Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2S-272-440/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2S-272-440/2014
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00039-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“
Skolininkas
G. A. B.
Kategorijos
  • 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-272-440/2014Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00039-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 99.1.4; 103.4; 106.3; 121.14; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-396-715/2014, pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ pareiškimą skolininkei G. A. B. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ūkio banko lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 757,93 Lt skolos, 72,73 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 53,21 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės G. A. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi nustatė kreditorei UAB „Ūkio banko lizingas“ 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos primokėti 1,00 Lt žyminį mokestį dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei G. A. B. ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Teismas nurodė, kad pateikiant pareiškimą teismui taikomos bendros procesinių dokumentų formos ir turinio taisyklės. Procesinis dokumentas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 111 ir 135 straipsnių reikalavimus ir būti apmokėtas valstybiniu mokesčiu. Teismas pažymėjo, kad kartu su pareiškimu kreditorė pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį 10,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, indeksavus LR CPK nustatytą minimalų žyminį mokestį, mokėtinas 11,00 Lt žyminis mokestis. Kreditorė į teismą kreipėsi 2014 m. sausio 8 d., todėl kreditorės mokėtinam žyminiam mokesčiui taikytinas Lietuvos statistikos departamento 2013 m. spalio 10 d. informaciniu pranešimu Nr. 17 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso” nustatytas vartotojų kainų indeksas – 144,4. Teismas išaiškino, kad LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas galioja nuo 2003 m. sausio 1 d., todėl Statistikos departamento 2012 m. balandžio 13 d. pranešimu nurodytas vartojimo kainų indeksas turi būti taikytinas lyginant vartojimo kainas su 2003 m. sausio mėn., o ne su 2011 m. spalio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė sumokėjo už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mažiau žyminio mokesčio negu nustatyta įstatymo, teismas kreditorei nustatė terminą pareiškimo trūkumui pašalinti, t.y. sumokėti įstatymu nustatyto dydžio žyminį mokestį už teismo įsakymo išdavimą (LR CPK 115 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nustatyti, kad kreditorės UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal teismui pateiktą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 830,69 Lt reikalavimo sumos mokėtinas žyminis mokestis yra 10,00 Lt.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. LR CPK 82 straipsnio 1 dalis nustato, kad kodekse nustatytą žyminį mokestį, sprendimų vykdymo išlaidos ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110, o 2 dalis nurodo, kad taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios. 2011 m. birželio 21 d. priimtas LR CPK pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-1480, kurio 38 straipsniu įstatymų leidėjas pakeitė ir papildė LR CPK 80 straipsnį. Nauja įstatymų redakcija buvo patvirtinta, kad minimalus mokestis bylose dėl teismo įsakymų yra ketvirtadalis sumos, bet ne mažiau nei 10,00 Lt (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), o taip pat minėtas straipsnis papildytas ir nauja nuostata, numatančia, kad procesinius dokumentus teikiant tik elektroninių ryšių priemonėmis yra mokamas 75 procentų žyminis mokestis, skaičiuojant už atitinkamą procesinį dokumentą nuo mokėtino žyminio mokesčio sumos, tačiau toks mokestis negali būti mažesnis nei 10,00 Lt. Šio straipsnio naujoji redakcija įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d., kas reiškia, kad taikant indeksavimo taisykles ir skaičiuojant vartotojų kainų indeksą, aktualus laikotarpis yra nuo 2011 m. spalio mėnesio. Atsižvelgiant į išdėstytą bei vadovaujantis LR CPK 82 straipsnio nuostatomis, apeliantės teigimu, žyminis mokestis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į Statistikos departamento pranešime paskelbtą vartojimo kainų indekso (toliau VKI) pokytį nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013 metų rugsėjo mėnesio. Kadangi Statistikos departamento paskelbtas VKI minėtam laikotarpiui sudaro 103,7, tai yra mažiau negu 110, todėl žyminio mokesčio dydžiai, nustatyti LR CPK 80 straipsnyje, neturi būti indeksuojami.

2. LR CPK 434 straipsnio 1 dalis nustato žyminio mokesčio dėl teismo įsakymo išdavimo dydį. Ši įstatymo norma galioja nuo 2003 m. sausio 1 d., ir keista nebuvo, kas reiškia, kad pagal LR CPK 82 straipsnio 1 dalį, taikant indeksavimo taisykles ir skaičiuojant vartotojų kainų indeksą, indeksavimui aktualus laikotarpis būtų nuo 2003 m. sausio 1 d., o VKI 2013 m. rugsėjo mėnesiui sudarytų 144,4. Tokiu būdu šiuo metu galiojančiame LR CPK yra dvi teisės normos, kurios skirtingai reguliuoja žyminio mokesčio dydį paduodant teismams pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (teisės normų kolizija). Teisės normų kolizijos įveikimo taisyklės nustato, kad kai viena kitai prieštarauja tos pačios institucijos išleistos ir tą pačią juridinę galią turinčios teisės normos arba įstatymai, tai galioja vėliau išleista teisės norma arba įstatymas, todėl nagrinėjamu atveju skaičiuojant žyminį mokestį turi būti vadovaujamasi LR CPK 80 straipsnyje įtvirtintu žyminio mokesčio teisiniu reguliavimu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nuomone teismui sumokėtas 10,00 Lt žyminis mokestis yra tinkamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis LR CPK 135 straipsnio 1 dalimi, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, t. y. atitikti LR CPK 111 straipsnio reikalavimus, taip pat jame turi būti LR CPK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys. LR CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. LR CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra LR CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė UAB „Ūkio banko lizingas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 757,93 Lt skolos, 72,73 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 53,21 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės G. A. B.. Kartu su pareiškimu pateikė 10,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorė už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, indeksavus LR CPK nustatytą minimalų žyminį mokestį, turėjo sumokėti 11,00 Lt žyminį mokestį, tačiau kreditorė pateikė įrodymus tik apie 10,00 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumui pašalinti, t.y. primokėti 1,00 Lt žyminį mokestį dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei G. A. B. ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą. Iš apeliantės atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio skaičiavimo ir indeksavimo taisykles ir, to pasėkoje, nepagrįstai sprendė, kad teismui sumokėtas 10,00 Lt žyminis mokestis yra netinkamas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei kreditorės pateiktus argumentus, su atskirojo skundo argumentais nesutinka dėl toliau išdėstytų motyvų.

Pirma, pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, bylose dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis sudaro ketvirtadalį sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau, kaip dešimt litų. Žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos – iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies punktas). LR CPK 82 straipsnio 1 dalis nustato, kad LR CPK nustatytą žyminį mokesti, sprendimų vykdymo išlaidas ir teismo baudas, išskyrus apskaičiuojamas procentais, teismai indeksuoja atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (LR CPK 82 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai nurodė apeliantė, atsižvelgiant į išdėstytas įstatymo normas, indeksuojant žyminį mokestį, reikia nustatyti, kada įsigaliojo įstatymas, kuriuo buvo patvirtintini atitinkami žyminio mokesčio dydžiai. Vadovaujantis 2002 m. vasario 28 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-743 2 straipsniu, LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata įsigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo nauja LR CPK 80 straipsnio redakcija, kuria nustatyti nauji, iki tol nereglamentuoti žyminio mokesčio dydžiai - žyminis mokestis už bylas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, už ginčus dėl sutarčių modifikavimo, už ginčus kylančius iš nuomos teisinių santykių ir t. t. Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje LR CPK 80 straipsnio redakcijoje nurodytas dėl teismo įsakymų išdavimo mokėtinas žyminio mokesčio dydis – ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau kaip dešimt litų, liko nepakeistas ir nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje LR CPK 80 straipsnio redakcijoje. Nuo 2011 m. spalio 1 d. LR CPK 80 straipsnis papildytas nuostata, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų (LR CPK 80 straipsnio 7 dalis). Išdėstytų teisės normų sisteminė analizė sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantė nepagrįstai nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusią LR CPK 80 straipsnio 7 dalį prilygina naujo žyminio mokesčio dydžio nustatymui. Pažymėtina, kad žyminis mokestis - tai procesinio įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme numatytus teisme atliekamus procesinius veiksmus (ieškinio, priešinio ieškinio, apeliacinio ar kasacinio skundo padavimą ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju įstatymo nustatyta galimybė mokėti mažesnį žyminio mokesčio dydį priklausomai nuo procesinių dokumentų pateikimo būdo, nelaikytina naujo žyminio mokesčio dydžio įvedimu, kas leistų taikyti LR CPK 82 straipsnio 2 dalį ir vertinti, kad LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytam žyminiam mokesčiui taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio, t.y. nuo 2011 m. spalio 1 d. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad LR CPK 82 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog žyminio mokesčio dydžiai yra indeksuojami, jeigu tam yra pagrindas, o indeksas apskaičiuotinas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios, taikytina naujai atsiradusiems žyminio mokesčio dydžiams, o ne nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojantiems ir nepakeistiems žyminių mokesčių dydžiams. Atsižvelgiant į tai, kad LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas už teismo įsakymo išdavimą mokėtinas žyminio mokesčio dydis galiojo nuo 2003 m. sausio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Statistikos departamento 2013 m. spalio 10 d. pranešimu nurodytas vartojimo kainų indeksas turi būti taikytinas lyginant vartojimo kainas su 2003 m. sausio mėn., o ne su 2011 m. spalio 1 d. Bylos duomenimis, kreditorė į teismą kreipėsi 2014 m. sausio 8 d., todėl kreditorės mokėtinam žyminiam mokesčiui taikytinas Lietuvos statistikos departamento 2013 m. spalio 10 d. informaciniu pranešimu Nr. 17 „Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso” nustatytas vartotojų kainų indeksas – 144,4.

Antra, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad šiuo metu galiojančiame LR CPK yra dvi teisės normos, kurios skirtingai reguliuoja žyminio mokesčio dydį paduodant teismams pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (teisės normų kolizija). Kaip jau minėta, LR CPK 80 straipsnio papildymas nuostata, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų, nevertintinas kaip naujo mokesčio įvedimas. Vadovaujantis LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, bylose dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis sudaro ketvirtadalį sumos, mokėtinos už ieškinį, bet ne mažiau, kaip dešimt litų. LR CPK 434 straipsnio 1 dalis, kuria apeliantė remiasi teigdama, kad yra įstatymų normų kolizija, taip pat nustato žyminio mokesčio dėl teismo įsakymo išdavimo dydį - už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų. Pažymėtina, kad ši įstatymo norma galioja nuo 2003 m. sausio 1 d., ir keista nebuvo. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad tarp LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir LR CPK 434 straipsnio 1 dalies yra normų kolizija ir kad minėtos nuostatos skirtingai reguliuoja mokėtiną žyminio mokesčio dydį už teismo įsakymo išdavimą.

Trečia, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, indeksavus LR CPK nustatytą minimalų žyminį mokestį, turėjo būti sumokėtas 11,00 Lt žyminis mokestis. Pažymėtina, kad indeksuotas žyminis mokestis bylose dėl teismo įsakymo išdavimo negali būti mažesnis nei 14,00 Lt (10 x 1,444). Už kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, atsižvelgiant į pareiškimo padavimo datą, mokėtinas žyminis mokestis apskaičiuotinas tokia tvarka - 3 procentai nuo 830,69 Lt ir tai sudaro 24,92 Lt (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ketvirtadalis žyminio mokesčio nuo 24,92 Lt sumos sudaro 6,23 Lt (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir kadangi 6,23 Lt yra mažiau nei 10,00 Lt, remiantis LR CPK 82 straipsnio 2 dalimi, apskaičiuota 10,00 Lt suma indeksuotina 1,444 vartotojų kainų indeksu ir sudaro 14,44 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, ji privalo sumokėti 75 procentus už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t.y. 11,00 Lt (14,44 Lt x 75%) (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis, 434 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio trūkumus susijusius su žyminio mokesčio sumokėjimu, pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai. Kaip nurodoma teismų praktikoje, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, Nr. 36, p. 347-393).

Remdamasis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio apskaičiavimo klausimus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, kreditorei nustatytinas naujas terminas iki 2014 m. kovo 3 d. skundžiamojoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (LR CPK 77 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 77 straipsniu, 115 straipsnio 2 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Ūkio banko lizingas“ terminą iki 2014 m. kovo 3 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo trūkumams, nurodytiems Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartyje, pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti kreditorei.

Teisėja Vilija Valantienė