- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-168-278/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02698-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio energija“
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Dalia Pranckienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02698-2011-2
2012 m. kovo 20 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4799-739/2011 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei dėl apmokėjimo už šilumos energiją ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB ,,Panevėžio energija“ nurodė, kad 2001-05-01 – 2003-03-01 laikotarpiu teikė šilumos energiją butams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos buvo paveldėjusi valstybė. Nurodė, kad atsakovė nesumokėjo už šilumos energiją 2 759,39 Lt. Prašė teismą priteisti iš atsakovės 2 759,39 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 083 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas konstatavo, kad mirus savininkams, atsakovė paveldėjo ir tapo savininke butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau už 2001 m. gegužės - 2003 m. vasario mėnesiais teikiamą šilumos energiją nesumokėjo 2 759,39 Lt. Nurodė, kad atsakovė, priėmusi palikimą, turi prisiimti ir po palikėjų mirties atsiradusias prievoles, kurios susijusios su palikimu (1964 m. CK 567 str., 568 str., 587 str., 593 str.). Konstatavo, jog sutinkamai su Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių 47 p. išlaidos, susijusios su valstybės paveldėtu turtu, yra apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, kurie skiriami mokesčių inspekcijai. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti įstatymų nuostatas dėl turto administravimo, nes šios nuostatos skirtos reglamentuoti santykius, atsirandančius asmeniui administruojant kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, tuo tarpu atsakovė buvo paveldėto turto savininkė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog su paveldėjimu susijusios išlaidos turėjo būti apmokamos iš mokesčių inspekcijai skirtų asignavimų. Pažymi, kad ginčytinų veiksmų laikotarpiu galiojo Finansų ministro 1996-08-06 įsakymo Nr. 72 patvirtinta Konfiskuoto, bešeimininkio, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto arba perduoto turto ir lobių perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir grąžinimo instrukcija (toliau – Instrukcija). Pagal Instrukcijos 39 punktą, išlaidos, susijusios su paveldėto turto administravimu, sumokamos iš turto pardavimo gautomis lėšomis, todėl atsakovė, apmokėdama ieškovei valstybės biudžeto lėšomis už teikiamas paslaugas, o ne tam tikslui skirtus asignavimus, kurių skyrimas nebuvo numatytas, vadovavosi Instrukcijos nuostatomis. Nurodo, kad atsakovė atsako už palikėjų skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Pažymi, kad CK nereglamentuoja valstybės patirtų su palikimo perėmimu, administravimu susijusių išlaidų apmokėjimo tvarkos, todėl turi būti taikoma įstatymų analogija ir valstybės teisinė padėtis prilyginta testamento vykdytojo ir (ar) palikimo administratoriaus teisinei padėčiai. Teismas neįvertino atsakovės lėšų, gautų pardavus paveldėtus butus, panaudojimo atsiskaitymui su ieškove bei tos aplinkybės, kad ieškovė septynis metus nereiškė reikalavimų dėl netinkamų atsakovės veiksmų, apmokant susidariusią skolą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą AB ,,Panevėžio energija“ prašo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog atsakovė, būdama pavedėto turto savininke, privalo rūpintis savo turtu. Nesutinka su atsakovės teiginiu, kad CK nereglamentuoja valstybės patirtų su paveldėjimu susijusių išlaidų apmokėjimo tvarkos, nes kartu su paveldėtu turtu asmeniui pereina ir visos teisės ir pareigos, tame tarpe ir pareiga mokėti už šildymą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo taikyti įstatymų nuostatos dėl turto administravimo. Teigia, kad ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės palūkanų nuo laiku nesumokėtos skolos, o tik procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos ne nuo skolos susidarymo, o nuo kreipimosi į teismą dienos. Be to, nurodo, kad atsakovė praleido apeliacinio skundo padavimo terminą ir teismo neprašė jo atnaujinti. Teigia, jog nepriklausomai nuo to, ar apie sprendimą žinojo VMI, ar jos teritorinis padalinys, turi būti laikoma, kad atsakovė apie priimtą sprendimą sužinojo laiku.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 1998-10-29 mirus A. P., o 1992-11-25 A. P., jiems priklausiusį turtą - butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 1999-08-11 ir 1998-07-03, paveldėjo Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos. Bylos duomenimis nustatyta, kad, minėti butai 2003-02-12 ir 2003-03-13 buvo parduoti tretiesiems asmenims (b. l. 8-9). Atsakovė neneigia, jog iki paveldėto turto pardavimo, ieškovė teikė šilumos energiją ir neginčija AB „Panevėžio energija“ pateiktų duomenų, patvirtinančių, jog už laikotarpiu nuo 2001 m. spalio mėnesio iki 2003 m. vasario mėnesio už butui (duomenys neskelbtini) tiektą šilumą susidarė 967,19 Lt, o už butą (duomenys neskelbtini) - 1 792,20 Lt skola (b. l. 17). Apeliantė teigia, kad, priėmusi palikimą, atsakovė atsako tik už palikėjo skolas, neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės ir pardavus butus, ieškovei apmokėjo skolas (CK 5.62 str. 3 d., b. l. 36, 50). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo teiginiu sutinka, nes ir palikimo priėmimo metu galiojusio Civilinio kodekso 594 straipsnio nuostatos numatė, jog palikimą priėmęs asmuo, tame tarpe ir valstybė, atsako už palikėjo skolas jam perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės ribose. Tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovė neginčija, kad pardavus paveldėtus butus, atsakovė apmokėjo palikėjų A. P. ir A. P. skolas paveldėto turto ribose, o yra pareiškusi ieškinį už valstybei, kaip turto savininkei, priklausančiam turtui teiktas paslaugas jau po palikėjų mirties, todėl prašoma priteisti skola nėra palikėjų skola, o valstybės, kaip turto savininkės įsiskolinimas ieškovei. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nuo palikėjų mirties su paveldimu turtu valstybei perėjo ir visos palikėjų teisės ir pareigos, todėl paveldėjus turtą, atsakovei atsirado teisės bei pareigos ir pagal palikėjų A. P. ir A. P. sudarytas šilumos energijos teikimo sutartis, t.y., valstybė įgijo teisę gauti ieškovės paslaugas ir pareigą už jas atsiskaityti (CK 4.25, 5.1, 6. 383, 6. 388 str. str.). Teismui nepateikta duomenų, kad po palikėjų mirties būtų sudarytos individualios šilumos teikimo sutartys su ieškove, kurios nustatytų kitokią atsiskaitymo už šilumos teikimą tvarką nei buvo susitarę ankstesni butų savininkai ir ieškovė, todėl konstatavus jog butams buvo teikiama šiluma, jų savininkei kilo pareiga apmokėti už suteiktas paslaugas. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad valstybė, būdama butų savininke, privalo rūpintis savo turto išlaikymu ir padengti su tuo susijusias išlaidas. Kadangi ginčas kilo dėl nesumokėtos sumos už šilumos energijos teikimą paveldėtiems butams iki jų pardavimo, savininke esant Lietuvos Respublikos valstybei, teismas konstatuoja, kad šildomo būsto savininkas (nagrinėjamu atveju atsakovė) privalo sumokėti už suteiktą paslaugą ir ši prievolė nepriklauso nuo to, iš kokių lėšų būtų tai daroma (CK 6.38, 6.39, 6.59 str. str.). Dėl paminėto, aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto asignavimų, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sprendimas yra neteisėtas.
Teismas kritiškai vertina apeliantės teiginius, jog valstybės vardu paveldint turtą, valstybės teisinė padėtis yra analogiška testamento vykdytojo ir (ar) turto administratoriaus teisinei padėčiai, nes valstybė priėmusi paveldėtą turtą, tapo jo savininke ir įgijo teisę disponuoti turtu savo nuožiūra, tačiau neadministravo kito asmens turto, todėl valstybės teisinė padėtis negali prilygti testamento vykdytojo ir (ar) turto administratoriaus teisinei padėčiai (CK 5.2 str. 3 d., 5.55 str.). Atsakovei esant turto savininkei, jai kaip ir kitiems savininkams taikytinos bendros prievolių vykdymo nuostatos, numatytos Civilinio kodekso normose.
Ta aplinkybė, kad ieškovė ilgą laiką nereiškė atsakovei reikalavimų dėl atsiskaitymo už teiktą šilumos energiją, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovės pareiga sumokėti skolą išnyko, nes AB „Panevėžio energija“ nepraleido senaties termino kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo (CK 1.125 str. 1 d.). Be to, ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti iš valstybės palūkanas nuo skolos susidarymo, o procesines palūkanas, kurios skaičiuotinos nuo ieškinio pareiškimo iki visiško sprendimo įvykdymo, kas įpareigoja šalį sprendimą vykdyti nedelsiant, tačiau jos netapatinamos su palūkanomis, turinčiomis kompensacinį pobūdį (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).
Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2012-01-23 yra patenkinęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atskirą prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti ir pakeitė atsakovą. Nors bylos nagrinėjimo metu valstybę atstovavo ne Valstybinės mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, kuriai deleguota ši teisė, o Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2011-06-21 pateikusi atsiliepimą į ieškinį, tačiau ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog Lietuvos Respublikos valstybė nebuvo tinkamai atstovaujama ir naikinti pagrįstą bei teisingą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., b.l. 35-36, 66-70).
CPK 78 str. numato, jog teismas turi teisę ir savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą, jei iš pateiktų duomenų matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nepaneigta, jog apie priimtą sprendimą atsakovei tapo žinoma pavėluotai, todėl AB „Panevėžio energija“ teiginys, kad teismas be pagrindo atnaujino praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, atmestinas.
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti sprendimą nėra pagrindo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė AB „Panevėžio energija“ už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą turėjo bylinėjimosi išlaidų, kurios yra mažesnės nei nustatytos pagal Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės minėtos išlaidos priteistinos (b. l. 76-77, CPK 93, 98 str. str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (į. k.1886 59752) 800 Lt (aštuonis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ (į.k. 1472 48313) naudai.