Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nuo 2022 m. rugpjūčio 25 d. registruotas Užimtumo tarnyboje, iki tol dirbęs uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 163 straipsnį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. 2022 m. liepos 15 d. apie 17:50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties, viešoje vietoje - ant (duomenys neskelbtini) tilto (duomenys neskelbtini) mieste, matant kitiems asmenims, elgdamasi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius G. B. ir A. B. atžvilgiu bei panaudojo fizinį smurtą sugyventinės A. B. atžvilgiu - sugriebęs ranka už liemens, kitos rankos alkūnę įrėmęs į kaklą, stūmė ją link metalinių atitvarų bandydamas perversti, nukentėjusiajai A. B. atsitrenkus į metalinius atitvarus, sukėlė jai fizinį skausmą nugaroje, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė G. B., A. B. ir kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką.

Kaltinamasis L. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi. Paaiškino, kad su A. B. yra sugyventiniai, kartu gyvena apie metus laiko, veda bendrą ūkį, gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. liepos 15 d. apie 17.00 val. jis buvo susitikęs su draugu, su juo vartojo alkoholį. Išgėrė 2 butelius, po 0,5 litro talpos alaus, 5 laipsnių stiprumo ir dviese 0,5 litro talpos degtinės. Išgėręs alkoholį ėjo namo. Eidamas mieste susitiko sugyventinę ir abu ėjo namo. Sugyventinė prieš tai kartu su juo nebuvo, jis ją susitiko mieste. Einant namo tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko, tiksliai negali pasakyti. Einant (duomenys neskelbtini) mieste per (duomenys neskelbtini) tiltą, konflikto metu jis savo sugyventinę A. B. rankomis sugriebė už liemens bei kaklo ir ją prirėmė prie atitvaro. Supranta, kad tokie jo veiksmai galėjo sugyventinei sukelti fizinį skausmą. Dėl to labai gailisi, neturėjo taip būti. Jis turi atskirai kur gyventi nuo sugyventinės, gyvens adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 126-129).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas kaltinamasis L. S. paaiškino, kad su jam pateiktu įtarimu sutinka, kaltę pripažįsta pilnai, gailisi už savo netinkamus veiksmus. A. B. ir G. B. atsiprašė, stengsis daugiau su jais nesipykti (b. l. 137-139).

Be kaltinamojo L. S. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu L. S. bei savo sūnumi G. B., kuris turi (duomenys neskelbtini). Ji niekada nevartoja alkoholio, kadangi turi prižiūrėti sūnų, tačiau jos sugyventinis dažnai jį vartoja, tuomet tampa agresyvus. Būdamas neblaivus labai užgaulioja jos sūnų įvairiais žodžiais, sakydamas, kad G. maišo jam gyventi, todėl tarp jų ir kyla konfliktai. 2022 m. liepos 15 d. ji buvo (duomenys neskelbtini) mieste apsipirkti kartu su savo sūnumi. Apie 17:30 val. jai paskambino L.. Prašė, kad ateitų pasitikti, kalbėjo gražiai, ji jam pasakė, kad ateis prie mažos Norfos. sūnus su paspirtuku ten nuvažiavo pirmas ir ji pamatė, kad sūnus grįžta link jos šaukdamas, kad L. girtas ir kad ji nuo jo bėgtų. Ji pradėjo greitai eiti link namų ir jis visą laiką juos vijosi, vaikėsi jos vaiką, koliojo, vadino išsigimėliu, invalidu ir neleido jiems pabėgti, nes visą kelią vijosi. Jiems lipant laiptais ant (duomenys neskelbtini) tilto, jis ėjo iš paskos. Jiems užlipus, jis juos pasivijo, tuomet šaukdamas griebė ją už liemens ir kaklo, prirėmė prie atitvaro ir bandė perversti, tačiau šalia praeidamas jaunimas pradėjo rėkti, kad paleistų ją ir jos sūnų. Tuomet jis ją paleido ir užsivijo jos sūnų. Ji pradėjo iš paskos jam bėgti ir laiptų apačioje stovėję žmonės iškvietė policijos pareigūnus, taip pat sulaikė jos sugyventinį. Kol nepažįstami žmonės laikė jos sugyventinį, ji pabėgo link namų ir pasislėpė už parduotuvės. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji prie jų priėjo. Kai jos sugyventinis L. būna blaivus, būna geras, myli jos sūnų ir su juo vaikšto, tačiau kai būna neblaivus, sūnus jam trukdo. Sugyventinis ne kartą yra smurtavęs, maždaug prieš kelias savaites taip pat ją sugriebęs laikė ir stumdė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas kūno sužalojimus. Ji neturi galimybės nuvykti pas teismo medicinos ekspertus (b. l. 30-33).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji A. B. paaiškino, kad laikosi savo pirminių parodymų. Papildė, kad būnant ant (duomenys neskelbtini), L. S. viena ranka ją laikė už liemens, o kitos alkūnę buvo įrėmęs jai į kaklą ir stūmė nuo savęs link metalinių atitvarų. Buvo nugara įsirėmusi į tilto metalinius atitvarus ir nuo L. stūmimo įsirėmė nugara į atitvarus, jam priešinosi, juto skausmą nugaros srityje. Ar juto skausmą kaklo srityje, nepamena, buvo labai išsigandusi tokio L. elgesio, tačiau ant kaklo jokių žymių nelikę. Nugarą jai skaudėjo apie savaitę laiko, tačiau pas medikus nesikreipė. Ant nugaros jokių sužalojimų taip pat nebuvo likę. Tą dieną buvo atvykusi greitoji med. pagalba, kuri ją apžiūrėjo, pamatavo kraujo spaudimą, davė raminamųjų. Ant tilto buvo ir daugiau pašalinių asmenų, kažkokių vaikų, paauglių, bet ji jų nepažįsta. Su L. susitaikė, jis jos atsiprašė, ji jam atleido, todėl jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio byloje nereikš. Šį įvykį matė jos sūnus G. B., kuris yra pilnametis, bet turi neįgalumą, kadangi jam nustatytas (duomenys neskelbtini). G. yra hiperaktyvus, užsidaręs, sunkiai su svetimais žmonėmis bendraujantis, bailus, neramus, vaikiško proto. Nemano, kad jis apklausos metu ką nors papasakotų, nors šį įvykį prisimena labai gerai. Jis jai yra sakęs, kad labai išsigando, kai L. buvo sugriebęs ją. G. blaivaus L. nebijo, su juo palaiko draugiškus santykius, bet kai L. būna išgėręs, jo bijo, nuo jo šalinasi ir tą patį liepia daryti jai (b. l. 36-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja T. Š. paaiškino, kad 2022 m. liepos 15 d. apie 17.40 val. ji kartu su broliu J. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), buvo šalia (duomenys neskelbtini), perone laukė traukinio. Tuomet išgirdo, kaip ant (duomenys neskelbtini) pradėjo šaukti vyras. Jie iš tolo pamatė, kad ant tilto vyksta susistumdymas tarp vyro ir moters. Pavieniui taip pat girdėjosi vaikiškas balsas „nemušk, neliesk mamos“. Šis balsas sklido nuo vaikų, kurių buvo apie keturi ir jie taip pat buvo ant pėsčiųjų tilto, su paspirtukais. Po šių žodžių vyras atsitraukė nuo moters ir pradėjo vytis vieną iš šalia buvusių vaikų, kuris nuo vyro pradėjo atsitraukinėti su paspirtuku. Tuo tarpu moteris bėgo toliau nuo vyro ir pribėgusi laiptus norėjo leistis žemyn, tačiau minėtas vyras vėl ją pasivijo ir suėmė lyg už galvos bei ją prispaudė prie tilto turėklų, tarp jų įvyko grumtynės. Tuo metu vaikas vėl privažiavo su paspirtuku ir pradėjo šaukti „nemušk mamos“. Tada vyras vėl pradėjo bėgti link vaiko ir jį vytis. Tuo tarpu moteris, išsilaisvinusi nuo vyro, vėl judėjo žemyn laiptais ir nusileidusi nuo tilto prabėgo pro geležinkelio stoties pastatą, šalia jų. Jai prabėgant, ji paklausė, ar reikia iškviesti policiją, o ši nurodė, kad taip, kad iškviestų policiją. Tada ji išsitraukusi telefoną pradėjo kviesti policiją, o su ja buvęs brolis pakišo koją bėgančiam ir besivijančiam moterį vyriškiui, kuris po šio veiksmo nukrito. Tada jos brolis sulaikė atsistojusį vyriškį, kuris vijosi moterį ir neleido jam eiti bei nurodė laukti policijos. Kadangi šalia buvo daug vaikų, trys ar keturi, kurie irgi buvo su paspirtukais, ji nežino, kuris iš tų vaikų šaukėsi mamos. Vaikai buvo privažiavę prie jų ir kol jie laukė policijos, nurodė, kad minėtas vyras bandė moterį nustumti nuo tilto. Atvykusi policija sulaikė minėtą vyrą, o moteris nubėgo tolyn, jos įvykio vietoje jau nematė (b. l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Š. paaiškino, kad tikslios dienos nepamena, tačiau tai buvo šių metų liepos mėnesį, jis kartu su seserimi T. Š. buvo atvykę pas savo tėvus į svečius. Tos dienos popietę sesuo jį atvežė iki (duomenys neskelbtini). Jis tą dieną planavo vykti traukiniu į (duomenys neskelbtini), tad su sese laukė traukinio prie pagrindinio geležinkelio stoties pastato pirmame perone, kur traukiniai vyksta Klaipėdos kryptimi. Kiek pamena, tame perone traukinio laukė ir dar keletas žmonių, kiek konkrečiai, negali pasakyti. Laikas buvo po pietų, t. y., apie 18.00 val., kai jis su sese išgirdo triukšmą nuo (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių pamatė, kad (duomenys neskelbtini) vyriškis vejasi moterį, o jiems iš paskos bėga vaikas, prašydamas mamą palikti ramybėje. Moteris bėgo link laiptų ir leidosi jais žemyn link perono, matė, kad moterį vyriškis sučiupo, tačiau vaikas pribėgęs pradėjo šaukti ir liepė mamos nemušti. Moteris išspruko nuo to vyro ir bėgo link jų laiptais žemyn, o vyriškis nusivijo vaiką (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miesto pusės. Moteris, pamačiusi, kad vyriškis vejasi vaiką, sustojo ir pradėjo šaukti, kad šis paliktų vaiką ramybėje. Vaikas pabėgo nuo besivejančio vyriškio. Vyriškis vėl artėjo greitu žingsniu prie moters. Jis moterį vėl pasigavo ties laiptų viduriu besileidžiant žemyn nuo (duomenys neskelbtini). Moteris buvo susigūžusi, tupėjo, buvo užsidengusi rankomis veidą, o vyriškis ant jos šaukė ir mosikavo rankomis, tarsi norėdamas smūgiuoti. Tuo momentu jie abu su sese pradėjo šaukti, sakydami, kad jis nustotų mušti ir nuo moters atsitrauktų. Tą minutę matė, kad sūnus (suprato, kad tai buvo sūnus) sugrįžo prie šaukiančios mamos, sakydamas „paleisk mamą“. Vyriškis vėl pradėjo vytis sūnų, o moteris bėgo link jų. Vaikas buvo maždaug 12-14 metų amžiaus, kaip jam pasirodė. Kol jį vijosi, vaikas šaukė „mama bėk“, todėl moteris bėgo link jų. Visą tai matė ne tik jie su sese, tačiau ir kiti asmenys, stovėję perone, bet jie į įvykį nereagavo. Moteriai prabėgant pro juos, sesuo T. užklausė, ar reikia iškviesti policiją, moteris prabėgdamas pasakė, kad „taip“. Tada jo sesuo skambino iš savo mobilaus ryšio telefono pagalbos numeriu 112. Jis tuo momentu pamatė atbėgantį peronu link jų vyriškį, jam liepė sustoti ir pasakė, kad kviečiama policija. Vyriškis neklausė jo liepimo ir neketino sustoti, o norėjo vytis toliau moterį. Jis sustabdė vyriškį. Nuo vyriškio jautėsi alkoholio kvapas, matėsi akivaizdžiai, kad jis neblaivus. Vyriškį jis buvo pargriovęs ant žemės ir jį laikė, kol tuo momentu jo sesuo bendravo su pagalbos centro operatore dėl policijos pareigūnų iškvietimo. Kai jis vyriškį pargriovė, šis gulėjo ant žemės, jis jo nelaikė prispaudęs, tačiau neleido jam keltis, kol atvyks policija. Tuo momentu prie jų pribėgo vaikas ir pasakė „nepaleiskit jo, nes jis muša mamą, smurtauja ir tai ne pirmas kartas“ ir nubėgo link mamos. Vaiko žodžius suprato aiškiai. Vyriškis po kelių minučių paprašė leisti atsisėsti, tada atsisėdo po medžiu ir laukė policijos. Tuo metu prie jų priėjo dvi moterys nuo pėsčiųjų tilto ir ant to vyro sakė „gyvuly, kada tu nustosi smurtauti prieš savo šeimą“. Jis suprato, kad jos jį gerai pažįsta, sakė, kad jie gyvena kaimynystėje ir kad tai ne pirmas kartas, kai jis smurtauja prieš savo šeimą. Jos padėkojo jiems, kad jie jį sulaikė ir sakė paliudys, kad jis smurtauja ne pirmą kartą. Ar jos matė įvykį, negali pasakyti, jų nematė, kad jos figūruotų visame tame. Jis pats nematė konkrečiai suduodamų smūgių vyriškio moteriai, tačiau moteris buvo fiziškai vyro prispausta prie pėsčiųjų tilto turėklų. Atvykus policijos pareigūnams, tuo pačiu momentu atvyko ir jo traukinys, tad jis įsėdo į traukinį, o prie vyriškio liko jo sesuo ir tos dvi priėjusios moterys. Jis nepažįsta nei vieno asmens, dalyvavusio įvykyje, jų kontaktinių duomenų pateikti negali, nes yra ne vietinis gyventojas. Kadangi jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), prašo vadovautis jo duotais parodymais ir į teismo posėdį nekviesti (b. l. 54-57).

Nukentėjusiosios A. B. protokolu - pareiškimu nustatyta, kad 2022 m. liepos 15 d. apie 17:50 val., (duomenys neskelbtini), ant (duomenys neskelbtini) tilto jos sugyventinis, L. S., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, ją abejomis rankomis griebė už liemens bei kaklo, prirėmė prie (duomenys neskelbtini) tilto atitvaro ir spaudė, bandydamas nustumti. Tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą, išgąsti bei padarė kūno sužalojimus. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 8-17).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) tiltas. Tiltas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Iš abiejų laiptų pusių yra metaliniai turėklai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta ir nepaimta (b. l. 18-23).

Nukentėjusiosios A. B. pareiškimu nustatyta, kad dėl jai sukelto fizinio skausmo sugyventiniui L. S. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 45).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad medicininiuose dokumentuose A. B. kūne objektyvių sužalojimų žymių nekonstatuotina ir sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (b. l. 67-69).

VšĮ Kaišiadorių PSPC greitosios medicinos pagalbos kvietimo 2022 m. liepos 15 d. 18.15 val. kortelės įrašu nustatyta, kad įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini), rasta išsigandusi, susinervinusi A. B.. Kvietimo aplinkybės - stumdė sugyventinis, bandė smaugti. Akivaizdžių išorinių sužalojimų nestebima (b. l. 72).

Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto garso įrašo stenogramos matyti, kad pranešimas gautas 2022 m. liepos 15 d. 17.56 val. Pokalbio trukmė 1 min 6 sek. Pokalbio metu T. Š. prisistačiusi pranešėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyras muša moterį. Pranešėja asmenų nepažįsta, reikalinga policija (b. l. 74-76).

Alkoholio kiekio matuoklio Alkotester Drager parodymais nustatyta, kad 2022 m. liepos 15 d. 18.21 val. L. S. nustatytas 2,33 prom neblaivumas, 2022 m. liepos 15 d. 19.09 A. B. nustatytas 0.00 prom blaivumas (b. l. 93-94).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis L. S. 2022 m. liepos 15 d. apie 17:50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties, viešoje vietoje - ant (duomenys neskelbtini) tilto (duomenys neskelbtini) mieste, matant kitiems asmenims, elgdamasi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius G. B. ir A. B. atžvilgiu bei panaudojo fizinį smurtą sugyventinės A. B. atžvilgiu - sugriebęs ranka už liemens, kitos rankos alkūnę įrėmęs į kaklą, stūmė ją link metalinių atitvarų bandydamas perversti, nukentėjusiajai A. B. atsitrenkus į metalinius atitvarus, sukėlė jai fizinį skausmą nugaroje, tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį, pažeidė G. B., A. B. ir kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką. Jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų paaiškinimai, vaizdo įrašų duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas. Kaltinamojo atlikti tyčiniai veiksmai viešoje vietoje laikytini įžūliais, tokiu būdu kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams, kas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl L. S. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį L. S. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

L. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme ir jos dydžiu, teismo prašo skirti švelnesnę bausmę (b. l. 176, 179).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas (b. l. 144-148), administracine tvarka nebaustas (b. l. 170), nedirba (b. l. 165-166), registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą, buvimą įskaitoje nėra (b. l. 164).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme skirtinas įpareigojimas per visą bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus vykdyti panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas L. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 16 d. (b. l. 100-102,110-112) – 1 para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su BPC pateiktu garso įrašu (b. l. 73), esanti prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti L. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 15 d. iki 2022 m. liepos 16 d. (b. l. 100-102,110-112) – 1 parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD su BPC pateiktu garso įrašu, esantį prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.