Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atstovei advokato padėjėjai Milenai Motiejaitienei, atsakovės Kauno rajono savivaldybės tarybos atstovėms Dovilei Bartašiūnaitei ir Rūtai Snarskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundą atsakovei Kauno rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai.

Ginčas byloje kilo dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. TS-124, kuriuo buvo nuspręsta neatleisti pareiškėjos nuo 2016 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio -11 875,20 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja, nuomos sutarties pagrindais, nuomojo du valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Už žemės sklypo nuomą, (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio suma už 2016 metus sudarė 539,20 Eur ir už žemės sklypo nuomą, (duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio suma už 2016 metus sudarė 11 336 Eur. Pareiškėja 2016 m. gruodžio 20 d. prašymu kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę, prašydama atleisti arba sumažinti 11875,20 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės nuomą, (duomenys neskelbtini), už 2016 metus. Kauno rajono savivaldybės taryba skundžiamu sprendimu nusprendė neatleisti pareiškėjos nuo 2016 metų 11875,20 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio.

Savivaldybių įgaliojimai teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita apibrėžti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte. Tai išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Savivaldybės teisė mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti savo biudžeto sąskaita reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau - Nutarimas). Šio nutarimo 8 punkte numatyta, kad Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teise mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Atleidimo nuo žemės, žemės nuomos, bei nekilnojamojo turto mokesčių arba lengvatų taikymo tvarką detalizuoja Kauno rajono savivaldybės taryba 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. TS-307 „Dėl atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, jų sumažinimo ir atidėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, jų sumažinimo ir atidėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (Aprašo redakcija galiojusi iki 2017-04-04). Aprašo 3 punkte buvo numatyta, jog nuo žemės, žemės nuomos, bei nekilnojamojo turto mokesčių fiziniai ir juridiniai gali būti atleidžiami arba taikomos lengvatos Kauno rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Atleidimo nuo žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių, jų sumažinimo ir atidėjimo tvarkos aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie žemės, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčius moka už Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esantį turtą (Aprašo 1 p.). Žemės ir žemės nuomos mokesčio mokesčių lengvatos gali būti teikiamos Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu (Aprašo 2. 1. p.). Aprašo 3.2. punkte numatyta, jog nuo žemės, žemės nuomos, bei nekilnojamojo turto mokesčių fiziniai ir juridiniai gali būti atleidžiami susidarius ypatingoms sąlygoms (stichinės nelaimės, gaisro ir kitais objektyviais atvejais).

Pareiškėja būtinybę atleisti pareiškėją nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo ar galimybę sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį grindė aplinkybėmis, jog pareiškėja 2011 m. liepos 22 d. buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 7SŽN-86, pagal kurią 3 metams buvo išnuomota 14,1352 ha valstybinė žemė (duomenys neskelbtini) . Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2014-08-08 sprendimu Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. 5233/0003:322 išformavimo" išformavo žemės sklypą, kurio nuomą pareiškėja norėjo pratęsti. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus vedėjo 2014 m. rugpjūčio 08 d. priimtą sprendimą Nr. 7SK-(14.7.110)-1506 „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) išformavimo" ir prašė teismo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su pareiškėja šio žemės sklypo nuomos sutartį (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-3302-748/2017). Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-3302-748/2017 sprendimas nėra įsiteisėjąs. Pareiškėjos teigimu nurodyta situacija trukdo pilna apimtimi vykdyti ir vystyti veiklą, pasirašyti reikalingas veiklos sutartis ir gauti pakankamai pajamų iš komercinės veiklos.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnė 2017 m. sausio 17 d. raštu Nr. KRSD -28(02.07) siūlė pareiškėją atleisti nuo žemės mokesčio. Pažymėtina, jog siūlyti atleisti nuo žemės, žemės nuomos ar nekilnojamojo turto mokesčių, juos sumažinti ar atidėti pagal išvardytus kriterijus galima tik remiantis seniūnijoje sudarytos komisijos prašymu-rekomendacija (Aprašo 6 p.). Aprašo 7 punkte numatyta, kad Biudžeto ir finansų skyrius Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl žemės mokesčio atleidimo, suderintą su Žemės ūkio kaimo plėtros bei Biudžeto ir finansų komitetais, teikia svarstyti Tarybai. Kauno rajono savivaldybės taryba svarsto kiekvieną prašymą ir priima sprendimą dėl mokesčių lengvatos taikymo (Aprašo 8 p.).

Bylos duomenys patvirtino, jog taryboje ir jos komitetuos nebuvo vertinama, ar pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės, kurios trukdė pilna apimtimi pareiškėjai vykdyti ir vystyti savo veiklą, pasirašyti reikalingas veiklos sutartis ir gauti pakankamai pajamų žemės nuomos mokesčiui sumokėti, objektyviai yra tokio pobūdžio aplinkybės, kurios tiesiogiai įtakojo pareiškėjos, kaip juridinio asmens, veiklą ir mokumą, ar pareiškėjos nurodytos aplinkybės atitinka Aprašo 3.2. punkte numatyta atvejį. Žemės plėtros ir kaimo plėtros komiteto 2017 m. kovo 27 d. posėdžio, Ūkio ir verslo komiteto 2017 m. kovo 28 d. posėdžio ir Bendro biudžeto ir finansų, strateginio plano komiteto 2017 m. kovo 28 d. posėdžio garso įrašai patvirtina, jog komitetuose nebuvo sprendžiama, ar pareiškėjos, kaip juridinio asmens, veiklos aplinkybės atitinka Aprašo 3.2. punkte numatytą atvejį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo projekto aiškinamojo rašto duomenų, skundžiamo sprendimo pobūdį nulėmė kilsiančios galimos pasekmės, tai, kad atleidus pareiškėją nuo žemės nuomos mokesčio Kauno rajono savivaldybės biudžetas negautų 11 875,20 Eur pajamų. Tai buvo vienintelis argumentas neatleisti pareiškėjos nuo žemės nuomos mokesčio už 2016 metus. Tačiau Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte Savivaldybių teisė teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas numatyta tik savivaldybės biudžeto sąskaita, todėl toks atsakovo argumentas nėra teisiškai reikšmingas. Taip pat bylos duomenys patvirtino, jog iki skundžiamo sprendimo priėmimo buvo svarstyta tik viena galimybė atleisti pareiškėja nuo žemės nuomos mokesčio. Pareiškėja savo prašyme prašė atleisti nuo žemės nuomos mokesčio arba šį mokestį sumažinti, tačiau alternatyva dėl galimybės sumažinti mokestį taryboje ir jos komitetuose nebuvo svarstoma.

Įvertinus pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas ir faktines aplinkybes, teigtina jog pareiškėjos prašymo svarstymo procedūra buvo nenuosekli ir nepagrįsta objektyviu pareiškėjos nurodytos situacijos vertinimu, todėl neatitiko Aprašo 3.2 punkto reikalavimų, be to, pareiškėjos prašymas sumažinti žemės nuomos mokestį net nebuvo svarstomas.

Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, įgyvendino Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje 18 punkte įvirtintą išimtinę tarybos kompetenciją teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita. Savivaldybė įgyvendindama šią funkciją turėjo tam tikrą įstatymų leidėjo suteiktą veiksmų laisvę, pasirinkti būdus, kaip šias funkcijas įvykdyti. Tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnyje nurodytą savivaldybių funkcijų skirstymą, atsakovė, įgyvendindama numatytas funkcijas ir turėdama Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę, taip pat yra atsakinga už šių funkcijų įvykdymo teisėtumą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta viešojo administravimo subjekto pareiga individualų administracinį aktą tinkamai pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas, t. y. motyvų išdėstymas administraciniame akte turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-620/2008).

Įstatymo viršenybės principas, įpareigojantis viešojo administravimo subjektus vykdyti įstatymais jiems priskirtą veiklą, tik taip, kaip numato teisės aktai. Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas yra saistomas gero administravimo principo imperatyvo, kuris įtvirtintas Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, procedūrą vykdyti nešališkai ir objektyviai. Viešo administravimo subjektas saistomas pareiga motyvuoti sprendimą, šio ginčo atveju, šios pareigos atsakovė nevykdė, priimdama nepagrįstą (faktais ir teisės normomis) ir nemotyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.).

Įvertinus pirmiau nustatytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, konstatuotina, jog atsakovė priimdama skundžiamą sprendimą nesilaikė pirmiau nurodytų VAĮ ir Aprašo reikalavimų. Skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės be objektyvaus faktinių aplinkybių tyrimo ir faktinių aplinkybių vertinimo (kvalifikavimo) pagrindimo pagal Aprašo 3.2 punkto nuostatas. Atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą visiškai nevertindama, ar pareiškėjos atvejis objektyviai atitiko Aprašo 3.2 punkte nurodytas ypatingas sąlygas, įtakojusias pareiškėjos veiklą. Skundžiamo sprendimo preambulėje deklaratyviai nurodyti teisės aktai, kuriais atsakovė vadovavosi priimdama ginčijamą sprendimą, tačiau nenurodyti teisiniai ir faktiniai argumentai, priežastys, nulėmusios tokio turinio sprendimo priėmimą. Atsakovė priėmė nepagrįstą (faktais ir teisės normomis), nemotyvuotą administracinį sprendimą (VAĮ 8 str. 1 d.). Skundžiamo sprendimo formuluotė – neatleisti pareiškėjos nuo 2016 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio, patvirtina, jog teisės aktų nuostatos taikytos formaliai, neatsižvelgiant į pareiškėjos prašymo turinį, pareiškėjos prašymą svarstyti ir alternatyvią galimybę sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju, skundžiamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant minėtas VAĮ ir Aprašo nuostatos, reglamentuojančias individualaus administracinio akto pagrindimą (VAĮ 8 str.), neužtikrinant pareiškėjos prašyme nurodytų reikšmingų aplinkybių, veikiančių pareiškėjos, kaip juridinio asmens, veiklą vertinimo, visiškai nesprendžiant pareiškėjos prašymo dalies dėl valstybinės žemės mokesčio sumažinimo galimybės. Tokio pobūdžio sprendimas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu, jame nėra nei teisinių argumentų, nei faktinių aplinkybių vertinimo. Dėl nurodytų priežasčių skundžiamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnį, skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamo ginčo atveju, svarstant pareiškėjos prašymą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl skundžiamas aktas naikintinas ir atsakovas įpareigotinas iš naujo svarstyti pareiškėjos 2016 m. gruodžio 20 d. prašymą dėl atleidimo nuo žemės nuomos mokesčio už 2016 metus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. TS-124 „Dėl UAB „Narėpų metaliniai garažai“ atleidimo nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, kaip nepagrįstą.

Įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės tarybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Narėpų metaliniai garažai“ 2016 m. gruodžio 20 d. prašymą atleisti ar bent sumažinti valstybinės žemės nuomos mokestį, priskaičiuotą už žemės naudojimą 2016 metais (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.