- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- I-2333-473/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04715-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, dalyvaujant pareiškėjui J. V. (J. V.), atsakovės Lietuvos valstybės atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovui Agniui Giržadui ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Danutei Martinkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Vilniaus apygardos prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apygardos prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde (b. l. 1–2) pareiškėjas nurodė, ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad po konflikto, kurio metu jam buvo sužalota koja, 2016-04-01 kreipėsi į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo uždėtas įtvaras. Po mėnesio įtvarą nusiėmė, kadangi šis jam trukdė vaikščioti. Jam būnant prie kazino Sodų gatvėje, Vilniuje, 2016-06-01 buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristatytas į policijos komisariatą, po to uždarytas į areštinę, buvo apklaustas pareigūno ir prokurorės, o 2016-06-03 nuvežtas į teismą, kuriame buvo skirtas suėmimas. Nurodo, kad prie kazino buvo su ramentais. Prokurorė ir policijos pareigūnai, pristatydami jį į apklausą ir veždami į teismą neatsižvelgė į tai, kad jam skauda koją, negalėjo normaliai eiti bei lipti laiptais, sukėlė jam fizinį skausmą, o tai vertinama kaip pasityčiojimas. Nurodė, kad rašė skundus Generaliniam prokurorui dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės veiksmų, Taip pat nurodė, kad būdamas suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) kreipėsi į gydytoją, dėl senos kojos traumos buvo apžiūrėtas bei jam uždėta langete. Po kurio laiko langetę nusiėmė, šiuo metu vaikšto, tačiau naudojasi ramentu. Suėmimo metu 2016-06-01 jam buvo lūžusi dešinė koja, tačiau nepaisant to, prokurorė organizuodavo pareiškėjo apklausas, Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, jis turėdavo lipti laiptais į antrą bei ketvirtą aukštus. Dėl to patyrė skausmą, pailgėjo lūžio gijimas. Šiuos prokurorės veiksmus pareiškėjas vertina kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą, tyčiojimąsi iš jo. Dėl šių veiksmų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, nepatogumu, fiziniu skausmu bei pažeminimu.
Teismo posėdžio metu, pareiškėjas palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–31). Pažymėjo, kad suėmus pareiškėją, 2016-06-01 jis neturėjo ramentų, vaikščiojo šlubuodamas. Buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę, kur buvo apžiūrėtas bendrosios praktikos slaugytojos. Medicininės apžiūros metu pareiškėjo skunde minimų kaulų lūžių nustatyta nebuvo, bendra pareiškėjo sveikatos būklė įvertinta kaip gera, kūno sužalojimų nenustatyta. Medicininėje kortelėje nurodyta, kad pareiškėjas turėjo seną čiurnos traumą, tačiau ji nebuvo sunki ir pareiškėjas pripažintas tinkamas konvojavimui. Pažymėjo, kad pareiškėjas apžiūros metu jokių nusiskundimų sveikata neturėjo ir du kartus tai patvirtino pasirašytinai. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl neteisėto elgesio su juo, kilo konkrečios neigiamos pasekmės. Pareiškėjas savo tikrovės neatitinkančiais teiginiais apie neva patirtus kojos kaulo lūžius siekia suklaidinti teismą ir nepagrindžia jokiais faktiniais duomenimis. Todėl nėra pagrindo konstatuoti valstybės institucijos civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismo posėdžio metu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas jo suėmimo metu neturėjo ramentų, o medicininės apžiūros metu nurodė, kad šlubčioja dėl senos traumos. Be to, pareiškėjui būnant su ramentais, jis negalėjo būti laikomas areštinėje ir būtų buvęs konvojuojamas su medicinine palyda.
Atsakovės atstovė Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 84–87), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka.
Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis pareiškėjas privalo įrodyti neteisėtus valstybės institucijų tarnautojų veiksmus, atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių neteisėtus prokurorės veiksmus, bei jam padarytą žalą. Pareiškėjas iš viso buvo apklaustas tris kartus 2016-06-02, 2016-08-31 ir 2016-11-15. Paskutinįjį kartą apklausa buvo vykdoma Lukiškių TI-K. Po kiekvienos apklausos, pareiškėjas neturėjo jokių pastabų ar nusiskundimų, nors teisę juos pateikti turėjo. Suėmimo vykdymo metu, pareiškėjo sveikatos būklė buvo vertinama, suteikiama reikiama medicininė pagalba. Aplinkybė, kad per du mėnesius trauma nesugijo, patvirtina, kad komplikacijos galimai kilo dėl paties pareiškėjo arba medikų kaltės. Jo sveikatos būklė buvo kaskart vertinama teismo, sprendžiant dėl suėmimo termino pratęsimo ir nebuvo nustatyta pagrindo jo neskirti arba skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Todėl nenustačius neteisėtų prokurorės veiksmų bei padarytos žalos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.
Teismo posėdžio metu Vilniaus apygardos prokuratūros atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Pareiškėjo skundas buvo priimtas dalyje dėl neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų į apklausas, neatsižvelgus į pareiškėjo patirtą traumą, atlyginimo. Taigi, byloje keliamas Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. pvz., LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
Nustatyta, kad 2016-04-01 VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape Nr. 25995 nurodoma, kad pareiškėjas 2016-04-01 kreipėsi į ligoninę dėl 2016-04-01 patirtos traumos. Pareiškėjui diagnozuotas abiejų kulkšnų ir blauzdikaulio užpakalinio krašto dislokuoti lūžiai, pėdos panirimas. Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad gydymo atsisakė (b. l. 81–83). Ši pažyma pateikta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriui VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2017-03-15 elektroniniu laišku (b. l. 80).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės Asmens J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kortelės išraše (Nr. 10-01992-16) nurodoma, kad jis buvo sulaikytas 2016-06-01 15 parų. Minėto išrašo Medicininėje kortelėje nurodyta jo būklė sulaikymo metu – 2016-06-01 skundų sveikata neturi. Bendra būklė gera, vaikšto šlubuodamas dėl senos čiurnos traumos, teisingo elgesio, sąmonė aiški, širdies veikla ritmiška, kūno sužalojimų nerasta. Konvojuoti galima. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-02 nutartimi pareiškėjui skirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, 2016-06-16 pareiškėjas išvyko į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K) (b. l. 32).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-06-01 Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole pareiškėjas parašu patvirtino, kad dėl sveikatos būklės pretenzijų neturi (b. l. 34).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-02 nutartimi skyrė pareiškėjui kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, skaičiuojant nuo 2016-06-01. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas dvejiems mėnesiams, o 2016-10-27 nutartimi suėmimas suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui (b. l. 88).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-06-03 Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole pareiškėjas parašu patvirtino, kad dėl sveikatos būklės pretenzijų neturi (b. l. 33).
Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Sveikatos priežiūros tarnybos 2016-12-13 pažymoje Nr. 56-962 „Dėl badavimo ir gydymo imobilizacija“ pareiškėjui nurodoma, jog jam 2016-06-16 Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos vidaus ligų gydytojo siuntimu, dėl dešinio blauzdikaulio proksimalinio lūžimo buvo atlikta imobilizacija gipsine langete, paskirti analgetikai (b. l. 27).
Pareiškėjas Vilniaus apygardos teismui pateikė 2016-12-05 (gautas 2016-12-07) apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-30 nutartį. Skunde nurodė, jog jo sveikatos būklė prastėja, reikalinga dešinės kojos operacija (b. l. 93–96). Vilniaus apygardos teismas 2016-08-26 nutartimi paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-24 nutartį (b. l. 89).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriaus viršininko 2017-03-14 Tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-10930 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2016-06-01 iki 2016-08-30 į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pareiškėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus pareigūnai nekonvojavo. Minėtu laikotarpiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus Konvojaus kuopos pareigūnai pareiškėją konvojavo du kartus: 2016-06-02 pagal paraišką pareiškėjas buvo konvojuotas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir kovnvojaus skyriaus į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir 2016-06-03 buvo konvojuotas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus į Lukiškių TI-K. Konvojavimas vyko įprastine tvarka. Konvojaus dokumentacijoje nėra duomenų apie pareiškėjui skirtą būtiną medicinos ar kitokią palydą. Skundų ir pretenzijų dėl konvojavimo metu netinkamo pareigūnų elgesio nebuvo gauta (b. l. 73).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkė 2017-03-14 tarnybiniame pranešime „Dėl J. V. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-22347-16“ nurodė, jog pareiškėjas buvo sulaikytas 2016-06-01 Sodų g. 22, Vilniuje ir buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Areštinės ir konvojaus skyrių (b. l. 113–114).
Pareiškėjas neturinės žalos atlyginimą kildina iš neteisėtų prokurorės bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų atliekant apklausas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, kur pareiškėjas buvo priverstas leistis iš ketvirto aukšto į antrą ir iš antro aukšto lipti į ketvirtą. Taigi, pareiškėjo keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2016-06-01 iki 2016-06-03, kuomet jis buvo sulaikytas ir buvo apklausiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo sulaikytas 2016-06-01 Sodų g. 22, Vilniuje ir buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Areštinės ir konvojaus skyrių (b. l. 113–114). Pirmą kartą įtariamuoju apklaustas 2016-06-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės ir konvojavimo patalpose. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojavimo skyriaus Konvojaus kuopos pareigūnai pareiškėją konvojavo du kartus: 2016-06-02 pagal paraišką pareiškėjas buvo konvojuotas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir kovnvojaus skyriaus į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir 2016-06-03 buvo konvojuotas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus į Lukiškių TI-K. Pareiškėją pirmą kartą apklausus įtariamuoju 2016-06-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės ir konvojavimo patalpose jis pastabų, pareiškimų ar nusiskundimų nepateikė (b. l. 88). Be to, 2016-06-01 iki 2016-06-03 vykusio konvojavimo metu konvojavimas vyko įprastine tvarka. Konvojaus dokumentacijoje nėra duomenų apie pareiškėjui skirtą būtiną medicinos ar kitokią palydą. Skundų ir pretenzijų dėl konvojavimo metu netinkamo pareigūnų elgesio nebuvo gauta (b. l. 73). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-06-01 Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole pareiškėjas parašu patvirtino, kad dėl sveikatos būklės pretenzijų neturi (b. l. 34). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės Asmens J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kortelės išrašo (Nr. 10-01992-16) Medicininėje kortelėje nurodyta, jog pareiškėjas skundų dėl sveikatos neturi. Bendra būklė gera, vaikšto šlubuodamas dėl senos čiurnos traumos. Konvojuoti galima (b. l. 32). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2016-04-01 pareiškėjas kreipėsi į ligoninę dėl 2016-04-01 patirtos traumos, jam buvo diagnozuotas abiejų kulkšnų ir blauzdikaulio užpakalinio krašto dislokuoti lūžiai, pėdos panirimas. Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad gydymo atsisako, jam buvo uždėta langetė ir jis išleistas namo (b. l. 81–83).
Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog pareiškėjas 2016-04-01 patyręs traumą gydymo VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje atsisakė, apklausos, vykusios 2016-06-02 metu, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Areštinės ir konvojavimo patalpose, bei konvojavimo metu, vykusio 2016-06-02 ir 2016-06-03, jokių pretenzijų, susijusių su jo sveikatos būkle Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, atlikusiems jo apklausą ir jį konvojavusiems nepareiškė, jokių nusiskundimų nepareiškė ir jo apklausą atlikusiai prokurorei. Aplinkybės, jog suėmimo metu buvo su ramentais nepatvirtina byloje esanti medžiaga. Taip pat, sprendžiant pareiškėjo suėmimo klausimą, pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui išdėstė nusiskundimus dėl kojos traumos, siekdamas, kad jam nebūtų skirtas suėmimas, tačiau nusiskundimų, jog negali paeiti, jam neduodami ramentai, nepareiškė, neišdėstė jokių nusiskundimų, apie tai, kad pareigūnai konvojuodami nesuteikia reikalingų paslaugų, palengvinančių vaikščiojimą (b. l. 54–56, 88).
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas jokių nusiskundimų savo sveikatos būkle, kad negali paeiti ar priminti kojos ir jam neduodami ramentai ar jis kankinamas lipdamas laiptais, ginčo laikotarpiu nepareiškė, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar Vilniaus apygardos prokuratūros veiksmus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad į pareiškėjo nusiskundimus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai ar Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė būtų nereagavę. Konstatuotina, kad pats pareiškėjas pasirinko tokį elgesio modelį ir pagalbos neprašė, nesiskundė dėl jam atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų neteisėtumo. Pažymėtina, kad pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K 2016-06-05 pirminės apžiūros metu 2016-06-06 informavus apie dešinės čiurnos sąnario traumą jam buvo suteikta medicininė pagalba, išduoti ramentai (b. l. 138).
Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bei prokurorė, organizuodama pareiškėjo konvojavimą ir apklausas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neatliko neteisėtų veiksmų. Byloje nenustatyta, jog pareigūnai pareiškėją kankintų, žemintų, nesuteiktų medicininės ar kitokio pagalbos. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas, jį suėmus, buvo apžiūrėtas medikų, kuriems nurodė, jog kojos trauma sena, jokios pagalbos neprašė. Nenustačius neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnų veiksmų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjui padaryta žala, dėl jo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalimi, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. V. (J. V.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.