nustatant rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį; 22 punktui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad rinkliava turi būti dvinarė, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų; Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio: 1 punktui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; 2 punktui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; 3 punktui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus; 4 punktui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų; VAĮ 3 straipsnio: 1 dalies 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, tiek, kiek atliekų turėtojams nėra numatytos galimybės vietinę rinkliavą mokėti ne pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą ir nekilnojamojo turto vienetą ar bendrąjį plotą, bet pagal deklaruojamų ar faktiškai susidariusių atliekų kiekį; VAĮ 6 straipsnio: 2 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad tik viešojo administravimo institucijos turi teisę priimti norminius administracinius aktus, reikalingus įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti; 4 daliai ta apimtimi, kuria nustatyta, kad privalomus reikalavimus asmenims nustato tik įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai; Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nurodo, kad komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas yra viešoji paslauga, tačiau iš atsakovo reikalaujama sumokėti už faktiškai nesuteiktas paslaugas – vietinė rinkliava apskaičiuota ne pagal faktiškai susidariusias komunalines atliekas, o dėl atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimo galinčio susidaryti atliekų kiekio. Atsakovas yra ūkininkas, kuris rinkliavą privalo mokėti pagal deklaruotą žemės naudmenų plotą. Tačiau neaišku, kokios komunalinės atliekos turi ir gali susidaryti dirbant žemę (ariant, sėjant, nuimant derlių), visos augalinės kilmės atliekos, kurios susidaro dirbant žemę, yra įterpiamos atgal į dirvožemį kaip organinės maisto medžiagos. Aplinkybė, kad atsakovas net tik nesinaudojo komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugomis, nes neturėjo jokių atliekoms skirtų konteinerių ar talpų, bet neturėjo ir negali turėti pačių atliekų yra reikšminga, bet pirmos instancijos teismas jos visiškai neanalizavo. Pakuočių atliekas atsakovas tvarko nustatyta tvarka perduodamas jas specializuotoms įmonėms, pateikė tai įrodančius dokumentus. Be to, atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje yra būtini atliekų konteineriai ir už kurių naudojimą ir atliekų išvežimą jis moka. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių nevertino, taip pat nevertino, kokios atliekos, už kurių surinkimą ieškovas reikalauja sumokėti, pas atsakovą susidaro ir, ar apskritai susidaro. Atsakovas už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą turi mokėti du kartus, nors atliekų daugiau neprikaupia, nes ne valdomo nekilnojamojo turto plotas atspindi atliekų kiekį, o žmonių (teršėjų), kurie atliekas sukuria, skaičius. Pareiškėjui dėl atsakovo veiklos nepatyrus jokių išlaidų, atsakovas vietinę rinkliavą nepagrįstai turi mokėti du kartus už teorinę galimybę.
17. Atsakovas teigia, kad dėl Nuostatų teisėtumo tyrimo pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl nenumatytos galimybės atliekų turėtojams vietinę rinkliavą mokėti pagal deklaruojamą ar faktinį atliekų kiekį. T. y., konstatavo tik legislatyvinės omisijos buvimą, tačiau visiškai nepasisakė dėl Nuostatų, Metodikos punktų teisėtumo ir jų atitikimo Atliekų tvarkymo įstatymui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintos Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo dydžio nustatymo metodikos nuostatoms, VAĮ. Analogiškose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tirdamas administracinių aktų teisėtumą ta apimtimi, kiek juose nėra numatyta galimybė rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėti pagal deklaruotą ar faktiškai susidariusį komunalinių atliekų kiekį, pripažino prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas nepateikė norminių aktų vertinimo kriterijų ir byloje surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, todėl pažeidė proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str., 87 str., 86 str.) ir dėl to neteisingai išsprendė bylą.
18. Pareiškėjas Šiaulių RATC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
19. Pareiškėjas nurodo, kad atsižvelgus į tai, jog atsakovas įsiskolinimo laikotarpiu buvo Radviliškio rajono savivaldybėje deklaravęs žemės ūkio naudmenų pasėlius, kurių bendras plotas yra nuo 20 ha ir daugiau, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas yra pareiškėjo administruojamos vietinės rinkliavos mokėtojas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra siejama su faktiškai susidarančiu komunalinių atliekų kiekiu, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl rinkliavos apskaičiavimo pagal suteiktas paslaugas ir / ar pagal faktiškai susidarančias komunalines atliekas yra nepagrįsti ir atmestini. Remiantis ABTĮ 113 straipsniu teismo teisė pradėti norminio akto teisėtumo tyrimą įstatymo nėra siejama su proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Būtent teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina tokį tyrimą pradėti. Vien tai, jog atsakovui kyla abejonių dėl norminio akto teisėtumo, savaime nesukelia prievolės teismui pradėti tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 107,65 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovo I. H..
21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Šiaulių RATC prašymą tenkino ir priteisė jo naudai iš atsakovo 107,65 Eur vietinės rinkliavos bei 18 Eur bylinėjimosi išlaidas.
22. Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad iš jo nepagrįstai reikalaujama mokėti vietinę rinkliavą, nes jo, kaip ūkininko veikloje, atliekos nesusidaro, o tas, kurios susidaro, jis nustatyta tvarka perduoda sutvarkyti specializuotoms įmonėms, be to, atliekų pareiškėjas iš ūkio niekada nevežė. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo pradėti Nuostatų teisėtumo tyrimą ir šį prašymą palaiko apeliaciniame skunde.
23. Nuostatų 4.10 punktas numatė, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra asmenys, nustatyta tvarka deklaravę Radviliškio rajono savivaldybėje žemės ūkio naudmenų pasėlius, kurių bendras plotas yra nuo 20 ha ir daugiau. Pagal 2017 m. Nuostatų 4.12 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal šiuos nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą. 2017 m. Nuostatų 16 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojų grupės, jiems taikomi Vietinės rinkliavos dydžiai bei Apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų 1 priede. Pagal Nuostatų 1 priedo ,,Vietinės rinkliavos mokėtojų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai“ 18 eilutę ūkininkai, kurių deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas, ha: nuo 101 ha iki 500 ha privalo mokėti 26,22 Eur pastovaus vietinės rinkliavos dydžio ir 11,24 Eur kintamo vietinės rinkliavos dydžio.
24. Byloje nustatyta, kad atsakovas I. H. ginčo laikotarpiu Radviliškio rajono savivaldybėje buvo deklaravęs: 2017 metais – 142,97 ha, 2018 metais – 142,95 ha, 2019 metais – 142,49 ha žemės ūkio naudmenų plotus. Pareiškėjo 2020 m. kovo 6 d. pažyma patvirtina, kad atsakovas per ginčo laikotarpį nebuvo sumokėjęs 107,65 Eur vietinės rinkliavos.
25. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir už atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą (16 str. 2 d.). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
26. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad atliekos – medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti, o 39 dalis nustato, kad komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) atliekos ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas (vėlesnės redakcijos normoje tiesiogiai nurodoma, kad žemės ūkio atliekos nepriskiriamos komunalinėms atliekoms). Pagal šio straipsnio 40 dalį komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 6 punktas nustato, kad šis įstatymas netaikomas mėšlui ir srutoms, kurios nepriskiriamos šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytiems šalutiniams gyvūniniams produktams, taip pat šiaudams ir kitoms gamtinėms nepavojingoms žemės ūkio ar miškininkystės medžiagoms, naudojamoms ūkininkaujant, vykdant miškininkystės veiklą arba gaminant energiją iš šios biomasės procesais arba būdais, kurie nedaro žalos aplinkai ar nekelia grėsmės žmogaus sveikatai. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, o pagal 37 dalį įmonė šiame įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai.
27. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 5.3 punktas numatė, kad gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos – įmonių veiklos metu susidarančios atliekos, kurios nėra komunalinės atliekos, todėl nebūtinai gali būti tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Šių taisyklių 7 punktas numatė, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo, išskyrus 7¹ punkte numatytus atvejus, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų tvarkymo taisyklių redakcijos, įsigaliojusios nuo 2018 m. sausio 1 d. ir galiojusios ginčui aktualiu metu, 7 punktas nustatė, kad atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
28. Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad vietinė rinkliava gali būti taikoma tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir už atliekų tvarkymą.
29. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė duomenis (2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. spalio 11 d. atliekų tvarkymo sutartis-priėmimo aktus, 2018 m. spalio 25 d. atliekų pristatymo rūšiavimui / perdirbimui aktą, 2019 m. spalio 10 d. atliekų perdavimo-priėmimo pažymą), kad susidarančias atliekas – plastiko, popieriaus pakuotes, jis perduoda specializuotoms įmonėms. Pirmosios instancijos teismas šių atsakovo pateiktų įrodymų iš esmės nevertino, dėl jų savo sprendime nepasisakė, nors atsakovas akcentavo, kad jo deklaruotose Radviliškio rajono savivaldybėje esančiose žemės ūkio naudmenose komunalinės atliekos nesusidaro, pakuotes jis perduoda specializuotoms įmonėms, o komunalines atliekas, susidarančias buityje jis šalina ir už jų tvarkymą moka pagal savo gyvenamąją vietą. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino, ar atsakovas, kaip ūkininkas, tik deklaravęs žemės ūkio naudmenas Radviliškio rajono savivaldybėje, laikytinas komunalinių atliekų turėtoju ir, ar pagrįstai atsakovas šiuo pagrindu buvo apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovo pateikti įrodymai dėl nesusidarančių komunalinių atliekų vertintini ir tuo aspektu, ar jam kilo pareiga (jei tokia pareiga kilo) mokėti tik pastovų vietinės rinkliavos dydį, ar ir kintamą vietinės rinkliavos dydį.
30. Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo argumentuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą teismo sprendimą ir atsižvelgusi į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, tinkamai nesilaikė minėtų ABTĮ nuostatų.
32. ABTĮ 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. To paties straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu išsprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo ištirti Nuostatų teisėtumą netenkino, nes teismui nekilo abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą ištirti Nuostatų teisėtumą vertino iš esmės principo „teršėjas moka“ kontekste komunalinių atliekų tvarkymo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėtų pareiškėjo prašymą ištirti Nuostatų ir 2017 m. Nuostatų teisėtumą vertinti iš naujo, be kita ko, atsižvelgiant ir į šios nutarties 25–27 punktuose aptartų teisės aktų nuostatas.
33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, tinkamai neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galbūt neteisingai išnagrinėjo bylą bei tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo I. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.