Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-306-1020/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
1S-306-1020/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė, Ernestas Rimšelis, Algimantas Valantinas
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Byla Nr. 1S-306-1020/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48330-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.1.3.; 2.1.16.1.2.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algimanto Valantino,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Jolitai Urbelienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 14 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą tuo, kad nužudė savo šeimos narį, o būtent:

2019 m. lapkričio 13 d., laikotarpiu nuo 17 val. iki 19.30 val., savo namuose – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,87 promilių girtumas), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį savo sugyventinei M. E. į pilvą, tuo padarydamas jai sužalojimus, kurie komplikavosi vidiniu kraujavimu, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu, dėl ko nukentėjusioji M. E. mirė.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka V. L. laikinai sulaikytas 2019 m. lapkričio 14 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi V. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais konstatavus, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos bausmės, gali pasislėpti nuo teismo bei būdamas laisvėje gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, ir padarius išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamojo V. L. gynėjas advokatas Vytautas Kupcikevičius skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir kaltinamąjį V. L. iš suėmimo paleisti.

4.1. Skunde nurodoma, kad pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas ilgą laiką gali būti taikoma tik tuomet, kai surenkama pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri jam yra inkriminuojama. Tik perdavus bylą nagrinėti teisme, dar neatlikus įrodymų tyrimo, nėra galimybių įvertinti visus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis kaip įrodymus, pagrindžiančius kaltinamojo kaltę dėl inkriminuojamos veikos, tačiau dabartinėje nagrinėjamos bylos proceso stadijoje ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą kaltinimams pagrįsti vertinti būtina.

4.2. Gynėjo teigimu, kadangi kaltinamasis V. L. neigia savo kaltę dėl M. E. nužudymo, todėl itin svarbu įvertinti kitų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pakankamumą kaltinimui pagrįsti ir suėmimui skirti ar jo terminui pratęsti. Skundžiamoje nutartyje faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, išdėstyti labai lakoniškai, apsiribojant procesinių veiksmų protokolų pavadinimų išvardinimu, visiškai neaptariant užfiksuotų duomenų turinio. Skundžiamoje nutartyje išdėstytuose protokoluose užfiksuoti duomenys patvirtina tik M. E. smurtinės mirties faktą, bet ne kaltinamojo V. L. veiksmus, galėjusius įtakoti M. E. mirtį. Byloje nustatyta tik tai, kad M. E. mirė nuo traumuojančio poveikio kietu buku daiktu į jos pilvo sritį, tačiau jokie abejonių nekeliantys duomenys nepatvirtina, kad tą traumuojantį veiksmą atliko būtent V. L.. Teismo medicinos ekspertas neatmetė galimybės, jog M. E. galėjo susižaloti pati griūdama ir atsitrenkdama į kokį nors baldą. Kaltinamasis V. L. nėra davęs konkrečių parodymų apie smūgių sudavimą M. E. į pilvo sritį, o vėlesni kaltinamojo veiksmai, mėginant M. E. atgaivinti, kviečiant pagalbą, priešingai, rodo, kad V. L. nesiekė M. E. mirties.

4.3. Gynėjo nuomone, vien inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas negali lemti ilgalaikio pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo, tuo labiau, kai faktinių duomenų tokiam kaltinimui pagrįsti, trūksta. Todėl iki byloje surinktų įrodymų ištyrimo ir tinkamo jų įvertinimo nuosprendyje, kaltinamajam V. L. galėtų būti taikoma bet kuri švelnesnė už suėmimą kardomoji priemonė. Tai, kad V. L. pats iškvietė pagalbą, o laikinai sulaikytas jis buvo daugiau nei po paros ir iki sulaikymo niekur nebėgo bei nesislėpė, rodo, jog kaltinamojo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas ir rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, dokumento paėmimu, įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje ar netgi intensyvia priežiūra. Bet kuri iš šių priemonių ar jų derinys taip pat užkardytų ir mažai tikėtiną naujų nusikalstamų veikų darymą. Advokato teigimu, kaltinamasis V. L. paleistas iš suėmimo siektų įsidarbinti, rūpintis be priežiūros likusia po sunkios ligos sudėtingoje situacijoje atsidūrusia motina ir jokiu būdu netrukdytų procesui bei nesislapstytų.

4.4. Be to, nagrinėjant ankstesnį skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo visi skunde išdėstyti argumentai buvo atmesti pakankamai deklaratyviai. Šiuo metu įrodymai byloje jau yra pradėti tirti, kaltinamasis V. L. davė parodymus, o kiti įrodymai nėra ištirti ne dėl jo kaltės, nes kviesti liudytojai neatvyko į teismo posėdį, todėl procesas vilkinasi.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo nutartį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo V. L. gynėjo skundą ir įvertinusi pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi kaltinamajam V. L. pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos nėra išnykę, kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pagrįstai pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

7. BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina faktinio suėmimo pagrindo grįsti tokia duomenų apimtimi, kiek to reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės ar jos termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, asmens kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos teisinio įvertinimo klausimai. Nagrinėjant skundą baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tiek, kiek tai reikalinga kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti bei nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, byloje surinktų duomenų vertinimas yra atliekamas, bet ne tokia apimtimi, kokia prašoma skunde. Kadangi dalis skundo argumentų, vertinant kaltinamojo duotus parodymus, keliant atskiras įvykio versijas, pateikiant V. L. veiksmų galimą vertinimą, yra susiję su išimtine baudžiamąją bylą nagrinėjančio pirmosios instancijos teismo kompetencija, todėl dėl šių argumentų skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nepasisako.

8. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis skundo dėl kardomosios priemonės nagrinėjimo kontekste, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog V. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys užfiksuoti iš dalies paties kaltinamojo V. L. parodymuose ir parodymų patikrinimo vietoje protokole, iš kurių galima spręsti apie įvykio dienos aplinkybes, alkoholio vartojimą su M. E., galimą jos mirties priežastį; nukentėjusiosios J. G. parodymuose apie konfliktą su kaltinamuoju; specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų dėl M. E. sužalojimų pobūdžio ir jų galimo padarymo mechanizmo; taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

9. V. L. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurio padarymą gresia didesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Todėl esant ir kitoms baudžiamojo proceso įstatyme nustatytoms sąlygoms, apygardos teismas galėjo pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kartu nustatęs ir bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). V. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Už kaltinamajam inkriminuoto labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik itin griežta laisvės atėmimo iki 20 metų arba iki gyvos galvos bausmė. Sutiktina su tuo, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą buvo atsižvelgta ir į kitas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su skunde deklaruojamais V. L. socialiniais ryšiais. Kaltinamasis yra išsiskyręs, nors ir turi vaikų, bet pastovių santykių su jais nepalaiko, netgi yra teistas už vengimą išlaikyti vieną iš vaikų. Iki įvykio kaltinamasis gyveno kartu su sugyventine M. E., šios šeimai priklausančiame bute. V. L. oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip pats pripažino, uždarbiaudavo papildomai, be to, ir užsienyje. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. L. nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Šios išvados nepaneigia ir deklaratyvūs skundo teiginiai apie būsimą kaltinamojo įsidarbinimą bei rūpinimąsi pagalbos reikalinga motina, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys.

11. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, o ne vien tik inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą bei gresiančios bausmės griežtumą, darytina išvada, kad būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, siekdamas išvengti atsakomybės, V. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Pažymėtina, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti nebūtina nustatyti konkrečių ketinimų, rengimosi ar netgi atskirų veiksmų atlikimo, siekiant pasislėpti nuo teismo, pakanka byloje nustatytų aplinkybių visuma pagrįsto manymo, kad įtariamasis (kaltinamasis), būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl V. L. elgesys iš karto po įvykio (nebėgo ir nesislėpė, iškvietė pagalbą), įvertinus jį kitų anksčiau išvardintų aplinkybių kontekste, bei turint omenyje vėliau jam pareikštus kaltinimus, savo pozicijos dėl jų keitimą bei dabartinį jų neigimą, nesudaro pakankamo pagrindo priešingai išvadai padaryti.

12. Taip pat pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuotas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. V. L. kaltinamas padaręs nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš pateiktos V. L. charakterizuojančios medžiagos, kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus, taip pat ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, vieną iš jų prieš tą pačią M. E.. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti, dėl anksčiau jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių teigiamų išvadų galimai nepadarė ir pagal inkriminuojamos veikos aplinkybes galimai vėl smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad būdamas nesuimtas V. L. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Kaltinamasis V. L. yra suimtas jau beveik 11 mėnesių. Kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Taip pat tokios suėmimo taikymo trukmės šiuo metu nėra pagrindo vertinti kaip per ilgos. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, bet įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, šioje proceso stadijoje be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų ir eliminuoti jo galimo pavojingo bei smurtinio elgesio kitų asmenų atžvilgiu. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, šiuo metu objektyviai negalima spręsti apie vilkinamą bylos nagrinėjimą, todėl kaltinamojo gynėjo skundo argumentai apie užsitęsusį baudžiamosios bylos nagrinėjimą atmetami kaip nepagrįsti.

14. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. L. paskirta kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų. Todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo V. L. gynėjo advokato Vytauto Kupcikevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartimi kaltinamajam V. L. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 14 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėErnestas RimšelisAlgimantas Valantinas