Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, B. K. ir V. A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo mamos A. V. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama A. V., po kurios mirties liko santuokos metu su tėvu V. A. V. įgytas ir jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav., bei sutuoktinio V. A. V. vardu registruoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Telšiai. Nurodo, kad dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, nes manė, kad jo mamos turtas jam, kaip sūnui, pereina savaime ir dėl to jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia, nes tėvas ir sesuo palikimo atsisakė. Mamos vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip savo valdo jau nuo 1998 metų, nes šeimoje buvo sutarta, kad šis sklypas atitenka pareiškėjui. Pareiškėjas mirus mamai ir toliau naudojosi šiuo turtu, laikė save šio turto savininku, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Todėl tokiais veiksmais priėmė po savo mamos mirties palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad atsižvelgus į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir argumentus, neprieštarauja, kad teismas juos įvertinęs nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą ir pareiškėjo prašymą tenkintų. Neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir prašo nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų byloje nepateikė, pareiškėjo pateikto prašymo neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra V. A. V. ir A. V. sūnus (1955 m. lapkričio 23 d. gimimo liudijimas). (duomenys neskelbtini) pareiškėjo mama mirė (Medicininis mirties liudijimas Nr. 23-98777699). Po pareiškėjo mamos mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas, t. y. 1.65 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Telšių r. sav. Šis sklypas, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 78/12446, įgytas 1998 m. spalio 8 d., taigi santuokos metu (santuoka su V. A. V. sudaryta (duomenys neskelbtini)). Be to, iki mirties pareiškėjo mamai taip pat bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktiniu V. A. V. priklausė ir 0.20 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Telšiai, ir 0.20 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Telšiai.

2025 m. balandžio 28 d. Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P. liudijime nurodyta, kad po A. V. mirties niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo iki šios dienos nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Tos pačios dienos pareiškimuose Telšių rajono 3-ajam notarų biurui apie palikimo nepriėmimą V. A. V. ir B. K. (pareiškėjo sesuo) nurodė, kad šie asmenys jokių pretenzijų į mirusios turtą neturi ir ateityje neturės, palikimo nepriėmė ir jo nevaldo. Šie vienašaliai sandoriai patvirtinti Telšių rajono 3-ojo notarų biuro notaro G. P. Taigi, bylos duomenimis neginčytinai patvirtinta, kad be pareiškėjo daugiau jokių kitų asmenų, suinteresuotų mirusiosios A. V. palikimu, nėra.

Kaip pareiškime nurodo pats pareiškėjas, mamos vardu registruotą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip savo valdo jau nuo 1998 metų, nes šeimoje buvo sutarta, kad šis sklypas atitenka pareiškėjui. Pareiškėjas mirus mamai ir toliau naudojosi šiuo turtu, laikė save šio turto savininku, juo rūpinosi ir prižiūrėjo. Tokias pareiškėjo nurodomas aplinkybes taip pat patvirtina ir prie pareiškimo pridėti liudytojų rašytiniai paaiškinimai. A. R. nurodė, kad pareiškėjas jau eilę metų naudojasi šiame žemės sklype esančiu mišku, pats ne kartą yra padėjęs jam valyti miško išvartas, pjauti ir išvežti malkas. Tapačias aplinkybes raštu patvirtino ir E. M. Tuo tarpu R. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pareiškėjas yra jo sutuoktinės B. K. brolis, todėl gali patvirtinti, kad pareiškėjo mama jai priklausantį turtą buvo padalijusi savo vaikams, todėl žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo atiduotas A. V. Apie tai žinojo visa šeima, todėl likę šeimos nariai – pareiškėjo tėvas V. A. V. ir jo sutuoktinė pareiškėjo sesuo B. K. atsisakė šio sklypo paveldėjimo notarine tvarka. Akivaizdu, kad po palikėjos mirties pareiškėjas toliau valdė šį turtą kaip savo, juo rūpinosi ir jį išlaikė. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad po mamos mirties palikimą sudarantį turtą jis priėmė faktiškai pradėjęs šį turtą valdyti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė po mamos mirties likusį palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal nurodytą normą įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir tinkamai šį faktą įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.