Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei L. P. dėl rankpinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškinio ir jo priedų matyti, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 3 d. su atsakove L. P. pasirašė rankpinigių sutartį, kad G. B. sumokėjo 50,00 Eur (b. l. 7). Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. Rankpinigių sutarties matyti (b. l. 8), kad G. B. sumokėjo dar 100,00 Eur L. P.. Iš 2018 m. spalio 26 d. Rankpinigių sutarties matyti (b. l. 9), kad G. B. iš viso sumokėjo L. P. 250,00 Eur rankpinigių. Iš mokėjimo nurodymo (b. l. 2) matyti, kad ieškovas sumokėjo 21,00 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovas G. B. pateiktu ieškiniu prašė dėl sutarties neįvykdymo iš atsakovės L. P. priteisti 500,00 Eur turtinės ir 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pagal tarp šalių pasirašytą 2018 m. spalio 26 d. Rankpinigių sutartį. Ieškovas, išreikšdamas ketinimus pirkti atsakovei priklausančią miško paskirties žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), atsakovei per keturis kartus sumokėjo 250,00 Eur, tačiau atsakovė L. P. sutartą mišką pardavė kitam pirkėjui, nors ieškovas ne tik sumokėjo atsakovei rankpinigius, tačiau jis būdamas bendraturčiu, turėjo net pirmumo teisę pirkti minėtą miško dalį, dėl ko atsakovė turi ieškovui grąžinti dvigubą, t. y. 500,00 Eur sumą.

Atsakovė L. P. neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, ieškovo sumokėtos 250,00 Eur rankpinigių sumos. Ji nurodė, kad nepardavė ieškovui miško, nes tuo metu neturėjo miško dokumentų, o mišką pardavė kitam pirkėjui už 1 000,00 Eur, kuris pats susitvarkė miško dokumentus. Atsakovė ieškovui sumokėtų pinigų negrąžino dėl susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių: vaiko sveikatos problemų ir ankstesnių jos turėtų skolų. Atsakovė ne tik neginčijo ieškovo sumokėtos 250,00 Eur rankpinigių sumos, ji sutiko grąžinti dvigubą sumą, tačiau nurodė, kad galėtų kas mėnesį mokėti tik po 50,00 Eur, nes ji dėl neįgalaus vaiko nedirba, gyvena iš gaunamų pinigų už vaikus – 450,00 Eur per mėnesį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2018 m. spalio 26 d. sudarė sutartį, kuri buvo įvardijama kaip „rankpinigių sutartis“ dėl miško, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo. Iš šalių į bylą pateiktos sutarties turinio matyti, kad joje šalys nebuvo numačiusios pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo termino, tačiau buvo nurodę, jog ieškovas pardavėjai jau yra sumokėjęs 250,00 Eur, bei sutarę visą perkamo - parduodamo miško vertę, t.y. 2 500,00 Eur. Sudarytos sutarties 2 straipsnio 2 dalimi buvo sutarę, kad jeigu pirkėjas dėl pardavėjo kaltės neįvykdo pagrindinės sutarties per joje nurodytus terminus, pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui dvigubą rankpinigių sumą.

Nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti ieškovo atsakovei sumokėtų pinigų paskirtį ir reikšmę. Tarp šalių pasirašytuose 2018 m. rugsėjo 3 ir 24 d. rašteliuose bei 2018 m. spalio 26 d. sutartyje, vartojama rankpinigių sąvoka. Pažymėtina, kad teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių sutartyse pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kad ir kaip tuos santykius šalys beįvardintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2011).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.163 straipsnio 2 dalį, šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių yra rankpinigiai, kuriais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą (CK 6.98 straipsnio 1 dalis). Įstatymas imperatyviai nurodo, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma (CK 6.98 straipsnio 2 dalis) bei susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis (CK 6.99 straipsnio 1 dalis), o rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių daro negaliojantį (CK 6.99 straipsnio 2 dalį).

Iš šalių parodymų ir byloje esančių duomenų, darytina išvada, kad atsakovė įsipareigojo ieškovui parduoti jai priklausančią miško paskirties žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), t. y. parduoti nekilnojamąjį daiktą, o nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.393 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas ieškovo G. B. atsakovei sumokėtų sumų paskirtį, sprendžia, kad sudarant sutartį sumokėta 250,00 Eur suma (7-9 b. l.) negali būti laikomi rankpinigiais, kadangi anksčiau minėtose teisės normose imperatyviai nurodyta, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama sutartis, kuriai pagal įstatymą privaloma notarinė forma (CK 6.98 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovo atsakovei sumokėta bendra 250,00 Eur suma pripažintina dalies kainos sumokėjimu – avansu (CK 6.309 straipsnio 2 dalis), o atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių pagrindu kylančius teisinius padarinius, leidžia spręsti, jog šalių pateikta sutartis yra ne rankpinigių sutartis, o preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.165, 6.305, 6.393, 6.396 straipsniai).

Šiuo atveju, pagrindinė sutartis, t. y. nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Atsakovė neginčija, kad ji yra kalta dėl pagrindinės sutarties su ieškovu nesudarymo, nes nesilaikė susitarimo sąlygų, miško paskirties žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), pardavė kitam pirkėjui, o ieškovui sumokėtų pinigų negrąžino. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovė netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes ir argumentus, ieškovui iš atsakovės priteistina 250,00 Eur suma kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

Esant ikisutartiniams santykiams, šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai kitai šaliai nesuteikia reikalavimo teisės, tačiau kartu jas sieja įstatyme įtvirtinta tarpusavio pareiga elgtis sąžiningai ir nepadaryti žalos kitai besiderančiai šaliai (CK 6.163 straipsnio 1 dalis). Preliminariąsias sutartis reglamentuojančiose teisės normose nustatyta, kad jeigu šalys per sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, šalys, sudarydamos preliminariąją sutartį, joje nustatytų sutartinių prievolių įvykdymui užtikrinti gali susitarti dėl netesybų (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra viena iš sutartinės civilinės atsakomybės formų. Sutarties šaliai neįvykdžius sutartinės prievolės, jos kompensuoja kitos šalies patirtus nuostolius, jų dydžio nereikia įrodinėti (CK 6.71 straipsnis 1 dalis).

Iš tarp šalių pasirašytos sutarties 2 straipsnio 1 ir 2 dalių turinio matyti, kad šalys susitarimu siekė nustatyti netesybas, kad neįvykus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui dėl pirkėjo kaltės – pirkėjo sumokėti pinigai lieka pardavėjui, o neįvykus nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandoriui dėl pardavėjo kaltės – ji turi grąžinti dvigubą sumokėtą pinigų sumą. Byloje nėra ginčo, kad pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryti dėl atsakovės kaltės, nes ji mišką pardavė kitam pirkėjui, todėl atsakovei nevykdant tarp šalių pasirašytos sutarties sąlygų, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakomybės taikymo. Atsakovė L. P. teismo posėdžio metu neginčijo, kad pardavusi mišką kitam pirkėjui, ji yra įsipareigojusi ieškovui grąžinti dvigubą jo sumokėtą sumą. Nors tarp šalių pasirašytoje sutarties 2 straipsnio 2 dalyje nėra nurodyta konkreti netesybų suma (nurodant grąžinti dvigubą sumą), bylos duomenimis ieškovui atsakovei sumokėjus 250,00 Eur sumą, atsakovė L. P. ieškovui turi sumokėti 250,00 Eur netesybas. Atsakovei netinkamai vykdžius tarp šalių pasirašytą sutartį, iš jos priteistinos ieškovui G. B. 250,00 Eur netesybos (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodydamas, kad atsakovei mišką pardavus kitam asmeniui ir nuo jo slėpus šią informaciją, ieškovas jautėsi pažemintas, patyrė daug nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, jautė daug nerimo ir susirūpinimą dėl būsimų pasekmių.

CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žalos padarymu asmens sveikatai pripažįstamas bet kokio laipsnio sveikatos sutrikdymas. Tai reiškia, kad ieškovas, siekdamas įrodyti, jog padaryta žala jo sveikatai, turi įrodyti sveikatos sutrikdymo faktą, taip pat šio sutrikdymo priežastinį ryšį su atsakovės neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų byloje nėra, vien ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis jautėsi pažemintas, jautė nerimo ir susirūpinimą, nereiškia, jog yra nustatytas žalos sveikatai padarymo faktas ar priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (prievolės neįvykdymo) ir ieškovo sveikatos sutrikimų. Teismas pažymi, kad sutartinės atsakomybės atveju už netinkamą sutarčių vykdymą taikomos turtinės sankcijos – netesybos, baudos, nuostolių atlyginimas. Taigi ieškovas neįrodė pagrindo, kuriuo remdamasis prašė priteisti jam neturtinę žalą, egzistavimo, todėl toks ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

CPK 284 straipsnyje numatyta, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad ši teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų, o būtent užtikrinti socialinį teisingumą. Todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-925/2002).

Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros. Dėl šių priežasčių teikiamas prašymas dėl teismo sprendimo išdėstymo turi būti pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis, kurios būtų pakankamas pagrindas sprendimo vykdymo išdėstymui. Be to, siūlomi teismo sprendimo įvykdymo terminai turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji dėl savo turtinės padėties galėtų ieškovui mokėti kas mėnesį tik po 50,00 Eur, nes niekur nedirba, prižiūri neįgalų vaiką, pragyvena iš 450,00 Eur, gaunamų pinigų už vaikus. Ieškovas G. B. teismo posėdžio metu nepateikė prieštaravimų dėl atsakovės išsakytų argumentų, kad ji galėtų mokėti tik po 50,00 Eur per mėnesį. Pažymėtina, kad nors atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas, duomenų apie turimas banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas, nei nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, turtines teises, teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais ir daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu yra sunki. Atsižvelgus į atsakovės nurodytą finansinę, šeimyninę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinos 500,00 Eur sumos bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimas išdėstytinas 10 (dešimties) mėnesių laikui.

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 15 Eur (500x3 proc.) sumokėto žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Siručių k., Raseinių r. sav., ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Dubysos g. 9-22, Raseiniai, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) sumokėto avanso ir 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) netesybų bei 15,00 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteistos bendros 515,00 Eur sumos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių ir įpareigoti atsakovę L. P. kas mėnesį mokėti ieškovui G. B. po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų), paskutinį mėnesį mokant 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.