- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-77-480/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13711-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- L. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-27638-1087/2024 pagal pareiškėjo L. K. pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė R. G.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo L. K. 2024 m. spalio 14 d. skundas dėl antstolės R. G. veiksmų. Nurodė, kad ji pažeidė CPK 668 straipsnį bei antstolių profesinės etikos kodekso nuostatas. Atsakovė pasisavino privačias ieškovo lėšas 214,48 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo procesinis dokumentas pateiktas net tik nesilaikant įstatymo nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau ir nesilaikant bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinio dokumento turiniui ir formai.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį ir R. G. klausimą išspręsti iš esmės.
4. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad antstolė R. G. grubiai pažeidė CPK 668 straipsnį, nes ji pasisavino pareiškėjo pinigus. Į teismą pareiškėjas kreipėsi, siekdamas apsaugoti savo turtą, tačiau valstybinės pagalbos nesulaukė. Joks įstatymas nenumato teisės neįgaliajam asmeniui taikyti prievartos ir vergovės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas.
8. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio (skundo) priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys (skundas) yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).
9. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais inter alia grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme.
10. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama CPK 510 straipsnyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Taigi, CPK nustato labai aiškią skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką: pirmiausia skundą apsvarsto antstolis, o tik tada, jeigu antstolis su juo nesutinka, jis perduoda pareiškėjo skundą teismui.
11. Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Taigi, įstatymas numato asmeniui teisę ir tiesiogiai kreiptis į teismą su skundu dėl antstolio neveikimo, bet tam turi būti tam tikros sąlygos: asmuo privalo pateikti įrodymus, jog jis skundė antstolio veiksmus (pačiam antstoliui pateikė skundą dėl jo veiksmų), tačiau antstolis skundo neišnagrinėjo arba vykdomosios bylos neperdavė teismui. Be to, turi būti pateikiamas ir pats skundas dėl antstolio veiksmų. Tokiu būdu, pareiškėjas turi teismui pateikti įrodymus, jog jis išnaudojo visas CPK 510 straipsnio 2–3 dalyse numatytas galimybes pačiam antstoliui apskųsti jo veiksmus.
12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo, kaip suprantama, prašė grąžinti nepagrįstai antstolės išieškotus (nurodo pasisavintus) 214,48 Eur pinigus. Apeliantas nurodė, kad antstolė pažeidė CPK 688 straipsnio nuostatas ir, kaip suprantama, nepagrįstai išieškojo iš lėšų, iš kurių negali būti išieškoma. Skunde pažymėjo, kad jo prašymą priimti patvarkymą antstolė 2024 m. spalio 11 d. 08:21 perskaitė ir nereagavo.
13. Pažymėtina, kad pareiškėjas byloje kaip įrodymus teikia pareiškimus, tačiau jie, kaip matyti, priimti arba vėlesne, arba gerokai ankstesne data nei nurodomas skundas dėl antstolio veiksmų ir savo turiniu nesusiję su skunde dėstomu dalyku, kas reiškia, kad nei vienas iš pateiktų dokumentų neatspindi, kad tai antstolei teiktas prašymas/skundas dėl 214,48 Eur lėšų grąžinimo (kurį, pareiškėjo teigimu, antstolė perskaitė 2024 m. spalio 11 d.).
14. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė nurodyto antstoliui teikto prašymo/skundo, nei antstolės atsakymo į pareiškėjo prašymą/skundą, nei pareiškėjo skundo dėl antstolės pateikto atsakymo. Taigi nėra pateikta jokių duomenų, kad L. K. bet kokiu atveju būtų naudojęsis CPK 510 straipsnyje numatyta išankstine bylų nagrinėjimo dėl antstolio veiksmų (neveikimo) tvarka ir teikęs kokius nors įrodymus.
15. Be to, kaip nurodoma skunde, antstolė pareiškėjo prašymą perskaitė 2024 m. spalio 11 d., 08:21 ir nereagavo. Tokiu atveju, net vertinant pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl prašymo antstolei pateikimo (nors kuri ir nėra pagrįsta objektyviu įrodymu) matyti, kad pareiškėjas teismui skundą (reikalavimą) dėl antstolės veiksmų (neveikimo) rengė tą pačią dieną, t. y. 2024 m. spalio 11 d. (teisme registruota 2024 m. spalio 14 d.). Tai reiškia, kad, anot pareiškėjo, jis pateikė antstolei prašymą ir, kaip suprantama, nesulaukęs skubaus jos atsakymo, iškart kreipėsi į teismą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 510 straipsnio nuostatas, nuo prašymo gavimo dienos antstolis prašymą išnagrinėti ir patvarkymą priimti aktualiu klausimu turi per 5 darbo dienas. Todėl nurodytų faktinių aplinkybių sisteminis vertinimas suponuoja išvadą, kad pagal skundo padavimo metu buvusią faktinę situaciją objektyviai vertinti antstolio veiksmų kaip neveikimo nebuvo jokio pagrindo, kadangi įstatymas antstoliui numatė 5 darbo dienų terminą patvarkymui priimti, kuris skundo padavimo teismui metu dar net nebuvo pasibaigęs.
16. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad skolininkas L. K. ne tik kad nepasinaudojo ikiteismine bylų nagrinėjimo tvarka, tačiau pateikė skundą (reikalavimą), kuris neatitinka net bendrųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, t. y. teikiamas skundas su trūkumais.
17. Nustačius paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui. Taigi, nesant byloje įrodymų, kad skolininkas būtų pasinaudojęs išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir nenustačius aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti, jog egzistavo CPK 510 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo galimybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl bylos baigties
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.