Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-11-16 · Byla Nr. N-62-1701-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-11-16
Bylos Nr.
N-62-1701-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
Administracinė byla Nr. N 9 (62) –1701/2006Procesinio sprendimo kategorija 34.
„(S)“LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Alytaus rajono apylinkės teismo nutarimu V. S. nubausta už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 173 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 6000 (šešių tūkstančių) litų bauda su konfiskavimu žaliavų, mėsos gaminių, įrankių ir priemonių. Kaip nurodyta nutarime, Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Alytaus skyriaus ir Alytaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų atlikto 2006 m. gegužės 25 d. patikrinimo metu nustatyta, jog Alytaus rajone, Venciūnų kaime buvusiame V. S. individualios įmonės (IĮ) firmos „Viversita" ceche V. S. neteisėtai, neturėdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo, organizavo mėsos perdirbimą ir mėsos gaminių gamybą. Rasta 1337,05 kg pagamintų mėsos gaminių. Gamybinėse patalpose dirbo trys darbuotojos, su kuriomis nebuvo sudarytos darbo sutartys, t. y. nelegaliai. V. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio l dalyje - vertimąsi ūkine veikla neturint leidimo - nubausta rajono apylinkės teismo teisėjo 2006 m. vasario 14 d. nutarimu. Tokiu būdu, ji, V. S. , vertėsi ūkine veikla neturėdama šiai veiklai leidimo bei panaudodama šiai veiklai nelegaliai dirbančių asmenų darbą ir padarė ATPK 173 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

V. S. kalta neprisipažino. Nors ji kaltės nepripažino, tačiau jos kaltumas įrodomas surinktų įrodymų visuma. Patikrinimo metu gamybinėse patalpose rasti dideli žalios mėsos ir jos gaminių, nešaldytų subproduktų, mėsos faršo, kaulų, prieskonių, druskos, mėsos priedų kiekiai patvirtina, kad mėsos gaminiai skirti ne asmeniniams poreikiams. V. S. nurodė, kad prieskoniai likę nuo ankstesnės jos gamybinės veiklos, tačiau patikrinimo metu buvo rasta 18 kg prieskonių, ant kurių pakuočių nurodyta pagaminimo data - 2006 m. balandžio mėnuo. Visiškai nelogiškas aiškinimas, kad rasti produktai (120 kg mėsos faršo, 36 kg širdžių, 15 kg odelių, 20 kg kiaulienos nuopjovų) naudojami trims šunims šerti. Patikrinimo metu šie produktai rasti nesušaldyti, dalis gamybinėse patalpose, tvarkomi, pjaustomi. Per trumpą laiką - nuo 2006 m. gegužės 15 d. iki 2006 m. gegužės 21 d. pirktas didelis kiekis subproduktų - kiaulių širdžių, odelių, smulkintų subproduktų, nurodytą Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitose - faktūrose, rodo jų naudojimą gamybai, o ne buitiniams poreikiams. Liudytojų G. S. ir M. L. paaiškinimai, kad mėsos gaminius gaminosi tik saviems poreikiams vertintinas tik kaip subjektyvus siekimas padėti V. S. išvengti atsakomybės. Jų tvirtinimu, kad rastas 1337,05 kg kiekis mėsos gamybos stadijoje bei pagamintų mėsos gaminių, priklauso tik joms, niekuo nepagrįstas. Abi liudytojos painiojosi aiškindamos mėsos gaminių žaliavos įsigijimo, atsivežimo aplinkybes, skirtingai nurodė kiek laiko šiuos gaminius gamino, kada dirbo. Rastas didelis kiekis - 96 vnt. įvairaus asortimento mėsos gaminių ženklinimo etikečių bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų atlikto patikrinimo išvada apie neteisėtą šių etikečių perdavimą V. S. patvirtina jų panaudojimo paskirtį - pagamintiems gaminiams ženklinti, paruošti juos realizacijai. Apie vykstančią gamybinę veiklą ir nemažas jos apimtis rodo dideli elektros energijos suvartojimo kiekiai, ypatingai per 2006 m. gegužės mėnesį. Visiškai nepagrįstas ir nelogiškas V. S. aiškinimas, kad gegužės mėnesį reikėjo intensyviau apšildyti gamybines patalpas. Šią aplinkybę paneigė liudytoja M. L. , nurodydama, kad gamybinių patalpų elektros prietaisais niekas nešildė, nebuvo tam ir poreikio, nematė jokių šildymo įrengimų, patalpos šaltu metų laiku apšildomos pečiumi. V. S. bet kokios gamybinės veiklos vykdymą ceche bandė paneigti jos pateiktomis pažymomis apie suvartotą vandens kiekį ir PVM sąskaitomis - faktūromis apie apmokėjimą už jo suvartojimą. Pagal jos sudarytą pažymą (b. l. 69 ) per 2005 metus visiškai nevartojo vandens, o per 2006 metus tik gegužės mėnesį suvartojo 2 m vandens. Kadangi vanduo nėra mėsos gaminių sudėtinė dalis, jo vartojimas pateisinamas tik naudojimu švaros, higieninių poreikių patenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad gamybinė veikla nebuvo vykdoma tomis apimtimis, kai ji buvo teisėta, dirbo tik keletas asmenų, toks vandens kiekis buvo pakankamas. Pažeidėja V. S. , liudytojos G. S. , M. L. ir V. T. įvairių apklausų metu (pareigūnams ir teisme) skirtingai aiškino kiek laiko jos dirbo mėsos perdirbimo ceche. Pagal V. S. paaiškinimą, rašytą 2006 m. gegužės 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnams, G. S. ir M. L. , kaip buvusios jos firmos darbuotojos, ceche dirbo nuo 2006 m. kovo mėnesio. Pagal V. T. paaiškinimą, rašytą patikrinimo metu ir vietoje 2006 m. gegužės 25 d., ji dirbo nuo 2006 m. pradžios ir matė ceche dirbančias abi minėtas moteris. G. S. rašytame paaiškinime nurodė, kad atvažiuoja dirbti kartą į savaitę, kartais kartą į mėnesį. Teisme pažeidėja ir liudytojos pakeitė savo parodymus ir kalbėjo tik apie vienkartinį 2006 metais gegužės mėnesį G. S. ir M. L. atvykimą į cechą pasigaminti mėsos gaminių savo poreikiams. V. T. nurodė, kad ji visiškai nedirbo ir apie G. S. ir M. L. buvimą ar darbą ceche nieko nežinanti, į cechą užėjo tik pasikalbėti. Toks pažeidėjos ir liudytojų parodymų keitimas pripažįstamas tik siekimu padėti išvengti atsakomybės V. S. ir paneigiamas byloje nustatytų aplinkybių visuma. Liudytoja V. T. , bandydama paneigti nurodytas paaiškinime aplinkybes apie nuolatinį valytojos darbą ir gaunamą atlyginimą, teisme nurodė, kad pareigūnai neteisingai suprato jos pasakojimą ir nurodė, kad 50 litų kaip dalį neišmokėto atlyginimo V. S. per G. S. ir M. L. jai perdavė dar 2005 metų gegužės mėnesį, o ne 2006 metais. Šiuo teigimu V. T. patvirtino, kad 50 litų pinigų gavo kaip atlygį už darbą iš V. S. , bet visiškai nelogiškai nurodė, kad 2005 metais, nes tuo metu M. L. firmoje „Viversita" nedirbo. Liudytojos G. S. ir M. L. neigė bet kokius darbinius santykius firmoje „Viversita", nurodydamos, kad M. L. nedirbanti apie du metus, o G. S. - nuo 2006 m. kovo 27 d., buvimą ceche paaiškindamos tik vienkartiniu mėsos gaminių pasigaminimu savo poreikiams. Tačiau anksčiau minėti paaiškinimai patikrinimą atlikusiems pareigūnams, dideli mėsos gaminių kiekiai, akivaizdžiai skirti ne asmeniniams poreikiams, suvartotas elektros energijos ir pirktų žaliavų kiekiai, rastas žalios mėsos ir kitų mėsos produktų kiekis paneigia vienkartinį V. T. , G. S. ir M. L. darbą ceche, pagrindžia susiklosčiusius darbinius santykius, tačiau neįformintus nustatyta įstatymų tvarka, t. y. nelegalius. Dėl patikrinimo metu rastos E. L. darbo pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nuolatinį darbą, susitarimą su darbdaviu, darbo atlygintinumą nesurinkta, todėl jos darbo nelegalumas pripažintinas neįrodytu.

V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą pažeidėjai atsižvelgiama į tai, kad ji augina du nepilnamečius vaikus, vieną iš jų su negalia, pajamos gaunamos iš darbinės ir verslo veiklos nėra didelės.

II.

Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti rajono apylinkės teismo nutarimą. Teigiama, kad teismas neteisingai traktavo, jog ji, V. S. , neteisėtai, neturėdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimo, organizavo mėsos ir jos gaminių perdirbimą ir gamybą. Tai visiškai neatitinka tikrovės, kadangi ji nuo 2004 m. gegužės yra nutraukusi mėsos gaminių gamybą dėl neatitikimo sanitarinių higieninių sąlygų pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Esamomis sąlygomis ji nuo 2006 m. sausio išsipirkusi verslo liudijimą užsiiminėjo skerdienos ir mėsos gaminių realizavimu, o nuo 2006 m. gegužės 24 d. dirba UAB „Rimi Lietuva“ vyr. mėsininke. 2006 m. gegužės 29 d. G. S. ir M. L. atžvilgiu buvo nutrauktos administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį nesant pažeidimo sudėties. Šios ir jos nagrinėjama bylos yra glaudžiai susiję, kadangi jai surašytas ATP protokolas pagal ATP 173 straipsnio 3 dalį, su kuriuo ji visiškai nesutinka. Produktai buvo gaminami trijų šeimų reikmėms. Matyt, ir nėra nustatytų kriterijų, koks mėsos ar kitų produktų kiekis yra skirtas savo reikmėms. Valstybinės mokesčių inspekcijos argumentas, kad už suvartotą elektros energiją yra daug sumokėta, nieko neįrodo. Administracinio teisės pažeidimo protokole paimti skaičiai už 2005 m. (22716,53 Lt), už 2006 m. 1 - 4 mėnesius buvo sumokėta 3785,05 Lt ir už gegužės mėn. - 5707,05 litų. suvartota elektros energija už 2005 m. ryšio su nagrinėjama byla neturi. Už 2006 metus sumokėta suma nėra didelė, kadangi, norėdama išlaikyti esamas patalpas Venciūnuose ir esant žemai temperatūrai žiemos sezono metu, buvo priversta patalpose palaikyti pliusinę temperatūrą, kad visiškai nesugestų esami įrengimai, taip pat, kad nesugestų pačios patalpos (nepelytų sienos, grindys, kitos medinės konstrukcijos.) Ji nuolat (kartais kelis kartus per dieną) žiemos metu važinėjo į Venciūnus ir prižiūrėjo šias patalpas ir šildė jas elektra, todėl pastaruoju metu buvo didesnės išlaidos už suvartotą elektros energiją. 2006 m. gegužės mėn. elektros suvartojimas buvo didesnis dėl kelių priežasčių - dėl papildomai įjungtų šaldymo įrengimų, kuriuose ji laikydavo prekybai su verslo liudijimu skirtai mėsai ir taip pat dėl to, kad G. S. ir M. L. buvo leista gegužės mėnesį naudotis jos įmonės įrengimais ir pasigaminti mėsos produktų. M. L. teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad patalpos Venciūnų kaime buvo šildomos pečiumi tuo metu , kai ji dirbo IĮ „Viversita“ , o ne 2006 m. gegužės mėn. Kadangi M. L. nuo 2006 m. Venciūnuose nesilankė, tai logiška, kad ji ir negalėjo žinoti kaip šildomos patalpos ir kiek elektros energijos suvartojama, kokie įrengimai buvo įjungti. Nuo šių metų pradžios ji patalpas Venciūnuose pardavinėja, nes nemato jokių veiklos perspektyvų. Tuo ir gali paaiškinti didesnes išlaidas elektros energijai, nes norėdama gauti geresnę kainą, priversta skirti daugiau lėšų šių patalpų išlaikymui ir įrengimų tinkamai būklei palaikyti. Tačiau institucija (valstybinė mokesčių inspekcija) surašydama protokolą, taip pat Alytaus rajono teismas už pagrindą neėmė vandens suvartojimo parodymų, nes jie yra itin maži. Argumentas, kad mėsos gamybos procesui nėra reikalingas vanduo, yra atmestinas, kadangi vykdant gamybą, pavyzdžiui 2003 m. vandens suvartojimas siekė 932 kubinius metrus, 2004 m. iki gegužės mėn., kai buvo nutraukta gamyba, sunaudota 102 kubiniai metrai vandens, o už 2005 m. ir 2006 m. buvo sunaudota tik 2 kub. metrai vandens. Suvartojamas vandens kiekis jos namuose yra keliasdešimt kartų didesnis, negu Venciūnuose, bet tai nereiškia, kad ji namuose užsiima kokia nors nelegalia veikla. Nemažai pirktos pardavimui mėsos produkcijos taip pat laikydavo Venciūnuose, šaldytuvuose. Taip pat didelę dalį laiko ir lėšų skiria savo vaiko, kuris invalidas, gydymui ir slaugai, taip pat dukters išlaikymui, kadangi yra išsituokusi. Teismo skirta bauda ir dalies mėsos gaminių, taip pat gamybos priemonių ir įrankių praradimas labai pablogina jos ir šeimos materialiąją padėtį. Todėl prašo atsižvelgti į pateiktus argumentus ir priimti teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apylinkės teismas, nagrinėdamas V. S. administracinio teisės pažeidimo bylą turėjo spręsti, ar jos veikoje yra inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Teismas įgyvendindamas šį uždavinį neišvengiamai turėjo išanalizuoti byloje surinktus duomenis. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta surinkus visus reikiamus įrodymus, išnagrinėjus reikšmingus faktus, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, iškėlus ir ištyrus visas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas visas ištyrė, padarė argumentuotas išvadas. Teisminio nagrinėjimo metu išaiškintos ir nustatytos aplinkybės atitinka išdėstytąsias teismo nutarime. Aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, kurias teismas laikė nustatytomis, įrodytos. Teismo nutarime yra įrodymų analizė. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad aplinkybių tyrimas atliktas išsamiai bei nutarimas atitinka jam keliamus pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimus. Apeliacinio skundo teiginiais teismo išvados nepaneigiamos, tačiau nesutinkama su teismo nutartyje padarytuoju įrodymų vertinimu. Apeliantas, ginčydamas teismo padarytąsias išvadas, remiasi tik jam naudingais teiginiais, kurie atspindi jo versiją, tačiau apylinkės teismas, kaip matyti, ja nepatikėjo. Apeliaciniame skunde nėra nereikalaujančių vertinimo duomenų, kurie paneigtų teismo padarytas išvadas arba parodytų jų prieštaringumą. Štai, apeliaciniame skunde esantis argumentas, kad daug elektros sunaudota gegužės mėnesį dėl to, kad buvo žema lauko temperatūra ir patalpas reikėjo šildyti, visiškai neįtikinamas. Šiais metais gegužės mėnesį jau buvo pasibaigęs šildymo sezonas. Gyvenamosios patalpos buvo nešildomos, todėl gamybos patalpos - tuo labiau. Todėl toks neapgalvotas aiškinimas atmetamas. Panaši situacija ir su kitais aiškinimais, tarp jų, kad dešros ir kiti gaminiai buvo skirti saviems poreikiams.

Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad apygardos administracinis teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Todėl nutarimas paliekamas nepakeistas.

Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismo nutarime neteisingai nurodyta sunkinanti atsakomybę aplinkybė kaip pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas. Kadangi, kaip pažymėta nutarime, V. S. už pažeidimą, numatytą ATPK 173 straipsnio l dalyje buvo nubausta rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 14 d. nutarimu, todėl jos veika kvalifikuota kaip ATPK 173 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas. Taigi, kadangi ši aplinkybė yra kvalifikuojanti, tai ji negali būti dar ir atsakomybę sunkinančia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą, V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas