Kauno apygardos teismo nutartis

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-383/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
1A-169-383/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42480-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
J. D.
Advokatai
Rasa Kalkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-383/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42480-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Marijai Aleksandrai Ražanskaitei,

dalyvaujant prokurorei Linai Bingelienei,nuteistojo J. D. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra, nustatant įpareigojimą nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir viso bausmės vykdymo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra, nustatant J. D. nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ir viso bausmės vykdymo metu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 4 d. 16.40 val. iki 2023 m. lapkričio 5 d. 14.08 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui ir pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. D. nuteistas už tai, kad 2023 m. lapkričio 4 d. apie 15.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,51 promilių girtumas), įvykusio konflikto metu, suėmė savo žmoną S. D. už plaukų, ją tempė ir pargriovė ant žemės. Jai atsistojus, nuteistasis sudavė kumščiu vieną kartą į veido sritį, dėl ko S. D. atsitūpė ant žemės. Po to jis vėl suėmė S. D. už plaukų, juos tempė bei savo kūnu prispaudė ją prie žemės, padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke – skruoste. Tokiais savo veiksmais J. D. nukentėjusiajai S. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas J. D. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis J. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis J. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

3.1. Skunde nurodo, kad su savo sutuoktine susitaikė, jos atsiprašė. Nuo to laiko nebevartoja alkoholio, ramiai gyvena, augina du mažamečius vaikus. Charakterizuojamas teigiamai, tarnauja Lietuvos kariuomenėje. Teismo nuosprendis sukelia sunkias pasekmes, nes gali būti atleistas iš tarnybos, šeima praras pragyvenimo šaltinį. Turi įsipareigojimų bankui už įsigytą būstą.

3.2. Skunde pažymi, kad nuo ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau, nei ketveri metai, tačiau atleistas nuo atsakomybės buvo tik 2019 m. lapkričio 11 d. Mano, kad teismas turi galimybę vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijumi, kai padaroma nesunki nusikalstama veika. Šiuo atveju paskiriama bausmė aiškiai per griežta ir neatitinka bausmės tikslų. Ankstesnė nusikalstama veika nesusijusi su smurtiniu nusikaltimu. Paskirti įpareigojimai būti namuose tam tikru laiku niekaip nesuderinami su karine tarnyba, nes šiuo metu dažnai vyksta pratybos ir kitokios išvykos neapibrėžtam laikui. Teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos faktinės aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, neteisingai paskirta bausmė.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo J. D. gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė palaikė nuteistojo apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė Lina Bingelienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo J. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nuteistojo J. D. apeliaciniame skunde kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nėra keliami, prašoma taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismas turi teisę, o ne pareigą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai jis ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai).

8. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis J. D. ir nukentėjusioji S. D. susitaikė, nuteistasis pilnai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, praeityje neteistas, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo byloje nepareikštas. Vis dėlto, J. D. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. lapkričio 11 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 60-61). Nagrinėjamu atveju inkriminuojama nusikalstama veika padaryta 2023 m. lapkričio 4 d., o procesinis sprendimas atleisti J. D. nuo atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu buvo priimtas 2019 m. lapkričio 11 d. Taigi, nuo prokuroro nutarimo atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu iki naujos inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra praėję mažiau, nei ketveri metai. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju, vadovaujantis BK 38 straipsnio 2 dalimi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimas, nes prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, kuriomis privalo vadovautis teismas.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta ir neatitinkanti bausmės tikslų, o paskirti įpareigojimai būti namuose tam tikru laiku nesuderinami su karine tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju, skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis J. D. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, praeityje baustas administracine tvarka, neteistas, tačiau 2019 m. lapkričio 11 d. prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nėra įrašytas psichiatrijos ligų ar priklausomybės ligų įskaitoje, dirba.

10. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmes: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 2 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui turinčias reikšmės aplinkybes, J. D. skyrė 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis nuo nusikalstamos veikos padarymo nebevartoja alkoholio, charakterizuojamas teigiamai, augina du mažamečius vaikus, tarnauja Lietuvos kariuomenėje, turi finansinių įsipareigojimų bankui, yra svarbios, tačiau nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtą bausmės rūšį. Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad ankstesnė nusikalstama veika nėra susijusi su smurto naudojimu, tačiau svarbu pažymėti, kad byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį, teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenų bazės duomenys patvirtina, kad 2016 m. J. D. atžvilgiu buvo pradėtas privataus kaltinimo procesas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Šis procesas, vadovaujantis BPK 416 straipsnio 2 dalimi (neatvykus privačiam kaltintojui), buvo nutrauktas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartimi. Taigi, nors minėtas procesas įsiteisėjusia nutartimi buvo nutrauktas, tačiau ši aplinkybė kelia pagrįstų abejonių, ar išties inkriminuojama nusikalstama veika yra atsitiktinė, kadangi smurtinis nuteistojo elgesys galimai pasireiškė ir praeityje. Svarbu įvertinti ir aplinkybę, kad 2023 m. spalio 26 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimu J. D. buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (po paklaidos nustatyta 1,50 prom.). Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir tik patvirtina, kad nuteistasis nėra linkęs paisyti visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų, nors jis atlieka tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kur galioja itin griežti elgesio standartai, todėl puikiai supranta pasekmes, kurios gali kilti nesilaikant įstatymų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam J. D. paskirta laisvės apribojimo bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti jo teisinę padėtį.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad paskirtas įpareigojimas būti namuose tam tikru laiku nesuderinamas su karine tarnyba, kadangi dažnai vyksta pratybos ir kitokios išvykos neapibrėžtam laikui. Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė (duomenys neskelbtini) vado įsakymą ,,Dėl (duomenys neskelbtini) kuopos išgyvenimo lauko sąlygomis taktinių pratybų organizavimo“ ir karių, dalyvaujančių pratybose, sąrašą. Šie teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad J. D. nuo 2024 m. sausio 9 d. iki sausio 12 d. buvo siunčiamas vykdyti lauko taktines pratybas (b. l. 122-124). Akivaizdu, kad, atliekant karo tarnybą, vyksta įvairūs mokymai, kovinės pratybos, komandiruotės, dalyvavimas misijose ir kt. BK 48 straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti nurodytus įpareigojimus. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Vertinant sistemiškai šias įstatymo nuostatas, matyti, kad jos suteikia teismui diskreciją spręsti dėl intensyvios priežiūros kaltinamajam skyrimo, įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo J. D. asmenybę (praeityje neteistas, 5 metų laikotarpyje 1 kartą baustas administracine tvarka, atlieka tarnybą Lietuvos kariuomenėje), taip pat atsižvelgdama į paskirtos bausmės ir įpareigojimų paskirtį bei tikslus, konstatuoja, jog bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistajam neskiriant intensyvios priežiūros, kadangi jo vietos ir laiko kontrolė būtų perteklinė ir sunkiai įgyvendinama kartu su atliekama karo tarnyba. Apeliacinės teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmės J. D. paskyrimas be intensyvios priežiūros, su BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytu draudimu yra proporcinga bausmė tiek nuteistojo asmenybės, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo kontekste. Tokios bausmės paskyrimas dera ir su teisingumo principo reikalavimais, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant J. D. skirtą intensyvią priežiūrą.

12. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. vasario 20 d. ir kovo 14 d. pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad J. D. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 206,25 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies ir, bylos duomenimis, nuteistasis dirba, todėl iš J. D. priteistina dalis valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (100 Eur).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti J. D. paskirtą intensyvią priežiūrą, nustatant pareigą nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. D. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 100 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) valstybės naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Algirdas RemeikaGytis VečerskasValdas Vitunskas