Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-97-297/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-01
Bylos Nr.
1-97-297/2016
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00426-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Kaltinamasis
E. Ž.
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-97-297/2016
(Proceso Nr. 1-20-9-00426-2014-1)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.; 1.1.10.1.; 1.2.5.4.; 1.2.26.2.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 1 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Simonai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui,gynėjui Vaidui Jurčikoniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010-09-14 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

2) 2010-09-22 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2010-11-05 nutartimi bausmė subendrinta su 2010-09-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams; 2012-04-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikius BVK 157 str., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos prieš 1 mėnesį 4 dienas;

3) 2012-09-12 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmę atlikęs,

teistumai neišnykę, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. Ž. 2013 m. birželio 10 d. apie 00.00 val. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio namo laiptinėje, veikdamas bendrai su I. D., kurios atžvilgiu Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-03-13 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tyčia, iš asmeninių paskatų, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: ištempęs D. J. iš 112A buto į laiptinę, sudavė vieną kartą kumščiu į smilkinio sritį, ne mažiau 10 smūgių rankomis į kitas kūno vietas bei ne mažiau 10 smūgių su plaktuku į pakaušio sritį, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų dešinės akies vokuose, nubrozdinimo dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvos dešinės akies obuolio viršutiniame paviršiuje, odos nubrozdinimo pakaušyje, kraujosruvų dešiniajame žaste, dilbiuose, dešinėje krūtyje, dešinėje šlaunyje.

Be to, kaltinamasis E. Ž. 2013 m. birželio 10 d. apie 00.10 val. (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą D. J., esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: paėmė tame pačiame bute prie tualeto durų rastą rankinį pjūklą ir jį laikydamas iškėlęs prieš D. J. bei elgdamasis agresyviai, grasino jai pjūklu nupjauti kojas ir rankas, o S. V. pjūklą iš E. Ž. atėmus, paėmė peilį ir jį nukreipęs į D. J. grasino, kad ją papjaus.

Kaltinamasis E. Ž. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad pažinojo D. J., nes kelis mėnesius kartu gyveno D. J. bute (duomenys neskelbtini), vėliau jie išsiskyrė. 2013-06-09 vakare kaltinamasis nuėjo pas D. J., nes norėjo jos paklausti draugo telefono numerio. D. J. bute buvo su drauge, gėrė alkoholį. D. J. nenorėjo įsileisti kaltinamojo ir jį sumušė, montiruote sužalojo jam kojas. Tada kaltinamasis nuėjo į daugiabutį (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą pravarde „B.“, ten rado savo pažįstamas I. D. ir S. V., visi gėrė alkoholį. Kaltinamasis papasakojo, kad D. J. jį sužalojo. I. D. dėl to labai supyko ir nusprendė nueiti su ja išsiaiškinti, kartu pasisiūlė eiti ir S. V.. Moterys apsiginklavo, t. y. pasiėmė plaktuką, ir jie trise išėjo. Laiptinėje prie D. J. buto paskambino į duris, tuo metu kaltinamasis stovėjo atokiau, kad D. J. jo nepamatytų. Kai tik D. J. atidarė duris, I. D. kirto jai plaktuku, tada ir kaltinamasis prišoko prie D. J., mušė ją drauge su I. D., sudavė smūgius kumščiais ir tuo pačiu plaktuku, kurį turėjo I. D.. Laiptinėje kilo didelis triukšmas, D. J. šaukėsi pagalbos. Kaltinamasis pamatė, kad į laiptinę pažiūrėti kas vyksta išėjo vyras, gyvenantis antrame aukšte, bet prie jo nuėjo S. V. ir tas vyras nesikišo. Po to kaltinamasis įstūmė D. J. į jos butą, ši nubėgo į virtuvę. Kaltinamasis paėmė iš koridoriuje buvusios spintelės pjūkliuką, skirtą metalui pjauti, ir sakydamas, kad nupjaus D. J. kojas ir rankas, pradėjo virtuvėje ją vaikytis aplink stalą. Iš tikrųjų tai jis tik norėjo ją pagąsdinti, nebūtų nieko daręs, nes bijo kraujo. Paskui kaltinamasis pjūklą numetė į šalį ir paėmė peilį iš kažkurios kartu su juo buvusių moterų. Tuo peiliu taip pat gąsdino D. J., sakydamas, kad ją papjaus. Paskui I. D. jį išsivedė iš buto ir jie išėjo.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju E. Ž. kaltę taip pat visiškai pripažino ir davė analogiškus parodymus (1 t., b. l. 168-171).

Kaltinamajam E. Ž. visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, esant BPK 273 str. nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Iš D. J. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2013-06-11 D. J. kreipėsi į policiją pranešdama apie E. Ž. ir I. D. nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu (1 t., b. l. 15-16).

Iš 2014-03-07 protokolo-pareiškimo matyti, kad D. J. kreipėsi į policiją dėl E. Ž. grasinimų ją sužaloti (1 t., b. l. 22-24).

2013-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolu su nuotraukomis užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo vieta – D. J. butas, esantis Alytuje, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte, buto Nr. (duomenys neskelbtini); apžiūrint įvykio vietą, laiptinėje, ant grindų prie buto durų, ir buto koridoriuje ant spintos durų rasti kraujo pėdsakai (1 t., b. l. 26-33).

Alytaus apskrities VPK OVS Budėtojų grupės vyresn. specialisto V. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2013-06-11 02.30 val. Alytaus apsk. VPK gavo telefoninį pranešimą iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties apie į ligoninės priėmimo skyrių pristatytą D. J., kurią 2013-06-11 apie 01.00 val. namuose sumušė pažįstamas vyriškis, nukentėjusiajai nustatyta galvos kirsta žaizda, girtumas (1 t., b. l. 17).

Alytaus apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus specialisto L. B. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2013-06-11 į policiją kreipėsi D. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pranešė, kad 2013-06-10 apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje ją sumušė pažįstamas vyriškis E., pravarde „F.“, nustatyta, kad tai E. Ž. (1 t., b. l. 18).

Nukentėjusioji D. J. (po santuokos – K.), apklausta liudytoja bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-06-10 apie 17 val. pas ją į namus atėjo draugė E. M. ir jos abi išgėrė degtinės. Apie 23 val. išgirdusi skambutį, nuėjo atidaryti buto durų ir pamatė atėjusį E. Ž., pravarde „F.“, kuris norėjo įeiti vidun, bet D. J. jo neįleido. E. Ž. ėmė veržtis jėga, ranka sudavė D. J. ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas. D. J. kartu su E. M. pavyko jį išstūmti į laiptinę. Po to D. J. iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai E. Ž. išsivedė. D. J. su E. M. bute toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Vidurnaktį prie D. J. buto durų atėjo E. Ž. su I. D. ir S. S.. Tuo metu E. M. išeidinėjo iš buto, bet pamačiusi, kad vėl gali kilti konfliktas, bandė ginti D. J., tačiau S. S. jai pasakė, kad eitų namo, nes ir ji bus sumušta. E. M. išėjo į lauką ir iškvietė policiją. Tuo tarpu E. Ž. ir I. D. ištempė D. J. į laiptinę, kur E. Ž. jai sudavė vieną kartą kumščiu į smilkinio sritį, o paskui pradėjo mušti ją plaktuku, skirtu apkalti aplink langą medines juosteles, kurį jam padavė I. D., šiuo plaktuku sudavė per galvą pakaušio srityje ne mažiau 10 kartų. Kilus dideliam triukšmui, į laiptinę išbėgo kaimynas A. R., kuris norėjo ginti D. J., bet prie jo prišoko S. S. ir, laikydama rankoje peilį, kažką jam pasakė. Tuo momentu D. J. jau buvo pargriauta ant žemės ir ją kojomis spardė I. D., kuri sudavė ne mažiau 10 smūgių į galvą ir kitas kūno vietas. Po to E. Ž. su I. D. įsitempė D. J. į jos butą. Koridoriuje E. Ž. rado pjūklą. Pasakęs D. J., kad nupjaus jai kojas ir rankas, E. Ž. nusivijo ją į virtuvę. Nukentėjusioji bėgo nuo jo aplink virtuvinį stalą, o įniršęs E. Ž. mojavo pjūklu ir taikėsi D. J. juo užkirsti per rankas. D. J. labai išsigando, kad jis tikrai ją sužalos. E. Ž. rėkė, kad nupjaus D. J. kojas ir rankas ir padarys ją invalide. D. J. šaukė, kad jis išeitų, kad paliktų ją ramybėje. Pribėgusi S. S. sulaikė E. Ž. ir atėmė iš jo pjūklą. I. D. tuo laiku buvo vonios kambaryje ir konflikte nedalyvavo. S. S. atėmus iš E. Ž. pjūklą, šis rado virtuvėje ant grindų gulintį, D. J. priklausantį plaktuką, kurį pačiupęs bandė užsimoti, bet D. J. spėjo pagauti E. Ž. ranką ir iš jo plaktuką atėmė. Tuomet D. J. liepė S. S. išsivesti I. D. ir E. Ž. iš buto, sakė, kad ji nesiskųs policijai. I. D. iš vonios kambario pavogė jos kosmetinę su parfumerijos reikmenimis, dėl ko nukentėjusioji patyrė 430 Lt turtinę žalą. E. Ž. buvo paėmęs ir išnešęs į laiptinę dulkių siurblį, bet paskui įstūmė jį atgal į butą ir tada visi trys išėjo. D. J. išsikvietė medikus (1 t., b. l. 34-35, 39-41).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolai patvirtina, kad iš nukentėjusiosios D. J. buvo paimtas pjūklas, kuriuo jai grasino E. Ž., šis pjūklas apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (1 t., b. l. 92-93, 94-96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 568/13 (06) patvirtina, kad nukentėjusiajai D. J. nustatyta kraujosruva dešinės akies junginėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose - dešinio skruosto srityje, dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, dešinėje krūtyje, abiejose šlaunyse, odos nubrozdinimai dešinės akies apatiniame voke ir pakaušyje, kurie padaryti kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių, ne mažiau dvylikos trauminių poveikių psekoje; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 78-80).

Liudytoju apklaustas specialistas L. U., Valstybinės teismo medicinos tarnybos vyresnysis teismo medicinos ekspertas, parodė, kad 2013-06-14 atliko nukentėjusiosios D. J. kūno tyrimą ir nustatė kūno sužalojimus, kurių mastas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Vienas iš nustatytų sužalojimų buvo pakaušyje ties vidurine linija ir 5 cm aukščiau pakauškaulio gumburo, 1,5 x 0,5 cm bei pakauškaulio gumburo lygyje ties vidurine linija 0,7 x 0,7 cm odos nubrozdinimai, šie sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje. Ar šie sužalojimai galėjo būti padaryti plaktuku, tiksliau atsakyti negalima neturint minėto plaktuko ir nežinant jo parametrų. Tačiau tikimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas plaktuku, yra. Mažai tikėtina, kad toks sužalojimas galėjo būti padarytas rankomis (1 t., b. l. 81-82).

Liudytoja E. M., apklausta bylos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-06-10 vakare buvo užėjusi pas D. J., jos abi per vakarą išgėrė vieną 0,5 l talpos butelį degtinės. Apie 23 val. kažkas paskambino į D. J. buto duris ir ji nuėjo atidaryti. Netrukus prie durų pasigirdo triukšmas, D. J. pakvietė ją ateiti. Nuėjusi prie durų, liudytoja pamatė iš matymo pažįstamą vyriškį, kuris buvo neblaivus, veržėsi į butą, o D. J. jo neleido, galiausiai D. J. kartu su E. M. išstūmė tą vyriškį į laiptinę. Konflikto metu vyriškis sudavė kelis kartus rankomis ir kojomis D. J. į įvairias kūno vietas. Jos iškvietė policiją ir grįžo atgal į butą, toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 24 val., kai E. M. išeidinėjo iš D. J. buto, sugrįžo tas pats vyriškis su dviem moterimis, viena tų moterų laikė rankoje plaktuką ir juo užsimojusi liepė E. M. dingti. E. M. išbėgo į lauką ir iškvietė policiją, po to nuėjo namo. Sekančią dieną nuėjusi pas D. J., rado ją sumuštą, bute buvo matyti kraujo žymės ant grindų, spintelių, buvo išmėtyti daiktai (1 t., b. l. 46-47).

Liudytoja S. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013-06-10 ji su I. D. ir E. Ž., pravarde „F.“, (duomenys neskelbtini) esančiame name pas asmenį pravarde „B.“ vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo metu E. Ž. buvo išėjęs, o grįžo sumuštas ir pasakė, kad jį sumušė D. J.. S. V. su I. D. nusprendė eiti pas D. J. išsiaiškinti, kartu ėjo ir E. Ž.. Jiems nuėjus prie D. J. buto, iš jo išėjo moteris ir tada, D. J. nespėjus uždaryti buto durų, visi trys ją užpuolė. Veiksmas vyko laiptinėje. Pirmus smūgius D. J. per veidą sudavė I. D., po to prie jos prisijungė ir E. Ž. ir jie mušė D. J. dviese.Kiek smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas, S. V. teigė nemačiusi, bet ji patvirtino, kad vienas iš jų – ar tai E. Ž., ar I. D. turėjo su savimi mažą plaktuką. Tuo metu iš gretimo buto, išgirdęs triukšmą, atėjo D. kaimynas, kurį vadina „F.“, bet S. V. jam neleido kištis į konfliktą, pasakiusi, kad nelįstų, kur jam nereikia, kad čia „yra duodama grąža“, nes D. sumušė „F.“. Kaimynas sugrįžo į savo butą, o konfliktas persikėlė į D. J. butą. S. V. matė, kaip E. Ž., radęs bute pjūklą, pradėjo juo mojuoti prieš D. J., rėkdamas, kad nupjaus jai kojas ir rankas, visa tai vyko virtuvėje. E. Ž. buvo labai įsiutęs ir jeigu jam nebūtų niekas sutrukdęs, gali būti, kad jis būtų sužalojęs D. J., kadangi susinervinęs jis būna neprognozuojamas. D. J. buvo labai išsigandusi, ji garsiai šaukėsi pagalbos. S. V., viena nesugebėjusi sutramdyti E. Ž., pasikvietė I. D., kuri atbėgo iš vonios ar iš koridoriaus, ir jos dviese atitraukė E. Ž. nuo D. J.. S. V. paragino savo draugus išeiti iš buto, sakydama, kad jie pakankamai jau prisidirbo (1 t., b. l. 48-49, 50-51).

Liudytojas A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra D. J. kaimynas. 2013-06-10 vakare, laikotarpyje nuo 23 iki 24 val., jis, būdamas savo bute, pro langą išgirdo, kaip kažkokia mergina kvietė policiją, minėjo peilius. Išgirdęs šurmulį laiptinėje, A. R. apsirengė ir išėjo į laiptinę. Prie kaimynės D. J. buto durų jis pamatė dvi moteris ir vieną vyriškį, kuris eidamas šlubavo. Viena moteris, kuri vilkėjo tamsiais rūbais, mušė D. J., suduodama jai smūgius į galvą, veidą. A. R. norėjo užstoti D. J., bet viena iš tų moterų prišoko prie jo ir pasakė, kad nereikia kviesti policijos. Ar ji turėjo peilį – nematė. Ta moteris užsimojo trenkti, bet A. R. išsisuko. Kadangi asmenys atrodė apsvaigę, agresyvūs, galėjo turėti peilius, jis nusprendė į konfliktą nesikišti, grįžo į savo butą ir paskambino policijai. Kaip konfliktas baigėsi – nematė. Po pusvalandžio atvažiavo policija, greitoji ir išvežė D. J. į ligoninę. Sekančią dieną, eidamas parsinešti alaus, sutiko tą pačią moterį, kuri jam neleido ginti D. J.. Ji atsiprašė, kad puolė A. R., jie kartu išgėrė ir išsiskyrė. Dėl šio konflikto A. R. žalos nepatyrė, todėl pretenzijų niekam neturi (1 t., b. l. 54-55).

I. D., apklausta įtariamąja, parodė, kad sužinojusi iš E. Ž. apie tai, kad D. J. tyčia prakirto jam koją, nutarė nueiti pas ją išsiaiškinti. Kartu ėjo ir E. Ž. bei S. V.. D. J. gyveno bute (duomenys neskelbtini). D. J. atidarius buto duris, išsitempė ją į laiptinę ir I. D. sudavė jai keletą smūgių kumščiais į veidą, galvos sritį. Kojomis jos nespardė, kadangi ji nebuvo nukritusi ant žemės. E. Ž. irgi mušė D. J., suduodamas jai smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas. Kilusio sąmyšio metu ji nepastebėjo, ar kas mušė D. J. su plaktuku. Dėl laiptinėje vykusių muštynių kilo triukšmas, todėl į laiptinę iš savo buto išėjo D. J. kaimynas A. R., kuris bandė juos raminti ir skirti, bet S. V., kuri turėjo rankoje peilį, liepė jam nesikišti. Po to E. Ž. įstūmė D. J. į jos butą, kur I. D. ranka kelis kartus trenkė jai per veidą, o E. Ž. rado ir paėmė pjūklą bei pradėjo juo grasinti D. J., sakydamas kad nupjaus jai kojas ir rankas. I. D. nuėjo į vonios kambarį, ten rado kosmetikos, ją pasiėmė. Išgirdusi rėkiant D. J. ir S. V., nubėgo į virtuvę, kur pamatė E. Ž. laikant D. J. prirėmus prie stalo, E. Ž. buvo labai supykęs, jis keikėsi, grasino sužaloti pjūklu. I. D. išsigando, kad E. Ž. neįvykdytų savo grasinimų, todėl kartu su S. V. atitraukė E. Ž. nuo D. J. ir šis numetė pjūklą. Po to jie išėjo iš buto. E. Ž. dar bandė išeidamas pasiimti dėžę su dulkių siurbliu, bet I. D. liepė jam to nedaryti ir jis pakluso (1 t., b. l. 56-61, 64-65).

Įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-13 nuosprendžiu I. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 4 d., nuosprendyje konstatuota, kad I. D. bendrais veiksmais su E. Ž., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą jam pasislėpus, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu prieš D. J., padarė viešosios tvarkos pažeidimą (1 t., b. l. 108-112).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamojo E. Ž. kaltei pagrįsti. Kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiosios D. K. parodymais, specialisto išvada, liudytojų E. M. ir A. R. parodymais, tyrimo veiksmų protokolais nustatyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. viešoje vietoje –daugiabučio namo laiptinėje, nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, keliamų asmeniui viešoje vietoje, tyčia įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo įžūlus elgesys viešoje vietoje pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją D. K.. Dėl kaltinamojo ir jo bendrininkės I. D. smurtinių veiksmų – smūgių sudavimo rankomis ir plaktuku D. K. į galvą ir kitas kūno vietas, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors kaltinamasis aiškino, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją dėl asmeninių paskatų, nes D. K. prieš tai buvo jį sužalojusi, tačiau kaltinamasis santykius su nukentėjusiąja aiškinosi viešoje vietoje – laiptinėje, ir dėl jo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, kadangi aplinkiniai žmonės, t. y. nukentėjusiosios kaimynas A. R., draugė E. M. buvo šokiruoti kaltinamojo įžūlumo, pasijuto pažeminti tokio kaltinamojo elementarių bendravimo normų nepaisymo. Kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis E. Ž. nukentėjusiosios D. K. bute grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y. laikydamas rankoje pjūklą ir juo mojuodamas, sakydamas, kad nupjaus nukentėjusiajai D. K. rankas ir kojas, ją vaikėsi, o nukentėjusioji nuo jo bėgo, nes buvo įsitikinusi, kad kaltinamasis gali įvykdyti savo ketinimus. Atėmus iš kaltinamojo pjūklą, jis griebė peilį, kuriuo užsimojo prieš nukentėjusiąją, bandė suduoti, tačiau nukentėjusioji spėjo pagauti jo ranką ir taip apsigynė. Liudytoja S. V. ir įtariamoji I. D. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai pjūklu nupjauti rankas ir kojas ir tai nebuvo nevykęs pokštas, grasinimas buvo realus, nes jos abi manė, kad jei nesutrukdys kaltinamajam, tai jis sužalos nukentėjusiąją. Taigi, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad šioje situacijoje kaltinamasis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusiąją ir ši suvokė kaltinamojo grasinimą kaip realų pavojų ir grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamojo E. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis bylos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

BK 54 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kaltinamasis E. Ž. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, kurie priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). E. Ž. pirmiau teistas (1 t., b. l. 153-157), naujus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taigi, BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 147-152), nedirbantis (1 t., b. l. 161, 162). Kaltinamasis įrašytas VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos stebimų pacientų įskaitoje, nustatyta diagnozė: organinis asmenybė sutrikimas F07.0 (1 t., b. l. 121). Paskyrus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, gautas ekspertizės aktas, kurio išvadose nurodyta, kad E. Ž. serga psichikos sutrikimu: organinis asmenybės sutrikimas, psichikos ir elgesio sutrikimas, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, tačiau tai nesutrukdė jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b. l. 141-144). Įvertinus visas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 284 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. sankcijose numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo sveikatos stovį, taip pat į tai, kad nuo nusikaltimų padarymo yra praėjęs netrumpas laiko tarpas ir per tą laiką E. Ž. naujų nusikaltimų nepadarė, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl taikytinos BK 75 str. nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir bausmę sumažinti 1/3.

Byloje pareikštas civilinės ieškovės D. K. ieškinys, kuriuo ieškovė prašo priteisti iš kaltinamojo E. Ž. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą – 434,43 Eur (1 t., b. l. 45). Tačiau civilinė ieškovė nedalyvavo teisiamajame posėdyje ir ji nėra pateikusi prašymo nagrinėti ieškinį jai nedalyvaujant. BPK 252 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad reikalinga nagrinėti civilinį ieškinį nedalyvaujant civilinei ieškovei D. K.. Jau minėta, kad civilinė ieškovė D. K., būdama tinkamai informuota apie teisiamojo posėdžio datą, laiką ir vietą, neatvyko į posėdį ir neprašė nagrinėti ieškinį jai nedalyvaujant. Į bylą nepateikti jokie ieškinio reikalavimą patvirtinantys duomenys. Bylos ikiteisminio tyrimo metu D. K. pateikė du ieškinius, kuriuose ieškinio pagrindu nurodė tas pačias faktines aplinkybes, tačiau viename ieškinyje atsakovais nurodė I. D. ir E. Ž. bei prašė priteisti iš jų 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o antrame ieškinyje atsakovu nurodė tik E. Ž. ir prašė priteisti iš jo 434,43 Eur (1500 Lt), t. y. pusę pirmu ieškiniu reikalautos sumos. Teismui kilo abejonės, ar ieškovė reikalauja neturtinės žalos, padarytos bendrais I. D. ir E. Ž. veiksmais, ar tik vieno E. Ž. veiksmais. Esant tokioms aplinkybėms, D. K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas BPK 252 str. 1 d. pagrindu, nurodant civilinei ieškovei, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2016-01-25 pažymą Nr. NTP-7-915 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. prašė priteisti iš kaltinamojo valstybės naudai 52,11 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo (2 t., b. l. 62).

Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs kaltinamojo E. Ž. asmenybę, jo psichikos sveikatos būklę bei pareikšto kaltinimo sunkumą, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas BPK 51 str. 2 d. pagrindu. Kaltinamasis nedirba, turto neturi. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį E. Ž. nuo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Iš nukentėjusiosios D. J. paimtas pjūklas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, konfiskuotinas ir kaip menkavertis daiktas sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Kaltinamajam paskirtos dvi kardomosios priemonės – dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis E. Ž. bylos nagrinėjimo teisme eigoje prašė grąžinti jam asmens tapatybės kortelę, be kurios jis negali susitvarkyti dokumentų dėl neįgalumo nustatymo, negali gauti socialinės pašalpos, teismas pripažįsta, kad kardomųjų priemonių tikslams pasiekti pakanka ir vienos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, todėl kardomoji priemonė dokumento paėmimas panaikintina (BPK 139 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-307 str.,

nusprendžia:

E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 145 str. 1 d., ir nubausti: pagal BK 284 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams, pagal BK 145 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 7 mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Remiantis BK 64¹ str., šią bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. ir 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Panaikinti E. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento paėmimą ir grąžinti E. Ž. jo vardu 2013-09-09 išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės koprtelę Nr. 13516669.

Civilinės ieškovės D. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą BPK 252 str. 1 d. pagrindu, nurodant civilinei ieškovei, kad ji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Pjūklą, saugomą Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė