Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2022-02-15 · Civilinė byla Nr. e2-102-292/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-15
Bylos Nr.
e2-102-292/2022
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01660-2021-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Atsakovas
I. A.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „RIVONA“
Advokatai
Kristina Sūnaitienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-102-292/2022Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01660-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.1.;1.3.2.9.10.10.;1.3.2.9.13.; 1.3.6.3.2.1.; 1.3.6.4.1.3.; 1.3.6.4.2(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant Aldonai Čepukaitienei,dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui M. D.,atsakovei I. A., jos atstovei advokato padėjėjai Kristinai Sūnaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RIVONA“ ieškinį atsakovei I. A. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo ir sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB „RIVONA“ prašo:

- pripažinti atsakovės I. A. ir ieškovės UAB“ RIVONA“ 2021-04-07 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo galiojančiu;

- pripažinti, kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta bendru šalių sutarimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnį;

- atgręžti panaikinto Alytaus darbo ginčų komisijos 2021-06-08 sprendimo Nr. DGKS-2311 darbo byloje Nr.APS-112-7939 įvykdymą ir išieškoti iš atsakovės I. A. 5547,99 Eur UAB „RIVONA“ naudai;

- priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad tarp šalių 2010-03-25 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 6AK pagalbinės darbuotojos darbo funkcijoms atlikti. Nuo 2010-04-19 darbo sutartis buvo pakeista ir atsakovė perkelta į konservavimo cecho darbuotojos pareigas.

Įmonėje didėjant darbo krūviams atsirado poreikis į cechą priimti naujus darbuotojus. Cecho vadovas A. G. pastebėjo, kad didelė dalis naujai priimtų darbuotojų neišdirba nei mėnesio ir nutraukia darbo santykius. Naujosios darbuotojos ėmė skųstis meistrei D. L., jog jos yra užgauliojamos ir engiamos darbuotojos I. A., o vėliau ir parašė tarnybinius pranešimus, kuriuose detaliai nurodė, jog atsakovė prieš jas taiko psichologinį smurtą.

Darbdavys neišskirdamas jokių darbuotojų prašė kolektyvo sutarti, draugiškai vieną kitą palaikyti ir padėti, tačiau nesėkmingai - psichologinis smurtas prieš darbuotojas ir toliau buvo vykdomas. Dėl šios priežasties, atsakovę buvo bandyta perkelti dirbti į kitą pamainą, tačiau tos pamainos meistrė irgi atsisakė dirbti su atsakove dėl jos charakterio ir keliamos destrukcijos. Tada ieškovė, pasinaudodama DK 54 straipsnio 1 dalies jai suteikta teise, 2021-04-06 kreipėsi raštu į atsakovę su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį bendru šalių sutarimu. Atsakovė su pasiūlymu sutiko ir pati ranka parašė, kad sutinka nutraukti darbo sutartį. Šiuo pagrindu buvo sudarytas susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, atsakovei išmokant 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir kitas pagal teisės aktus priklausančias sumas. Darbo sutarties nutraukimą šalys patvirtino savo parašais.

Tačiau tokiu būdu nutraukus darbo sutartį, atsakovė kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK), nurodydama, kad darbo sutartis su ja nutraukta neteisėtai. Atsakovė prašyme nurodė, kad pasikeitus meistrui, nuo 2020 m. spalio mėnesio prasidėjo tariamas psichologinis spaudimas jos atžvilgiu, tyčiojimasis, įtampa darbe. Nepaisant tariamai sudėtingos psichologinės padėties darbe, pirminiu prašymu atsakovė vis tiek pageidavo būti grąžinama į darbo vietą. 2021-06-04 atsakovė kreipėsi į DGK su papildomu prašymu, tačiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos paaiškinimus, nepateikė.

DGK atsakovės pateiktą prašymą tenkino iš dalies ir 2021-06-08 sprendimu darbo byloje Nr. APS-112-7939 pripažino šalių 2021-04-07 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo negaliojančiu ir kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 218 straipsnio 6 dalį ir taip pat nutarė išieškoti iš ieškovės 1998,35 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir 4879,70 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo bei kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais.

DGK savo sprendimą argumentavo tuo, kad ieškovė pokalbio metu dėl sutarties nutraukimo darė atsakovei spaudimą – iš pradžių pateikė reikalavimą pasiaiškinti, kad ji naudojanti psichologinį smurtą, žemina savo kolegas, kelia konfliktines situacijas, vėliau kaip lengvatą ir išlygą dėl atleidimo galimu kitu DK pagrindu, pvz., už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kaip alternatyvą pasiūlė sutarties nutraukimą šalių susitarimu. Atsakovei nebuvo suteikta galimybė apsvarstyti ieškovės pasiūlymo, nes pateiktas pasiūlymas ir susitarimas pasirašyti tą pačią dieną. Be to, ieškovė elgėsi nepakankamai sąžiningai, piktnaudžiavo savo teise ir apribojo atsakovės teisę apsvarstyti pateiktą pasiūlymą ir atlikti darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas.

Pažymėjo, kad ieškovės atsakovei pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atitiko įstatymo nustatytus formalius reikalavimus, todėl atsakovė turi įrodyti faktą, kad sutikimas nutraukti darbo sutartį neatitiko tikrosios jos valios. Atsakovei buvo įteiktas reikalavimas pasiaiškinti dėl jos netinkamo elgesio kitų darbuotojų atžvilgiu ir konfliktinių situacijų susidarymo, kadangi dėl jos elgesio buvo gauti tarnybiniai pranešimai. Tarnybinius pranešimus dėl atsakovės elgesio pateikė A. B., G. K. ir D. M., nors pamainos meistrė D. L. patvirtino, kad nusiskundimus atsakovės elgesiu buvo gavusi ir iš kitų darbuotojų. DGK reikalavimą pasiaiškinti dėl psichologinio smurto prieš kitas darbuotojas, o vėliau savanorišką susitarimą su darbuotoja dėl darbo sutarties nutraukimo vertino kaip nesąžiningą elgesį iš darbdavio pusės.

Ieškovo cecho vadovas A. G. neslėpdamas ir nedarydamas jokių neteisėtų veiksmų ar grasinimų, aiškiai atsakovei atskleidė, kad jos netinkamu komunikavimu, nekorektišku elgesiu, keliamomis konfliktinėmis situacijomis yra nepatenkinta dalis kolektyvo, darbuotojos jaučiasi užgauliojamos, smerkiamos dėl neaiškių ir nebūtų dalykų. Darbuotojos ėmė savo noru nutraukinėti darbo sutartis, o kita didelė dalis darbuotojų buvo pasirengusios nutraukti darbo sutartis, jei nebus išspręsta problema su atsakove. Darbdavys, gavęs iš darbuotojų tokius pranešimus, buvo priverstas imtis veiksmų, kadangi iškilo rimtas pavojus, jog prieš naujas darbuotojas neigiamai nusistatys ir didesnė kolektyvo dalis. Ką mažiausiai galėjo padaryti darbdavys, tai pareikalauti pasiaiškinimo, kad išsiaiškintų tikrąsias aplinkybes, ir nustatytų, ar atsakovė nepadarė galimo darbo pareigų pažeidimo. Siekdamas išspręsti susiklosčiusią situaciją tam, kad galėtų teisingai susitvarkyti su kilusia situacija, darbdavys kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri jam ir rekomendavo pabandyti susitarti dėl darbo sutarties nutraukimo bendru sutarimu.

Darbdavys privalėjo pareikalauti pasiaiškinti darbuotojos dėl galimai keliamo psichologinio smurto prieš koleges, tačiau neturėjo ketinimo atleisti atsakovės kitu pagrindu ir apie tokius ketinimus įrodymų nėra. Darbdavys neturėjo siekio bausti atsakovės ir atleisti ją diskriminaciniu pagrindu, tik norint abipusio kompromiso keliu rasti išeitį, buvo siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu.

Tai, kad vadovas skambino kitai meistrei ir domėjosi ar ji priimtų į savo pamainą atsakovę, rodo, kad darbdavys nebuvo nusiteikęs bet kokiomis priemonėmis nutraukti darbo sutartį, tačiau dėl atsakovės keliamų konfliktų su kolektyvu, nesant alternatyvių išeičių, neliko galimybės atsakovei dirbti toje pačioje pozicijoje.

DGK savo sprendime vadovavosi tik prielaidomis ir spėjimais, kurie nustatyti išskirtinai atsakovės naudai. Nei viena iš liudytojų negalėjo pasakyti kaip vyko atleidimas, kadangi tuo metu kabinete buvo tik vadovas ir darbuotoja. Darbuotojos pokalbis su vadove vyko nuo 14 val. iki 15 val. Cecho vadovas A. G. neskubino darbuotojos ir nespaudė, netrukdė jai pasitarti su teisininkais ir artimaisiais. Todėl neaišku, kuo remiantis DGK konstatavo, jog atsakovė neturėjo laiko apsvarstyti jai pateikto pasiūlymo nutraukti darbo santykius. Atsakovei nebuvo nustatytas joks laiko limitas apsvarstymui, ji nebuvo spaudžiama kuo greičiau priimti vieną ar kitą sprendimą, galėjo laisvai ir netrukdomai apgalvoti pasirinkimą, tartis su artimaisiais. Ji galėjo sutikti su pasiūlymu ar jį atmesti, ar paprašyti daugiau laiko pagalvoti, tačiau šia teise nepasinaudojo ir savo valia sutiko su pasiūlymu. Tai, kad pasiūlymas ir susitarimas buvo pasirašytas tą pačią dieną, dar nereiškia, jog tokiu būdu buvo daromas psichologinis spaudimas atsakovei. Su abejais dokumentais atsakovė sutiko savo valia, niekieno neverčiama. Po pamainos susirinkimo, kurio metu cecho vadovas paprašė darbuotojų nekelti konfliktinių situacijų ir neįžeidinėti kolegų, kartu su atsakove atėjo ir kita darbuotoja N. P., ir nurodė, jog nori nutraukti darbo sutartį. Cecho vadovas pateikė moterims blankus dėl darbo sutarties nutraukimo. N. P. darbo ginčo bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog ji darbo sutarties nutraukimą patvirtinantį dokumentą pasirašė vietoje, o atsakovė pasiėmė namo ir sakė pagalvosianti.

Cecho vadovas A. G. pageidavo, kad po susitarimo nutraukti sutartį atsakovė negrįžtų į darbo vietą, jis sprendė, kad tokiu būdu bus apsaugoti darbuotojų, kurios pateikė tarnybinius pranešimus, interesai, nes atsakovės pokalbio su vadovu metu, ji sužinojo, kurie asmenys pateikė tarnybinius pranešimus bei kreipėsi į meistrę dėl patiriamo smurto. Darbdavys stengėsi išvengti papildomų konfliktų, galimo kerštavimo, todėl ir pageidavo, kad atsakovė negrįžtų vykdyti darbo funkcijų ir nesimatytų su kitomis darbuotojomis.

DGK 2021-06-08 sprendimu iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 1998,35 Eur neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį iki DGK sprendimo priėmimo (imtinai) ir po 46,47 Eur, neatskaičius mokesčių, už kiekvieną paskesnę darbo dieną bei 4879,70 Eur, neatskaičius mokesčių, kompensaciją už neteisėtą atleidimą iš darbo. Darbdavys nesutikdamas su darbo DGK sprendimu, bet nenorėdamas patirti papildomų nuostolių, sumokėjo atsakovei DGK sprendime nurodytas sumas, todėl pripažinus atsakovės atleidimą iš darbo teisėtu ir palikus šalių susitarimą galiojančiu, atsakovės gautos iš ieškovės lėšos turėtų būti grąžintos ieškovei.

Atsakovė I. A. su ieškiniu nesutinka, pateikė atsiliepimą į ieškinį, o bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad pas ieškovę su pertraukomis dirbo įvairiose pareigose nuo 2007-01-25. Nuo 2010-03-25 pradėjo dirbti konservavimo ceche pagalbine darbininke, o nuo 2010-04-19 jos pareigos buvo pakeistos į konservavimo cecho darbuotojos pareigas. Iki 2020 metų spalio mėnesio viskas klojosi gerai, darbdavys buvo ja patenkintas, ji taip pat patenkinta darbo sąlygomis. Tačiau 2020 m. spalio mėnesį į konservavimo cechą atėjus dirbti naujai meistrei D. L., darbo sąlygos pasikeitė iš esmės, nes meistrė sukūrė nepakantumo ir psichologinio smurtavimo atmosferą prieš ją ir kitą darbuotoją N. P.. Cecho vadovui A. G. apie jas pranešdavo nebūtus dalykus dėl tariamo jų nepaklusnumo, agituodavo naujus cecho darbuotojus rašyti pranešimus apie tariamą netinkamą jų elgesį, ir nuolat ją žemindavo kitų akyse. Įvykio liudytojais tapo visi cecho darbuotojai dirbę tą dieną, kai 2020 metų gruodžio mėnesį pamainos meistrė D. L. tyčiojosi iš jos ir jos dukters bei ją žemino.

2021-02-08 jai teko rašyti pasiaiškinimą dėl tariamo netinkamo elgesio, kuriame ji nurodė ir paaiškino visas aplinkybes, susijusias su pasikeitusiomis darbo sąlygomis ir darbine atmosfera, atėjus dirbti naujai meistrei. Dėl tos pačios priežasties ne kartą kreipėsi į cecho vadovą A. G. ir prašė spręsti klausimą dėl išpuolio prieš ją ir jos dukterį, nuėjo pas cecho vadovą ir jį apie tai informavo. 2021 m. sausio mėn. kartu su V. S. buvo kalbėtis su cecho vadovu dėl meistrės D. L. netinkamo elgesio, psichologinio smurtavimo. Šis išreiškė supratimą, žadėjo imtis priemonių. Vasario mėnesi į kartu su N. P. buvo nuėjusios pas cecho vadovą ir prašė spręsti problemas, kylančias dėl D. L. psichologinio smurtavimo, tačiau cecho vadovas, pradžioje žadėjęs reaguoti į ceche susiklosčiusią netinkamą darbo atmosferą ir meistrės netinkamą elgesį, vėliau pakeitė savo poziciją ir jau besąlygiškai palaikė tik meistrės D. L. pusę, nekreipdamas dėmesio į cecho darbuotojų nusiskundimus meistrės netinkamu elgesiu. To iki meistrės D. L. atėjimo nebuvo.

2021-04-06 kaip įprastai ji apie 14 val. su kitomis cecho darbuotojomis atvyko į darbą, kur prie durų jos laukė meistrė D. L. (tuo metu ji kalbėjo telefonu su cecho vadovu) ir liepė jai nedelsiant eiti pas cecho vadovą A. G.. Ji pakluso ir nuėjo į jo kabinetą. Kabinete buvo tik dviese, cecho vadovas liepė rašyti pasiaiškinimą ir pasakė, kad „turime atsisveikinti“, nes meistrė D. L. ja nepatenkinta, kad yra parašyti tarnybiniai pranešimai dėl jos tariamai netinkamo elgesio dviejų darbuotojų atžvilgiu, t. y. G. K. ir D. M., su kuriomis ji ceche dirbo mažiau nei mėnesį ir praktiškai nebuvo net bendravusios. Iš pradžių cecho vadovas ją įtikinėjo atsisveikinti gražiuoju, bet jai neigiant kaltinimus ir nesutinkant išeiti iš darbo, ėmė gąsdinti, kad atleis iš darbo jai nepalankiu pagrindu, su „negražiu įrašu“, kad neduos jokių rekomendacijų, o kitiems jos potencialiems darbdaviams ją charakterizuos neigiamai, kad iškvies policiją dėl jos elgesio ir įrodys, kad ji elgiasi netinkamai ir neteisėtai. Buvo išsakyti ir kiti grasinimai, siekiant ją įbauginti, tačiau dėl patirto streso visko detaliai neprisimena. Neleido jai net paskambinti vyrui, kad galėtų pasitarti kaip jai elgtis šioje situacijoje, kuri jai buvo netikėta ir baisi. Valandą laiko vadovas ją terorizavo ir tyčiojosi, ji verkė, prašė išklausyti, kol pagaliau išgąsdinta jo nurodytų galimų pasekmių, sutiko pasirašyti iš anksto parengtus dokumentus, kurie jau buvo ant cecho vadovo stalo. Buvo daromas spaudimas pasirašyti dokumentus čia ir dabar, todėl ji suprato, jog kito pasirinkimo neturi, nes kitaip bus atleista iš darbo kitu, jai nepalankiu pagrindu.

A. G. jai nurodė datą, kurią ji turi įrašyti siūlyme nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, t. y. 2021-04-07, pasirašyti susitarimą ir liepė iš karto pasišalinti iš darbo, skubiai susirinkus daiktus iš rūbinės („atlaisvinti spintelę“). Jis visą laiką stovėjo koridoriuje prie durų, neleido net užeiti į cechą, pasikalbėti ir atsisveikinti su bendradarbiais ir ją atleido 2021-04-06 ir ji tą dieną nedirbo, nors atleidimo datą jai liepė įrašyti 2021-04-07. 2021 m. balandžio mėn. darbo laikos apskaitos žiniaraštyje 2021-04-06 pažymėta „P“, nors šią dieną ji nuvyko dirbti pagal patvirtintą darbo grafiką, bet buvo nušalinta nuo darbo. Šiame žiniaraštyje jos paskutinė darbo diena 2021-04-07 nenurodyta kaip jos paskutinė darbo diena.

Iki meistrės D. L. atėjimo į šias pareigas, ji darbe neturėjo jokių problemų, padėdavo ir palaikydavo naujus darbuotojus, juos skatindavo. Netiesa, kad ji yra konfliktiško charakterio, žemino naujas darbuotojas, smurtavo prieš juos ir kad didelė dalis kolektyvo atsisakė su ja dirbti. Priešingu atveju ji pas šį darbdavį nebūtų išdirbusi nuo 2007 metų. Visi tarnybiniai pranešimai dėl neva jos netinkamo elgesio buvo parašyti po to, kai cecho vadovui A. G. ji pasiskundė dėl netinkamo D. L. elgesio, o vėliau dėl jos elgesio pasiskundė ir N. P., kuri buvo priversta išeiti iš darbo dėl meistrės D. L. nepakantumo jų atžvilgiu. Mano, kad naujos darbuotojos tarnybinius pranešimus rašė D. L. įkalbėtos, nors tam nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Su jomis ji neturėjo jokio tiesioginio kontakto, net nebendravo, nes ceche didelis triukšmas.

Ieškovė teigia, kad didelė dalis darbuotojų neišdirbo nei mėnesio, nes ji privertė savo elgesiu jas išeiti. Ieškovė kas metai sezoniniams darbams samdo naujus darbuotojus, trumpalaikiams darbams. Dėl darbų specifikos ir sunkumo naujos nepatyrusios darbuotojos neišdirba, todėl ir išeina iš darbo, tačiau ne dėl jos elgesio. Tarnybinius pranešimus rašiusios darbuotojos nedirba ne dėl jos kaltės, o dėl kitų priežasčių. Ieškovė taip teigdama tik nori pateisinti savo poziciją dėl jos atleidimo pagrįstumo.

Iniciatyva nutraukti darbo sutartį buvo ne jos, o ieškovės. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį buvo jai netikėtas, su juo sutiko tik patyrusi psichologinį spaudimą iš cecho vadovo A. G., įbauginta galimai neigiamų pasekmių, pasirašė iš anksto ieškovės parengtus dokumentus dėl jos atleidimo šalių susitarimu, nors ketinimo išeiti iš darbo neturėjo.

Alytaus DGK 2021-6-08 sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad ieškovė elgėsi nepakankamai sąžiningai, piktnaudžiavo savo teise ir apribojo jos teisę apsvarstyti pateiktą pasiūlymą bei atlikti darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį neatitiko jos valios, todėl susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo pripažintas negaliojančiu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Buvo iš anksto parengtas įsakymas dėl atleidimo iš darbo DK 54 straipsnio pagrindu, parengtas įrašas dėl darbo sutarties nutraukimo, o tai patvirtina, kad ieškovė 2021-04-06 jau buvo parengusi visus dokumentus dėl darbo sutarties nutraukimo 2021-04-07 šalių susitarimu.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, numatančių darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu (DK 54 straipsnis) aiškinimo ir taikymo pagrįstumo bei sprendimo vykdymo atgręžimo, darbdaviui įvykdžius DGK sprendimą.

II. Nustatytos faktinės aplinkybės

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovę I. A. su ieškove UAB „RIVONA“ darbo santykiai sieja nuo 2007 metų pagal terminuotas sutartis, o nuo 2010-04-19 su ja sudaryta neterminuota darbo sutartis ir iš pagalbinės konservavimo cecho darbininkės ji tapo konservavimo cecho darbuotoja, pakeitus 2010-03-26 terminuotą darbo sutartį Nr. 6AK.

2021-04-07 atsakovė buvo atleista iš darbo pagal DK 54 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu).

Atsakovė, nesutikdama su atleidimu iš darbo tokiu pagrindu, teigdama, kad ji buvo priversta išeiti iš darbo dėl psichologinio spaudimo ir gąsdinimo, kreipėsi į DGK, prašydama pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir į darbą negrąžinti.

2021-06-08 Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimu dėl darbo bylos Nr. APS-112-7939 atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir pripažino jos ir ieškovės susitarimą 2021-04-07 dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu negaliojančiu ir kad darbo sutartis tarp šalių nutraukta DGK sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal DK 218 straipsnio 6 dalį, nurodydama, kad nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, nebuvo išreikšta tikroji darbuotojos valia dėl patirto spaudimo nutraukti sutartį šalių susitarimu. DGK nusprendė išieškoti iš ieškovės atsakovės naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensaciją už neteisėtą atleidimą už iš darbo.

Ieškovei nesutinkant su DGK sprendimu ji kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti 2021-04-07 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu galiojančiu ir kad sutartis buvo nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu, o kadangi siekiant išvengti nuostolių dėl kasmėnesinių išmokų už priverstinės pravaikštos laiką mokėjimo sumokėjo DGK nurodytas sumas, prašo atgręžti sprendimo įvykdymą ir priteisti išmokėtas sumas.

III. Teismo argumentai dėl byloje keliamų klausimų

Dėl darbuotojo laisvos valios išraiškos nutraukiant darbo sutartį

Byloje sprendžiamas klausimas, ar net ir sutikęs su darbdavio pasiūlymu nutraukti sutartį šalių susitarimu (DK 54 straipsnio 1 dalis), darbuotojas gali apginti savo pažeistas teises, įrodydamas, kad sprendimą nutraukti sutartį darbdavio pasiūlymu priėmė dėl darbdavio psichologinio spaudimo. Darbuotojui, nagrinėjamu atveju - atsakovei, tenka pareiga įrodyti, kad susitarimas nutraukti sutartį šalių susitarimu neatitiko jos tikrosios valios. Todėl sprendžiant ar buvo tikroji atsakovės tikroji valia nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, tirtinos ir jos valios pareiškimo aplinkybės, priežastys ir kiti svarbūs duomenys. Teismų praktikoje jau yra pasisakyta, kad darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos darbdavio įtakos, jo kišimosi į sprendimo priėmimą. Vien tai, kad atsakovė pasirašė darbdavio atspausdintą susitarimą nutraukti darbo sutartį, nėra pagrindas konstatuoti dėl darbuotojo valios nebuvimo nutraukti darbo santykius ir kad iš anksto parengęs susitarimą, darbdavys padarė neteisėtą įtaką darbuotojo valios formavimuisi. Todėl vertintina ne tik ši aplinkybė, bet ir byloje surinktų įrodymų visuma - rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai ir kt. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Neleistiną ieškovės įtaką atsakovės apsisprendimui nutraukti darbo santykius rodo ne tik aplinkybė, jog ne tik darbdavio siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ieškovės buvo parengtas ieškovės, bet ir pats susitarimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu bei darbo sutarties pakeitimas buvo parengti tą pačią dieną – 2021-04-06, bet ir tai, kad ieškovės sprendimas nutraukti darbo santykius su atsakove buvo staigus, momentinis, nors atsakovė neketino nutraukti sutarties.

Pripažintina, jog ieškovė darė įtaką šiam atsakovės sprendimui. Byloje esančia medžiaga ir liudytojų – konservavimo cecho darbuotojų ir/ar buvusių darbuotojų A. K., V. S., N. P., D. K., R. S., V. G., pamainos meistrės D. L., konservavimo cecho vadovo A. G., atsakovės sutuoktinio A. A. parodymais įrodyta, kad 2021-04-06 prieš pamainos darbo pradžią meistrė D. L. pasitiko atsakovę, nurodydama jai eiti pas cecho vadovą A. G.. Apie ką bus kalbama, atsakovė nežinojo. Nors atsakovė 2021-04-06 pasirašė susitarimą, kad sutinka būti atleista nuo 2021-04-07, jai paskutinę pamainos darbo dieną nebuvo leista įeiti į cecho patalpas. Ši aplinkybė ir tai, kad siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių pasirašymo dieną pas cecho vadovą A. G. buvo svarstomas ir 2021-04-01 meistrės D. L., meistrės O. V., darbuotojos A. Č. tarnybinis pranešimas dėl atsakovės netinkamo elgesio D. M. ir G. K. atžvilgiu (to neneigia ir ieškovė), tik patvirtina aplinkybę, kad poveikis atsakovei sudaryti susitarimą nutraukti darbo sutartį buvo daromas ir jos sprendimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nebuvo priimtas laisva valia, bet buvo paveiktas nesąžiningu ir neleistinu darbdavio poveikiu. Atsakovei nebuvo jokios priežasties išeiti iš darbo, atleidimas skubotas, pasiūlymas dirbti kitoje pamainoje buvo teikiamas tą pačią dieną pokalbio su cecho vadovu metu, jam paskambinus kitos pamainos meistrei E. P., kuri telefoninio pokalbio metu nesutiko priimti atsakovės į savo pamainą. Kad atsakovė neketino nutraukti sutarties ir kad jai jau anksčiau buvo daromas spaudimas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2021 m. vasario mėnesį po pamainos darbuotojų susirinkimo, kuriame A. G. nurodė klausyti pamainos meistrės D. L. nurodymų, atsakovei kartu su N. P. nuėjus pas vadovą A. G. pasiaiškinti, joms jau tada buvo pateikti prašymo nutraukti darbo sutartį pavyzdžiai. N. P. iš karto sutiko nutraukti darbo sutartį, o atsakovė – ne (atsakovės paaiškinimai, liudytojos N. P. parodymai, 2021-02-05 cecho vadovo reikalavimas pasiaiškinti, N. P. paaiškinimas).

Sutiktina su ieškovės argumentais, kad buvo laikomasi DK 54 straipsnyje numatytų darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu formalių sąlygų – pasiūlymas buvo pateiktas raštu ir atsakovės sutikimas taip pat išreikštas raštu tą pačią dieną, nors įstatymas (DK 54 straipsnio 3 dalis) ne be pagrindo numato, kad sutarties šalis turi teisę per 5 darbo dienas atsakyti į pasiūlymą. Kadangi viskas buvo sprendžiama tą pačią dieną (svarstomas 2021-04-01 tarnybinis pranešimas, pasirašytas pasiūlymas, susitarimas, pakeista darbo sutartis, neleista naudotis darbo vieta), tai tik patvirtina, kad atsakovei buvo daromas psichologinis spaudimas ir darbdavys skubėjo nutraukti darbo su atsakove.

Praktiniu požiūriu darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu būna prieš tai tarp darbdavio ir darbuotojo kilusių konfliktinių situacijų sprendimo „švelnesniu“ būdu galutinė išvada. Iš bylos medžiagos ir jau nurodytų liudytojų parodymų nustatyta, kad konfliktinė situacija susiklostė tarp atsakovės ir kitų konservavimo cecho didesnį darbo stažą turinčių darbuotojų nuo 2020 m. spalio mėnesio pamainos meistre pradėjus dirbti D. L. (liudytojų N. P., V. S. parodymai) dėl netinkamo darbo organizavimo, nevienodai skirstant darbus tarp darbuotojų, proteguojant jaunesnius, tik terminuotoms sutartims priimtus darbuotojus, t. y. netolygiu lengvesnių ir sunkesnių darbų paskirstymu konservų gamybos technologijos procese, kai vienoms darbuotojoms buvo skiriami sunkesni darbai (pvz., pakankamai didelio kiekio kopūstų pjaustymas), o kitoms buvo skiriami tik lengvesni darbai (pvz., užpylimas marinatu), nors visos yra priimtos dirbti į konservavimo cechą darbininkėmis. Iš nurodytų liudytojų ir liudytojos V. G. parodymų nustatyta, kad konfliktinių situacijų organizuojant darbą ir paskirstant darbus iki D. L. paskyrimo į pamainos meistrės pareigas, nebuvo. Tik D. L. darbo meistro pareigose metu atsirado laikinai dirbančių darbuotojų pranešimai apie atsakovės ir N. P. psichologinį smurtą, naudojamą jų atžvilgiu. Tačiau apie atsakovės naudojamą psichologinį smurtą kitų darbuotojų atžvilgiu, byloje be rašytų paaiškinimų, nėra, nes darbdavys ir neatliko jokio tyrimo dėl 2021-04-04 rašyto tarnybinio pranešimo, neprašė pasiaiškinimo, tarnybinį pranešimą rašiusių darbuotojų pavardes atskleidė tik susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašymo dieną, neleisdamas atsakovei patekti į darbo vietą dėl to, kad kaip nurodė ieškovė, nekiltų konfliktinės situacijos su pranešimus rašiusiais asmenimis. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad tarnybiniai pranešimai dėl atsakovės elgesio su nurodytomis darbuotojomis ieškovės, kaip stipresnės darbo teisinio santykio šalies, buvo panaudoti prieš atsakovę spaudimui dėl darbo sutarties nutraukimo, siekiant išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją tarp atsakovės ir meistrės D. L.. Tarnybinio pranešimo svarstymą susitarimo pasirašymo dieną teismas vertina kaip apsisprendimo laisvės dėl sutarties nutraukimo nepalikimo silpnesnei darbo santykių šaliai –atsakovei, todėl susitarimas prieštarauja DK 54 straipsnyje numatyto ieškovės pasiūlymo ir atsakovės sutikimo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu prasmei. Be to, pokalbis tarp darbdavio ir darbuotojo nuo pasiūlymo pateikimo iki dokumentų pasirašymo vyko valandą laiko, nors kaip jau buvo minėta, pasiūlymui priimti ar atmesti įstatymo nustatytas 5 darbo dienų terminas. Atsakovei akivaizdžiai buvo suteiktas trumpas terminas ir pažeista jos teisė pasinaudoti įstatymo nustatytu 5 darbo dienų terminu. Faktas, kad būtent ieškovė į pasiūlymą ir susitarimą įrašė kompensacijos dydį, o atsakovė tik pasirašė, taip pat tik įrodo, kad atsakovė, paveikta darbdavio, įvykdė jo valią nutraukti darbo sutartį, ieškovė buvo derybų iniciatorės, nors atsakovė neketino nutraukti sutarties. Šalių susitarimas darbdavio primestas atsakovei, neatitinka tikrosios šalių valios ir yra neteisėtas, dėl to ieškinys atmetamas.

Byloje vertinta ir tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, buvusi pavaldi ieškovei, darbo santykiuose yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip vadovaujančiam gamybos procese vadovui ir kaip stipresnei darbo santykių šaliai, suteikiama daugiau įgaliojimų vykdant darbinę veiklą, todėl keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti savo galiomis.

Dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo

Atmetus ieškinį dalyje dėl atleidimo pagrindo, atmetama ir ieškinio dalis dėl sprendimo vykdymo atgręžimo.

IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo apimties, tai atsakovė pateikė duomenis ir prašo priteisti iš ieškovės 1200 Eur už byloje dalyvavusio advokato padėjėjo pagalbą. Dėl išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydžio, tai jos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą advokatų (padėjėjų) darbo ir darbo laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nustatytų dydžių, yra pagrįstos, realios, todėl priteistinos.

Iš ieškovės taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis.). Valstybė turėjo 13,48 Eur tokių išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „RIVONA“ I. A. 1200 Eur išlaidų advokato pagalbai atlyginti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „RIVONA“ valstybei 13,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Dalia Kvederavičienė