Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės-Zalieckienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. A. G. gynėjo Nikolajaus Kuznecovo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28d. nutarties, kuria kaltinamajam R. A. G. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 3 dienos.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. vasario - kovo mėn. laikotarpiu, veikdamas R. M. vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo naudai ir pats nebūdamas nusikalstamo susivienijimo nariu, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir platino labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kanapių dervos (hašišo). (duomenys neskelbtini) sudarė fiktyvią automobilio „Mazda 6“ v. n. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kaip automobilio pirkėją nurodydamas T. E. K., nors faktiškai automobilį įgijo savo reikmėms. Tęsdamas savo veiksmus ir turėdamas tikslą užmaskuoti, kad automobilis faktiškai priklauso jam, 2015-02-18 organizavo dar vienos fiktyvios automobilio pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą, kuria tariamai iš T. E. K. automobilį pirko V. P.. R. A. G., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis automobilyje „Mazda 6“ v. n. (duomenys neskelbtini) organizavo specialios slėptuvės įrengimą. Turėdamas tikslą neteisėtai praturtėti ir vykdydamas R. M. užduotį- neteisėtai gabenti narkotines medžiagas, automobiliu „Mazda 6“ v. n. (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario mėn., tiksliau nenustatytą dieną išvyko į Ispanijos Karalystę. Siekdamas užmaskuoti kelionės tikslą ir nesukelti įtarimo teisėsaugos institucijų galimo patikrinimo metu į šią kelionę pasiėmė T. E. K. ir V. P., pastariesiems neatskleisdamas tikrojo kelionės tikslo ir pažadėdamas apmokėti visas kelionės išlaidas.Vykdydamas nusikalstamą sumanymą gabenti narkotines medžiagas Ispanijos Karalystėje 2015 m. vasario mėn. iš nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo labai didelį kiekį apie 20 kg narkotinės medžiagos-kanapių dervos (hašišo), šią medžiagą paslėpė automobilyje „Mazda 6“ v. n. (duomenys neskelbtini) po galine keleivio sėdyne įrengtoje specialioje slėptuvėje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus paslėptą narkotinę medžiagą ne vėliau, kaip 2015-02-27 atgabeno į NorvegijosKaralystę, Oslo miestą, kur automobilį su jame paslėpta narkotine medžiaga perdavė nusikalstamo susivienijimo nariui R. P..Laukdamas neteisėto atlygio gavimo 2015-02-27 – 2015-03-01 laikotarpiu, gyvendamas Oslo mieste, bendravo su nusikalstamo susivienijimo nariu G. V., iš pastarojo reikalaudamas atlygio už atliktą narkotinių medžiagų gabenimą, bei vykdydamas tolesnį susitarimą, ne anksčiau, kaip 2015-03-05 pavedė V. P. automobilyje „Mazda 6“ v.n. (duomenys neskelbtini) įrengtoje slėptuvėje paslėpti apie 450000- 500 000 Norvegijos kronų (47890- 53211 eurų), gautų iš dalies narkotinių medžiagų pardavimo ir šiuos pinigus išgabeno į Lietuvos Respubliką, kur perdavė R. M.. Tokiu būdu R. A. G. už 65 000 Norvegijos kronų (7437 eurų) atlygį 2015m. vasario mėn. Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos- kanapių dervos (hašišo), ją paslėpęs slėptuvėje neteisėtai laikė ir gabeno per Europos Sąjungos valstybes iki Norvegijos Karalystės Oslo miesto, bei ne vėliau, kaip 2015-02-27 išplatino perduodamas nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie dalį narkotinės medžiagos pardavė, o likęs labai didelis narkotinių medžiagų kanapių dervos (hašišo) kiekis- 959 g buvo Norvegijos teisėsaugos institucijų rastas slėptuvėje Oslo priemiestyje, miške prie (duomenys neskelbtini) gatvės.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2015 m. rugsėjo 3 d. R. A. G. buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi R. A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

2016-08-25 (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad R. A. G. per suėmimo taikymo laikotarpį pažeidimų nepadarė, nelinkęs į smurtą, bendrauja su artimaisiais, lankosi bibliotekoje, dalyvauja tardymo izoliatoriuje rengiamuose renginiuose.

Teismas atsižvelgė į tai, kad R.A. G. buvo teistas, tačiau jo teistumas išnykęs. Teismas paminėjo, jog R. A. G. buvo teistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tačiau R. A. G. Vokietijoje buvo laikinai suimtas, nepasitvirtinus įtarimams, jis buvo paleistas, be to, už nepagrįstą kalinimą jam buvo sumokėta kompensacija.

Gynėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į įtariamojo asmenybę - R. A. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena neįregistravęs santuokos, tačiau ketina tuoktis su A. D., su ja gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.Jo sugyventinė turi nepilnametį sūnų, kurį jis ketina įsivaikinti. Jo šeimai reikalingas R. A. G. nuolatinis dėmesys bei pagalba, sugyventinė buvo operuota, jai reikalinga priežiūra ir pagalba. R. A. G. turi individualią įmonę, kuri, pasak teismo, neveikia ir pajamų suimtasis neturi, tačiau reikia įvertinti tai, kad individualios įmonės steigėjas laikomas suimtu 14 mėnesių. Gynėjo nuomone, R. A. G. yra saistomas tvirtais socialiniais saitais, todėl jam nėra tikslo bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ar daryti naujus nusikaltimus.

Skunde nurodoma ir tai, kad R. A. G. serga (duomenys neskelbtini),jam reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra ir jo sveikatos būsenos stebėjimas. Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatorius yra gydymo įstaiga, kuri atlieka kaltinamojo gydymą, tačiau (duomenys neskelbtini)tardymo izoliatoriuje yra tik medicinos punktas, kuriame nėra reikiamų medicinos specialistų.

Gynėjo nuomone, teismas neturėjo pagrindo pratęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės termino, pažeidė įstatymo nuostatą, kad suėmimas taikomas išskirtiniais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriamas ar jo terminas pratęsiamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų alternatyvių pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog priešingai nei tvirtina kaltinamojo gynėjas, suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Baudžiamosios bylos medžiagoje esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiųjų, liudytojų (T. E. K., V. P.) parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas bei jo priedai, apžiūrų protokolai ir jų priedai, specialisto išvados, taip pat kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad R. A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.Pažymėtina, kad svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, paminėti duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės – suėmimo taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu.Šioje proceso stadijojeteisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltei pagrįsti aspektu,byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai bus sprendžiami tik bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti duomenys iš esmės ištiriami ir įvertinami. Taip pat pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomosios priemonės terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

R. A. G. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam R. A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimą, atsižvelgė į tai, kad R. A. G. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), padarymu. Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo padarymą nenumato alternatyvos skirti kitą bausmę, kaip tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau šiuo atveju, manymą, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo patvirtina ir kitos aplinkybės, įvertintos ir skundžiamoje nutartyje. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad R. A. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine, yra individualios įmonės savininkas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad jo turimi socialiniai ryšiai sumažintų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę. Būtina įvertinti tai, jog R. A. G. gyveno Ispanijoje, svarbu pažymėti ir kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos tarptautinį pobūdį, kas leidžia pagrįstai manyti, kadR. A. G. turi ryšių užsienyje. Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai įvertino ir aplinkybes, susijusias su R. A. G. teistumu. Ankstesnis R. A. G. teistumas išnykęs (BK 97 straipsnis), tačiau įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu, R. A. G. pripažintas kaltu padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad R. A. G. nebuvo teistas Vokietijoje, tačiau iš baudžiamojoje byloje esančio 2015 m. rugsėjo 3 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (t. 21, b. l. 45-46) matyti, kad Vokietijos teismas 2006 m. gegužės 2 d. yra priėmęs nuosprendį dėl R. A. G., be to, R. A. G. už nusikalstamas veikasbaustas ir Ispanijoje (t. 21, b. l. 48-50).Taigi šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, konstatuoja, kad būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, R. A. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl apygardos teismas pagrįstai pratęsė suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Kolegijos vertinimu, teismo nustatyto suėmimo pagrindo nepaneigia ir kaltinamojo gynėjo skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad R. A. G. ketina tuoktis su A. D., įsivaikinti jos sūnų,kad jo šeimai reikalinga pagalba, bei tai, kad (duomenys neskelbtini)tardymo izoliatoriuje R. A. G. charakterizuojamas teigiamai. Gynėjo skundo argumentai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu yra davęs parodymus, taip pat negali būti pagrindu švelninti paskirtą kardomąją priemonę. Nors kaltinamojo gynėjas skunde nurodė apie kaltinamajam R. A. G. diagnozuotą susirgimą (duomenys neskelbtini), o taip pat būtiną gydymą, kuris nėra teikiamas tardymo izoliatoriuje, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis dėl savo sveikatos būklė negalėtų būti laikomas kardomojo kalinimo sąlygomis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, kvalifikuota medicininė pagalba, esant būtinumui, kaltinamajam gali būti suteikta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, o medicinos pagalba, kurią suteikti laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog suimtam kaltinamajam nebuvo teikiama teisės aktų nustatyta tvarka medicinos pagalba. Todėl skundo argumentas dėl kaltinamojo sveikatos būklės, kaip pagrindo švelninti kardomąją priemonę, atmetamas kaip nepagrįstas.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo darys naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Labai sunkus nusikaltimas, kurį padaręs kaltinamasR. A. G., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o gerai iš anksto suplanuotas, apėmė kelių valstybių teritorijas. Kaip jau minėta, R. A. G. teistas. Inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdis rodo, jog kaltinamasisnusikalstamą veiką galimai padarė iš savanaudiškų paskatų, siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Skunde kaltinamojo gynėjas teisingai nurodo, jog R. A. G. yra individualios įmonės savininkas, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, 2015 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje R. A. G. nurodė, jogper paskutinius 6 mėnesius jis jokių pajamų iš įmonės negavo (t. 20, b. l. 154-157). Taigi šios aplinkybės rodo, kad R. A. G. legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo.Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes,atsižvelgusi į R. A. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, sunkumą, daro išvadą, kad apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytąsuėmimo pagrindą.

Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad vienas iš pagrindinių skundžiamos nutarties argumentų pratęsti jo ginamajam griežčiausios kardomosios priemonės terminą – kaltinamasis trukdys procesui, tačiau kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindas (kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) trukdys procesui) R. A. G. nebuvo nustatytas.

Gynėjas skunde nurodo ir tai, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Pažymėtina, kad teismas, kiekvienam kaltinamajamskirdamas kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, atskirai kiekvieno kaltinamojo atžvilgiu įvertina kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nepaneigia R. A. G. teismo nustatytų suėmimo sąlygų ir pagrindų.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. R. A. G. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo 2015 m. rugsėjo 3 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Šiuo konkrečiu atveju,nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo R. A. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti R. A. G. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą ar švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksą. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad kaltinamajam R. A. G. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Kauno apygardos teisme vyksta teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurį teismas ir privalo užtikrinti. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iš tikrųjų varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą, įtvirtintą BPK 11 straipsnyje. Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam R. A. G. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo proceso įstatymo bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją panaikinti kaltinamojo gynėjo skunde išdėstytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo R. A. G. gynėjo Nikolajaus Kuznecovo skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi kaltinamajam R. A. G. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.