- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-252-796/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- S. K., V. K.
- Ieškovas
- N. P.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.3.1.18Apeliacinio proceso nutraukimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo bei atsakovams S. K. ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat atsakovo S. K. patikslintą priešieškinį ieškovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą byloje duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. P. patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, padalyti santuokoje įgytą turtą, nustatyti vaikų L. K. ir M. K. gyvenamąją vietą su mama ieškove N. P., nustatyti atsakovo S. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti vaikams iš atsakovo išlaikymą. Atsakovas S. K. taip pat pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, prašė vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, priteisti vaikams išlaikymą iš ieškovės bei nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nurodė ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius duomenis apie tai, kad ieškovė yra išvykusi su vaikais į Rusijos Federaciją, dėl to atsakovas kreipėsi į Rusijos Federacijos teismą su prašymu pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių apsektų dėl galbūt neteisėtai į Rusijos Federaciją išvežtų vaikų L. ir M. sugrąžinimo į Lietuvą. Šiuo metu vyksta procesas Rusijos Federacijos teisme pagal atsakovo prašymą dėl vaikų grobimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi sustabdė bylos dalies dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nagrinėjimą iki bus išspręstas klausimas ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl nepilnamečių L. K. ir M. K. sugrąžinimo / nesugrąžinimo į Lietuvą, nagrinėjamas Rusijos Federacijos teisme; įpareigojo bylos dalyvius nedelsiant pateikti duomenis apie proceso Rusijos Federacijoje pabaigą ir tai patvirtinantį įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, išverstą į lietuvių kalbą.
4. Teismas nustatė, kad:
4.1. Teismas iš ieškovės bylai pateikto pirmosios instancijos Nižnij Novgorodo miesto Kanavinskyj rajono teismo sprendimo pagal S. K. ieškinį P. N. dėl vaiko grąžinimo rezoliucinės dalies nustatė, kad reikalavimas sugrąžinti vaikus netenkintas. S. K. dėl sprendimo padavė apeliacinį skundą. Sprendime nurodyta, kad tarptautinėmis Rusijos Federacijos sutartimis, reguliuojančiomis santykius dėl vaikų, neteisėtai pervežtų arba laikomų Rusijos Federacijos teritorijoje, laikomos 1980 m. spalio 25 d. Konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo civilinių teisinių aspektų ir 1996 m. spalio 19 d. Konvencija dėl jurisdikcijos, taikomos teisės, tėvų atsakomybės pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo ir vaikų apsaugos priemonių.
4.2. 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų yra tarptautinis teisės aktas, kuris teisės šaltinių hierarchijoje yra prioritetinis nacionalinės teisės atžvilgiu. Teismas, remdamasis Hagos konvencijos 16 straipsnio nuostata, padarė išvadą, kad teismas negali spręsti klausimo dėl vaiko globos teisių iš esmės tol, kol neišsprendžiamas vaiko grąžinimo klausimas pagal šią Konvenciją.
4.3. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, vaikai su ieškove yra išvykę į Rusijos Federaciją, ten gyvena kartu su motina, lanko mokymo įstaigas. Pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovas apskundė apeliacine tvarka ir šalys šiuo metu nėra pateikę į bylą įrodymų, kad sprendimas įsiteisėjo. Rusijos Federacijos teismo priimtas sprendimas gali turėti įtakos šios bylos teismingumo klausimui, nustatytinoms reikšmingoms bylai išnagrinėti aplinkybėms. Išsprendus vaikų grąžinimo ar negrąžinimo klausimą teismas turės išspręsti pareikštų reikalavimų teismingumo Lietuvos valstybės teismams (jurisdikcijos) klausimą.
4.4. Pažymėta, kad klausimas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo bus sprendžiamas bylos dalyviams pateikus duomenis apie proceso minėtos valstybės teismuose pabaigą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas S. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo analogiškoje byloje kasacinio teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑304‑378/2023, kurioje pasisakyta dėl galbūt neteisėtai išvežto į užsienio valstybę vaiko fakto reikšmės sprendžiant dėl gyvenamosios vietos nustatymo, suformuotos teisminės praktikos, dėl to skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad nėra galimybės nagrinėti vaikų gyvenamosios vietos klausimo iki kol nebus išspręstas ginčas Rusijos Federacijos teisme dėl vaikų grąžinimo į Lietuvą. Priešingai, minėtos bylos Rusijos Federacijos teisme išsprendimas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir jurisdikcijos.
5.2. Ši byla nagrinėjama nuo 2021 m. kovo 23 d., o vaikai neteisėtai išvežti į Rusijos Federaciją tik 2024 m. sausio mėnesį, todėl pagal visas tarptautines sutartis vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas teismingas išimtinai Lietuvos Respublikos teismams, o ne užsienio valstybių teismams. Priešingu atveju, vienam iš tėvų kas pusmetį keičiant neteisėtai nepilnamečių vaikų faktinę gyvenamąją vietą skirtingose valstybėse, vaikų gyvenamosios vietos klausimo nebūtų iš vis įmanoma išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi įpareigojo ieškovę N. P. nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus L. K. ir M. K., S. K. į jo gyvenamąją vietą nurodytu adresu bei nurodyti teismui buvimo vietos (dabartinės faktinės vaikų gyvenamosios vietos) adresą ir kontaktus. Tačiau iki šiol teismo nutartis nevykdoma ir teismas, privalėdamas ginti nepilnamečių vaikų ir viešą interesą, jokių veiksmų dėl teismo įpareigojimų nesiėmė ir net jokios baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą neskyrė ieškovei. Priešingai, teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą dalyje dėl vaikų klausymų, suteikė ieškovei teisę vilkinti šios bylos nagrinėjimą iki kol pasibaigs vaikų gražinimo į Lietuvą bylos išnagrinėjimas Rusijos Federacijos teisme. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje nurodo melagingus teiginius, neva pagal atsakovo pateiktus duomenis vaikai su ieškove yra išvykę į Rusijos Federaciją, kur gyvena kartu su motina, lanko mokymo įstaigas. Tokių rašytinių įrodymų atsakovas neturėjo ir negalėjo teikti teismui. 2024 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas vien dėl ieškovės prašymo suteikti jai galimybę pateikti teismui įrodymus apie vaikų gyvenimo sąlygas Rusijos Federacijoje. Teismo veiksmai ir nutarties argumentai nesiderina su teisingumo vykdymu ir vertinti kaip šališki ieškovės atžvilgiu ir šios bylos išnagrinėjimo vilkinimas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė N. P. su atsakovo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti bei palikti pirmosios instancijos teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Teismas teisingai konstatavo, kad 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 16 straipsnyje numatyta, jog gavusi pranešimą apie vaiko neteisėtą išvežimą ar laikymą, nurodytą 3 straipsnyje, Susitariančiosios Valstybės, į kurią vaikas yra išvežtas arba kurioje jis laikomas, teismo ar administracinė institucija nesprendžia dėl vaiko globos teisių iš esmės, kol nenustatoma, kad vaikas neturi būti grąžinamas pagal šią Konvenciją, arba sprendžia dėl globos teisių iš esmės tik tada, jei per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nuo minėto pranešimo gavimo dienos nepateikiamas prašymas pagal šią Konvenciją. Teismas negali spręsti klausimo dėl vaiko globos teisių iš esmės tol, kol neišsprendžiamas vaiko grąžinimo klausimas pagal šią Konvenciją.
6.2. Vaikai su ieškove yra išvykę į Rusijos Federaciją, ten gyvena kartu su motina, lanko mokymo įstaigas. Rusijos Federacijos teismo priimtas sprendimas dėl vaikų grąžinimo / negrąžinimo į Lietuvą gali turėti įtakos šios bylos teismingumo klausimui, nustatytinoms reikšmingoms bylai išnagrinėti aplinkybėms. Išsprendus vaikų grąžinimo ar negrąžinimo klausimą Kauno apylinkės teismas turės išspręsti pareikštų reikalavimų teismingumo Lietuvos valstybės teismams (jurisdikcijos) klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos dalies dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
10. Atskiruoju skundu skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi sustabdytas bylos dalies dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nagrinėjimas iki bus išspręstas klausimas ir priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl nepilnamečių vaikų sugrąžinimo / nesugrąžinimo į Lietuvą, nagrinėjamas Rusijos Federacijos teisme, taip pat nustatytas įpareigojimas bylos dalyviams nedelsiant pateikti duomenis apie proceso Rusijos Federacijoje pabaigą ir tai patvirtinantį įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą, išverstą į lietuvių kalbą.
11. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad šioje civilinėje byloje pirmosios instancijos teisme 2025 m. vasario 12 d. gautas ieškovės atstovės advokatės D. I. V. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą, kadangi išnyko bylos sustabdymo pagrindas – 2025 m. sausio 10 d. priimtas Nižnij Novgorodo apygardos teismo sprendimas. Kartu su ieškovės atstovės prašymu pateiktas minėtas sprendimas ir jo vertimas į lietuvių kalbą. Remiantis bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi, nustačius, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta, atnaujintas bylos dalies dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo ir tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo nagrinėjimas.
12. Iš to, kas aptarta, matyti, kad po to, kai buvo priimta skundžiama nutartis dėl dalies civilinės bylos sustabdymo ir buvo pateiktas atsakovo S. K. atskirasis skundas, ieškovė pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi buvo konstatuota, kad išnyko bylos sustabdymo pagrindas. Neskundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 21 d. nutartimi buvo atnaujintas Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi sustabdytos civilinės bylos dalies nagrinėjimas. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovo atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties nagrinėjimas neturės teisinės reikšmės, kadangi nesukels jokių teisinių pasekmių.
13. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad išnyko atsakovo apeliacijos objektas ir atskirasis skundas neteko tikslingumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis procesas nutrauktinas, nevertinant atskirajame skunde dėstomų argumentų dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties (ne)pagrįstumo (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315, 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties.