Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-04-28 · Byla Nr. TS-16-297/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-28
Bylos Nr.
TS-16-297/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24699-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Nuteistasis
M. B.
Kategorijos
Byla Nr. TS-16-297/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24699-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 28 d.Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2017 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1, 3 dalis, 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2019 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 8 d.

Nuo 2019 m. kovo 7 d. nuteistasis M. B. atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2019 m. rugsėjo 4 d. jis pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos (asmens byla, II dalis, b. l. 38).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija), pakartotinai išnagrinėjusi nuteistojo prašymą, 2020 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. 357-57 netaikyti M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnį ir nuteistojo prašymą atmetė 5 mėnesiams 15 dienų, rekomendavo nuteistajam laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (asmens byla, I dalis, b. l. 37–38). Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo elgesys paskutiniu metu vertinamas tik neigiamai, bausmę jis atlieka drausmės grupės sąlygomis. Nuo 2020 m. vasario mėn. jam yra paskirtos keturios drausminės nuobaudos, viena iš jų už alkoholinių gėrimų vartojimą, kitos – už administracijos nurodymų nevykdymą, visos nuobaudos galiojančios. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio jo vertinimo padidėjo 11 balų ir šiuo metu rizika yra aukšta – 107 balai pagal OASys. Komisija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendė, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nes jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta ir nėra pagrindo manyti, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. B., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodė, kad jis yra atlikęs beveik 2/3 dalis paskirtos bausmės, padarė išvadas ir nusikaltimų daugiau tikrai nedarys. Bausmės atlikimo metu jis elgėsi gerai ir jam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos, tačiau 2020 m. vasario 6 d. jis padarė drausmės pažeidimą – grįždamas iš darbo, išgėrė su bendradarbiu, už tai jam buvo paskirta nuobauda ir teisė išvykti be sargybos atimta. Dėl šio pažeidimo jis nuoširdžiai gailisi. Tarp nuteistųjų vyrauja neformalios taisyklės ir nuteistieji, kuriems buvo suteikta teisė išvykti be sargybos, atgal į būrį nepriimami. Jam taip pat buvo pasakyta, kad net nebandytų eiti atgal į sektorių, nes bus sumuštas, dėl šios priežasties jis negali atlikti bausmės jam paskirtame būryje. Gi pataisos namų administracija į tai neatsižvelgia, jį baudžia, perkėlė į drausmės grupę. Su šeima jį sieja stiprus ryšys, o dabar jis visiškai atskirtas nuo šeimos, negali nei skambinti, nei parašyti. Prašo teismą taikyti jam lygtinį paleidimą, nes nori, kad jo mažametė dukra augtų pilnoje šeimoje. Laisvėje jis dirbs ir rūpinsis šeima. Sutinka, kad teismas skirtų jam griežčiausią priežiūros priemonę – apykoję (b. l. 2).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, įstatyme nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, o būtent formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: 1) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei 2) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; materialieji pagrindai yra: 1) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir 2) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo M. B. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priimtas vienbalsiai. Nuteistasis M. B. atitinka įstatyme numatytus formalius pagrindus lygtiniam paleidimui, t. y. jis pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį – 1/3 bausmės. Tačiau, kaip jau minėta, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant formaliųjų ir materialiųjų pagrindų visumai, o būtent – be formaliųjų pagrindų, būtina įvertinti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei nustatyti aplinkybes, kurios sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokį manymą lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) akivaizdi pažanga ją mažinant. Tuo tarpu nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta – 107 balai pagal OASys, taip pat aukšta ir smurtinio elgesio rizika, kas yra svarbu šiuo atveju, nes nuteistasis atlieka bausmę už smurtinį nusikaltimą. Taigi, atsižvelgiant į nustatytą aukštą riziką, turi būti nustatyta nuteistojo akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, tokios pažangos nenustatė. Teismo nuomone, jau vien tai, kad nuo ankstesnio vertinimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika padidėjo 11 balų, be to, kad šiuo metu nustatomi net septyni nuteistojo kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai; išsilavinimo, galimybės įsidarbinti problemos; alkoholio vartojimo problemos; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos), neleidžia spręsti apie akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Pažymėtina, kad iš nustatytų 107-ių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų net 57 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, bet ir privalo pakeisti.

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo M. B. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad ankstesnė Komisija rekomendavo nuteistajam nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – tęsti mokslą ir dalyvavimą savitarpio pagalbos grupės veikloje, dalyvauti elgesio korekcijos programoje, tačiau nuteistasis nuo 2020 m. vasario 18 d. bausmę atlieka drausmės grupėje ir minėtų rekomendacijų nevykdo. M. B. yra dešimt kartų baustas už režimo pažeidimus, paskatintas nebuvo. Tai rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką. Paskutinės devynios nuobaudos nuteistajam paskirtos už administracijos nurodymų nevykdymą (atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, atsisakė būti jam skirtoje kameroje). Skunde nuteistasis nurodo, jog negali gyventi paskirtame būryje, kadangi jam pirmiau buvo suteikta teisė išvykti iš pataisos įstaigos be sargybos ir todėl kiti nuteistieji grasina su juo susidoroti, tačiau konkrečių asmenų jis nenurodo. Nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų apie M. B. konfliktus su kitais nuteistaisiais, savo rašytiniuose paaiškinimuose dėl atsisakymo gyventi paskirtame būryje M. B. nenurodo nuteistųjų, su kuriais jis konfliktuoja, pokalbių su pataisos namų darbuotojais metu jis neįvardijo konkrečių ir svarbių priežasčių, dėl kurių atsisako gyventi paskirtame būryje (asmens byla, II dalis, b. l. 94, 104), teigė, kad nuteistųjų tarpe turi priešų, bet jų pavardes nurodyti atsisakė (asmens byla, II dalis, b. l. 134, 159). Tokiu būdu, spręsti apie susidariusią konfliktinę situaciją tarp nuteistųjų M. B. paskirtame gyventi būryje nėra realaus pagrindo.

Nuteistasis bausmę atlieka už smurtinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus. Jis pripažįsta, kad alkoholio vartojimas provokuodavo agresyvumą, savitvardos trūkumą, konfliktus ir turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Bausmės atlikimo metu jis sprendė alkoholio vartojimo problemą, dalyvaudamas savipagalbos grupės užsiėmimuose, tačiau nesėkmingai, 2020 m. vasario 7 d. M. B. buvo nubaustas už alkoholio vartojimą ir ši problema išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Taigi, teigti, kad būdamas laisvėje nuteistasis ilgesnį laiką sugebės atsisakyti šio žalingo įpročio, neabejotinai skatinančio jo nusikalstamą elgesį, nėra jokio pagrindo.

Nuteistasis anksčiau nusikaltimus darė grupėje asmenų ir pripažįsta, kad draugai turėjo jam neigiamą įtaką, tuo tarpu gyvenimo stilius ir draugai taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu, tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pasirengimo išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių asmenų. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes sau ir aplinkiniams, jis nesugeba valdyti neigiamų emocijų, į susidariusią situaciją žvelgia vienpusiškai ir siekdamas asmeninių tikslų, apie ateitį kalba abstrakčiai. Nuteistasis teigia, kad visada laikėsi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių ir ateityje jų laikysis. Šios aplinkybės patvirtina nepakankamą nuteistojo mąstymo ir nuostatų korekciją.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra pozityvus užimtumas ir finansinis stabilumas, teigiama darbinė motyvacija ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis M. B. turi tik pagrindinį išsilavinimą, jis laisvėje oficialiai nedirbo, pats nuteistasis teigia, kad pragyveno iš neįgaliojo pensijos, be to, gaudavo neoficialių pajamų – dirbo pas dėdę miškuose pagalbiniu darbininku. Taigi, būtina įvertinti tai, kad nuteistasis šiuo metu neturi jokios specialybės, neturi darbo patirties, kas neabejotinai apsunkins jo darbo paieškas laisvėje, tuo tarpu nuteistasis turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir, atsižvelgus į tai, jog išsilavinimas ir galimybės įsidarbinti išlieka nuteistojo kriminogeniniu veiksniu, šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje dirbs ir sugebės sėkmingai vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, ateityje daugiau nenusikals, negalima.

Nuteistasis skunde akcentavo stiprius ryšius su šeima, tai, kad jis nori rūpintis savo mažamete dukra. Teismas pažymi, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dukros išlaikymui pinigų nesiuntė, nors į savo asmeninę sąskaitą gavo 1 397,37 Eur, taigi, turėjo realią galimybę prisidėti prie dukros išlaikymo. Nusikaltimą, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, jis padarė jau turėdamas mažametę dukrą, taigi, ir anksčiau jis turėjo vykdyti tėvų pareigas tinkamai rūpintis vaiku, jį auklėti ir išlaikyti, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio neatgrasė ir nesulaikė. Teismas, atidėdamas M. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikė jam galimybę gyventi dorai, rūpintis šeima, dirbti ir išlaikyti vaiką, tačiau nuteistasis šia jam suteikta galimybe nepasinaudojo, išvadų nepadarė ir pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, jog vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. M. B. anksčiau teistas net devynis kartus, du kartus yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir ankstesni teisės pažeidimai yra pripažinti kriminogeniniu veiksniu. Visos šios aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Taigi, teismo vertinimu, visos nurodytos aplinkybės ir nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai šiuo metu neleidžia daryti išvados apie akivaizdžius jo elgesio ir mąstymo teigiamus pokyčius, ką patvirtina ir nustatyta aukšta nusikalstamo elgesio rizika. Bausmės atlikimo metu buvo ir teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, lankė anoniminių alkoholikų grupės susirinkimus, taip pat dalyvavo Pykčio ir agresijos valdymo grupinėje terapijoje, Spalvinimo terapijos užsiėmimuose, edukacinėje viktorinoje „Geltona-Žalia-Raudona“, dalyvavo vykdant pozityvaus užimtumo priemones, mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre. Tačiau teismo nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Atkreipiamas dėmesys, kad pataisos namų administracija buvo įvertinusi teigiamus pokyčius nuteistojo elgesyje, 2020 m. sausio 20 d. jam buvo suteikta teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau M. B. parodyto pasitikėjimo nepateisino, jau 2020 m. vasario 6 d. padarė drausmės pažeidimą (vartojo alkoholinius gėrimus), už kurį jam buvo paskirta drausminė nuobauda ir atimta teisė išvykti be sargybos arbe be palydos.

Tokiu būdu, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio riziką, nustatytus kriminogeninius veiksnius, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą bei pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis M. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslą, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2020 m. kovo 18 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. B. skundą atmesti.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė