- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- e2-152-918/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00690-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Petrevičienė
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Darius Mockūnas, Giedrė Pociūtė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu (159-163 b. l.) prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: 1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant du atskirus žemės sklypus pagal pridėtą planą ir ieškovei pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, plane pažymėtą „A“ 848 kv. m, o atsakovui - į žemės sklypą, plane pažymėtą „B“, 288 kv. m, 2. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas ¾ dalis R-1 (7,82 kv. m), ¾ dalis R-2 (2,52 kv. m), ¾ dalis 1-1 (2,80 kv. m), 1-2 (19,42 kv. m), 1-3 (17,00 kv. m), 1-4 (12,87 kv. m), 1-5 (5,32 kv. m), 1-6 (13,71 kv. m), 1-7 (11,59 kv. m), iš viso 93,05 kv. m, o patalpas R-1, R-2 ir 1-1 pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas ¼ dalį R-1 (2,61 kv. m), ¼ dalį R-2 (0,84 kv. m), ¼ dalį 1-1 (0,94 kv. m), 1-8 (14,49 kv. m), 1-9 (3,73 kv. m), 1-10 (4,06 kv. m), 1-11 (10,31 kv. m), iš viso 36,98 kv. m, 3. pagalbinį ūkio paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, už juos atsakovui iš ieškovės priteisiant 305,50 EUR kompensaciją, 4. nustatyti atsakovui terminą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti patalpas, plane pažymėtas 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, pagalbinį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnešant savo sandėliuojamas medžiagas ir daiktus. Ieškovė nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): žemės sklypas – ieškovei 848/1136 dalys (848 kv. m), atsakovui – 288/1136 dalys (288 kv. m), gyvenamasis namas – ieškovei ¾ dalys (97,52 kv. m), atsakovui – ¼ dalis (32,51 kv. m), pagalbinio ūkio paskirties pastatas – ieškovei ¾ dalys (12 kv. m), atsakovui – ¼ dalis (4 kv. m), garažas – ieškovei – ¾ dalys (13,50 kv. m), atsakovui – ¼ dalis (4,50 kv. m), kiemo statiniai (kiemo aikštelė, rezervuaras, atmatų duobė, kanalizacijos šulinys – 2 vnt., tvora) – ieškovei – ¾ dalys, atsakovui – ¼ dalis. Ieškovei žemės sklypo priklauso 848 kv. m, atsakovui – 288 kv. m Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo ieškovei paskirti 726,32 kv. m žemės sklypo, atsakovui – 247,44 kv. m Su tokiu patikslinto priešieškinio reikalavimu ieškovė sutinka iš dalies, nes mano, kad dalis žemės sklypo turėtų būti perkelta, sudarant galimybes atsakovui patekti į patalpą, pažymėtą indeksu 1-1, todėl žemės sklypą prašo padalinti pagal ieškovės siūlomą ieškinyje nurodytą variantą. Gyvenamojo namo ieškovei priklauso 97,52 kv. m, atsakovui – 32,51 kv. m Ieškovė gyvena ne ginčo name, bet jame atliko remonto darbus – pakeitė langus, elektros instaliaciją, įrengė virtuvę, grindis išbetonavo, prižiūrėjo aplinką. Atsakovas apie 20 metų faktiškai naudojasi namo antruoju aukštu, t. y. mansarda, plane pažymėta indeksais 1-8, 1-9, 1-10, 1-11. Šios patalpos pritaikytos atsakovo šeimos gyvenimui, yra išgriautos vidinės pertvaros, taip padidintas gyvenamasis plotas, yra įrengta virtuvė, nors mansardinio aukšto patalpų inventorizacijos atsakovas iki šiol nėra atlikęs. Atsakovas taip pat naudojasi patalpoje R-1 įrengtu šildymo katilu ir patalpoje R-2 įrengtu tualetu. Norint patekti į patalpas R-1 ir R-2, reikia pereiti patalpą 1-1. Ieškovė sutiktų savo lėšomis įrengti atsakovui įėjimą į antro aukšto patalpas. Ieškovė neprieštarautų, kad atsakovas atskirai įsivestų dujas ir vandentiekį į antrą aukštą. Šildymo sistema sena, bet tinkama naudoti, šildymo katilas stovi rūsyje, patalpoje R-1. Ieškovė sutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimu dėl patalpų R-1, R-2, 1-1 pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis, šių patalpų plotus priteisiant proporcingai turimos nuosavybės dalims, t.y. ieškovei ¾ dalis, o atsakovui – ¼ dalį. Gyvenamojo namo patalpas ieškovė prašo padalinti pagal jos ieškinio reikalavimuose nurodytą tvarką. Pagalbinio ūkio paskirties pastato ieškovei priklauso 12 kv. m, atsakovui – 4 kv. m, garažo – ieškovei – 13,50 kv. m, atsakovui – 4,50 kv. m Ieškovė sutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimus pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir garažą palikti jai, nes būtent ieškovė faktiškai šiuo turtu naudojasi, abiems savininkams jais naudotis būtų nepatogu ir netikslinga. Ieškovė sutinka už pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir garažą atsakovui sumokėti 305,50 EUR kompensaciją. Ginčo tarp šalių dėl naudojimosi kiemo statiniais nėra. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, su patikslinto priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Ieškovės atstovė prašė atidalinti šalių turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal paskutinio patikslinto ieškinio reikalavimus ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas patikslintu priešieškiniu (154-156 b. l.) prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas 1-5 (5,32 kv. m), 1-6 (13,71 kv. m), 1-7 (11,59 kv. m), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas 1-2 (19,42 kv. m), 1-3 (17 kv. m), 1-4 (12,87 kv. m), 1-8 (14,49 kv.m.), 1-9 (3,73 kv. m), 1-10 (4,31 kv. m), 1-11 (6,71 kv. m), 1-11 a (0,49 kv. m), 1-11 b (1,82 kv. m), iš viso ieškovei atitektų 80,84 kv. m, o patalpas 1-1, R-1, R-2 pripažįstant bendrojo naudojimo patalpomis. Patalpų 1-11a, 1-11 b indeksus atsakovas nurodė taip, kaip jie buvo pažymėti plane. Atsakovas sutinka, kad patalpos 1-10 plotas 4,06 kv. m, o 1-11 – 10,31 kv. m, t.y. taip, kaip ir nurodyta eksplikacijoje. Pagal atsakovo siūlomą atidalijimo tvarką būtų suformuoti du atskiri butai. Atsakovas galėtų patalpose 1-3 ir 1-4 užmūryti duris, jo buto langai išeitų į tą pusę, kur yra atsakovo žemės dalis, todėl šalys praktiškai gyventų visiškai atskirai. Ieškovė daugiau kaip 20 metų ginčo name negyvena ir finansiškai prie turto išlaikymo neprisideda. Atsakovas name gyvena nuo 1970 metų, t.y. nuo gimimo, žiemą gyvena palėpėje, o vasarą – namo pirmajame aukšte, nes antrame būna labai karšta. Žemės sklypą atsakovas prašo padalinti pagal UAB „Geoera“ žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo projektą taip: ieškovei 852 kv m., pažymėtą plane „B“, atsakovui - 284 kv. m, pažymėtą plane „A“. Atsakovas įsipareigoja pasidaryti atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą. Atsakovas pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir garažą prašo paskirti ieškovei, jam už tai iš ieškovės priteisiant 305,50 EUR kompensaciją. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu patikslinto priešieškinio reikalavimus palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies. Atsakovas ir jo atstovas prašė atidalinti šalių turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal patikslinto priešieškinio reikalavimus ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).
Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalytas turtas, teismas taiko CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bylose laikomasi nuostatų, kad remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, spręsdamas ginčą teismas turi siekti, jog bendraturčiai išnaudotų visas galimybes derindami savo valią dėl atidalijimo. Vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtinausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014).
Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (7, 142-143 b. l.). Šį nekilnojamąjį turtą šalys įgijo paveldėjimo teisės pagrindu pagal 1995-12-06 J. B. testamentą (25 b. l.). Ieškovei priklauso ¾ dalys išvardintų statinių ir 848/1136 dalys žemės sklypo, atsakovui – ¼ dalis statinių ir 288/1136 dalys žemės sklypo.
Bylos nagrinėjimo metu šalys teikė paruošiamuosius dokumentus (atsakovo atsiliepimas į ieškinį (13-14 b. l.), priešieškinis (16-18 b. l.), ieškovės dublikas (35-37 b. l.), ieškovės atsiliepimas į priešieškinį (40-41 b. l.), atsakovo triplikas (46 b. l.), patikslintas ieškinys (63-67 b. l.), ieškovės pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (122-123 b. l.), patikslintas priešieškinis (130-132 b. l.), ieškovės atsiliepimas į priešieškinį (137-141 b. l.), patikslintas priešieškinis (154-156 b. l.), patikslintas ieškinys (159-163 b. l.)), taip pat derėjosi dėl taikos sutarčių sąlygų. Šalys galutinius turto atidalijimo variantus nurodė patikslintame ieškinyje ir patikslintame priešieškinyje (154-156, 159-163 b. l.). Ieškovės poziciją pagrindžia jos pateikti dokumentai: 2008-01-08 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, žemės sklypo ir statinių išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, dalių paskaičiavimo projektas 2014-PP-04-BD-1, žemės sklypo planas, žemės sklypo padalijimo projektas (7 b. l.), 1998 metų namų valdos techninė kortelė (99-53 b. l.), dujotiekio projektas (89-96 b. l.), UAB „Biuras R“ projektinis pasiūlymas dėl laiptų perkėlimo iš patalpos 1-1 ir rūsio palapos R-2 stiklo blokelių pertvaros nuotrauka (111-112 b. l.), su paskutiniu patikslintu ieškiniu pateiktas žemės sklypo padalijimo planas (paruoštas ieškovės, be jokių suderinimų) (163 b. l.). Atsakovo poziciją pagrindžia jo pateikti dokumentai: namo dalių paskaičiavimo projektas (20-21 b. l.), žemės sklypo planas (22 b. l.), sklypo ploto paskaičiavimas pagal testamentą (23 b. l.), namo nuotrauka (24 b. l.), 1995-12-06 J. B. testamentas (25 b. l.), namo viduje esančių laiptų nuotraukos (76-77 b. l.), namo išorės, virtuvės palėpėje, namo viduje esančių laiptų nuotraukos (115-117 b. l.), UAB „Geoera“ parengta žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo schema (158 b. l.). 2016-01-07 išvažiuojamojo teismo posėdžio metu teismas apžiūrėjo ginčo namų valdą, išklausė šalių paaiškinimų dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarkos. Pagal šalių procesiniuose dokumentuose ir šalių bei jų atstovų teismo posėdžiuose išdėstytą poziciją tarp šalių nėra ginčo dėl ūkinio pastato ir garažo atidalijimo ir šių objektų priteisimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise, už juos atsakovui iš ieškovės priteisiant 305,50 EUR kompensaciją, dėl kompensacijos dydžio, dėl patalpų R-1, R-2, 1-1 pripažinimo bendrojo naudojimo patalpomis, dėl naudojimosi kiemo statiniais tvarkos. Ginčas tarp šalių iš esmės yra dėl žemės sklypo ir dalies gyvenamojo namo patalpų atidalijimo.
Dėl ūkinio pastato ir garažo.
Įstatymų leidėjas prioritetą teikia atidalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos atidalijamo daikto paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Ginčo tarp šalių dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nėra. Iš byloje esančio medžiagos matyti, kad pagalbinio ūkio paskirties pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 16 kv. m, garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas yra 18 kv.m. Ieškovei priklauso ¾ dalys šių pastatų, t.y. 12 kv. m ploto ūkinio pastato ir 13,50 kv. m ploto garažo, o atsakovui priklauso ¼ dalis šių pastatų, t.y. 4 kv. m ploto ūkinio pastato ir 4,50 kv. m ploto garažo. Akivaizdu, kad atsakovui tenkančios šių pastatų dalys yra itin nedidelės, šalys nepateikė jokių duomenų, kad yra techninė galimybė atidalinti šiuos pastatus ir suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus be neproporcingos žalos jų paskirčiai.
Tiek ieškovė patikslintu ieškiniu, tiek atsakovas patikslintu priešieškiniu prašo šį nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, už juos atsakovui iš ieškovės priteisiant 305,50 EUR kompensaciją. Nesant ginčo, šioje dalyje ieškinys ir priešieškinis tenkintini, pagalbinis ūkio paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kalvarijos g. 59, Kaune, atidalijami iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisti šiuos objektus ieškovei asmeninės nuosavybės teise, už juos atsakovui iš ieškovės priteisiant 305,50 EUR kompensaciją.
Dėl gyvenamojo namo.
CK 4.82 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Tos pačios teisės normos 2 d. nustatyta, kad namo, buto ar kitos patalpos savininkas neturi teisės perduoti bendrosios dalinės nuosavybės, numatytos šio straipsnio 1 dalyje, savo dalies, taip pat atlikti kitų veiksmų, dėl kurių ta dalis perduodama atskirai nuo nuosavybės teisės į butą ar kitą patalpą, išskyrus atvejus, kai perduodama bendrąja daline nuosavybe esančio daikto, kuris gali būti ar, jį pertvarkius, galės būti naudojamas kaip atskiras daiktas ir toks jo naudojimas netrukdys naudoti butų ar kitų patalpų pagal paskirtį, dalis. Analogiška nuostata numatyta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., kuri numato, kad atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Įvertinus šias įstatymų leidėjo nuostatas matyti, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas tais atvejais, jeigu daiktas gali būti savarankišku teisinių santykių objektu. Daiktinėje teisėje, atsižvelgiant į daikto galėjimą būti savarankišku teisinių santykių objektu, skiriamos dvi daiktų rūšys: pagrindiniai ir antraeiliai daiktai. Pagrindiniai daiktai turi savarankišką paskirtį ir gali būti savarankiški teisinių santykių objektai (CK 4.12 str.). Antraeiliai daiktai yra tokie, kurie susiję su pagrindiniais daiktais: tik su pagrindiniais egzistuojantys, pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.13 str. 1 d.); civilinėje apyvartoje antraeiliai daiktai „seka“ paskui pagrindinius daiktus: antraeilį daiktą ištinka pagrindinio likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.
Ieškovė 2016-03-02 ieškiniu prašo jai asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas ¾ dalis R-1 (7,82 kv. m), ¾ dalis R-2 (2,52 kv. m), ¾ dalis 1-1 (2,80 kv. m), 1-2 (19,42 kv. m), 1-3 (17,00 kv. m), 1-4 (12,87 kv. m), 1-5 (5,32 kv. m), 1-6 (13,71 kv. m), 1-7 (11,59 kv. m), viso 93,05 kv. m, o patalpas R-1, R-2 ir 1-1 pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas ¼ dalį R-1 (2,61 kv. m), ¼ dalį R-2 (0,84 kv. m), ¼ dalį 1-1 (0,94 kv. m), 1-8 (14,49 kv. m), 1-9 (3,73 kv. m), 1-10 (4,06 kv. m), 1-11 (10,31 kv. m), viso 36,98 kv. m. Atsakovas priešieškiniu prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti patalpas 1-5 (5,32 kv. m), 1-6 (13,71 kv. m), 1-7 (11,59 kv. m), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas 1-2 (19,42 kv. m), 1-3 (17 kv. m), 1-4 (12,87 kv. m), 1-8 (14,49 kv. m), 1-9 (3,73 kv. m), 1-10 (4,31 kv. m), 1-11 (10,31 kv. m), patalpas 1-1, R-1, R-2 pripažinti bendrojo naudojimo patalpomis. Iš to, kaip formuluojami patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimai matyti, kad šalys siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ne visą turimą bendrąją daline nuosavybe turtą, o tik jo dalį.
Įstatyme nereikalaujama atidalyti būtinai visą bendrąją dalinę nuosavybę. Kiekvienu konkrečiu atveju toks tikslas gali būti vertinamas kaip siekiamybė, jei yra atitinkamos bendraturčių interesus atitinkančios galimybės. Kita vertus, įstatymas nedraudžia bendraturčiams ateityje išspręsti likusių patalpų atsidalijimo klausimo, jas prijungiant prie naujų turtinių vienetų.
Ginčo tarp šalių dėl patalpų -1-1 (koridorius su laiptais į antrą aukštą), R-1 (katilinė), R-2 (tualetas ir vonia) palikimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra. Iš esmės ieškovė prašo namą padalinti jai paliekant pirmojo aukšto patalpas, atsakovui – mansardinio aukšto patalpas. Atsakovas prašo namą padalinti ieškovei paskiriant patalpas tiek pirmajame, tiek mansardiniame aukšte, o atsakovui – tik pirmajame aukšte. Atidalijant gyvenamąjį namą pagal ieškovės siūlomą variantą, pirmojo ir mansardinio aukšto patalpos būtų suformuotos kaip atskiri butai skirtinguose aukštuose. Atsakovas, kuris gyvena ginčo name, argumentuoja, kad vasarą mansardiniame aukšte labai karšta, o finansinių išteklių kondicionieriams įrengti neturi. Kita vertus, vien tai, kad atsakovas savavališkai, nesuderinęs su kita bendraturte, pakeitė faktinę naudojimosi namo patalpomis tvarką ir 2015 m. vasarą naudojosi pirmojo aukšto patalpomis, vienoje iš jų atliko remonto darbus, neįrodo atsakovo reikalavimų pagrįstumo ir faktinės naudojimosi tvarkos.
Proporcingai paveldėto turto daliai, ieškovei dabar priklauso 97,52 kv. m (3/4 dalys turto), atsakovui – 32,51 kv. m namo (1/4 dalis turto). Tiek ieškovė, tiek atsakovas patikslintais reikalavimais prašė patalpas R-1, R-2 ir 1-1 palikti bendro naudojimo patalpomis, t.y. šių patalpų nepriskirti nei vienam iš naujai formuojamų nekilnojamojo turto objektų ir palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Šalys tokius reikalavimus suformulavo įvertindamos aplinkybę, kad būtent rūsio patalpoje yra vienintelis gyvenamojo namo sanitarinis mazgas, taip pat šildymo katilas, iš kurio tiekiama namui šiluma, o į rūsio patalpas vienintelis patekimas yra per patalpą 1-1. Nurodytų patalpų (R-1, R-2 ir 1-1) bendras plotas sudaro 17,53 kv. m, taigi iš jų ¾ dalys (t. y. 13,15 kv. m) priklauso ieškovei, o ¼ dalis (t. y. 4,38 kv. m) bendro ploto priklauso atsakovui. Esant bendram šalių sutarimui dėl šių patalpų neatidalijimo (t. y. palikimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje), taip pat įvertinus bendrą gyvenamojo namo plotą, konstatuotina, kad atidalintina turto dalis sudaro 112,5 kv. m, iš kurios ¾ dalys (t. y. 84,38 kv. m) turi tekti ieškovei, o ¼ dalis (t.y. 28,12 kv. m) atsakovui.
Atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės siūlomą variantą, jai asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti naujai formuojamas 79,91 kv. m ploto (vietoje 84,38 kv. m) turtinis vienetas, o atsakovui – 32,59 kv. m ploto (vietoje 28,12 kv. m) naujai formuojamas turtinis vienetas. Atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo siūlomą atidalijimo variantą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų naujai formuojamas 81,88 kv. m ploto (vietoje 84,38 kv. m) turtinis vienetas, o atsakovui – 30,62 kv. m ploto (vietoje 28,12 kv. m) naujai formuojamas turtinis vienetas.
Ieškovė, siūlydama atsakovui tenkančio ploto prasme palankesnį variantą, nepateikė teismui reikalavimo ar pasiūlymo dėl jai tenkančios mažesnės dalies kompensavimo. Kita vertus, teismo posėdžių metu šalys nuolatos reiškė viena kitai pretenzijas dėl pareigos viena kitai mokėti įvairaus pobūdžio kompensacijas. Iš šalių procesinio elgesio bei ilgalaikio konflikto akivaizdu, kad vienai iš šalių paskyrus nepagrįstai didesnę turto dalį ir nesprendžiant kompensavimo mechanizmo, būtų pagrindas šalims toliau konfliktuoti ir trukdytų bendrai spręsti likusios bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo klausimus, taip pat kiltų konfliktas ir dėl kiekvieno iš bendraturčių dalies po atidalijimo likusioje bendrojoje nuosavybėje. Šioje byloje šalys neteikė jokių duomenų dėl atidalijamo turto patalpų vertės (t.y., kurios iš patalpų vertė yra didesnė, įvertinant jų naudojimo paskirtį, įrengimo laipsnį, kitus aspektus), teismas savo iniciatyva dėl tokių aplinkybių, nesant pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų, pasisakyti negali. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas viso proceso metu buvo atstovaujami profesionalių teisininkų, šalims ne kartą buvo sudaryta galimybė tiek tikslinti reiškiamus reikalavimus, tiek teikti į bylą papildomus įrodymus.
Nors atsakovo siūlomas atidalijimo variantas labiau atitinka šalių turimas bendrojoje nuosavybėje idealiąsias dalis, tačiau vien ši aplinkybė negali lemti atidalijimo būdo parinkimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie technines galimybes iš dalies gyvenamojo namo pirmame aukšte esančių patalpų suformuoti atskirą turtinį vienetą. Atsakovas, teikdamas reikalavimus dėl dalies pirmajame pastato aukšte esančių patalpų jam priskyrimo, nepateikė jokių rekonstrukcijos projektų dėl galimybės atskirti trijų patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-5, 1-6 ir 1-7, šildymo sistemą, t.y. šildyti tik dalį pirmojo aukšto patalpų. Teismo posėdžių metu šalys ir jų atstovai ne kartą akcentavo, kad atsakovas vasarą gyvena pirmojo aukšto patalpose, o žiemą antrojo aukšto patalpose, nes šios mažesnės, o atsakovas neturi finansinių galimybių šildyti pirmojo aukšto patalpų. Dar daugiau, atsakovas, įrodinėdamas, kad įsirengė dalį pirmojo aukšto patalpų ir jose gyvena tik vasarą, iš esmės patvirtino, jog šildyti tik dalį (atsakovo pageidavimu jam priskirtinų patalpų) šiuo metu nėra techninės galimybės, o dėl tokių galimybių ateityje atsakovas įrodymų nepateikė. Dėl negalimumo atskirti patalpų šildymo sistemų, darytina išvada, kad atsakovo siūloma atidalijimo tvarka yra neįgyvendinama ir neatitinka vieno iš pagrindinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslų – t.y. eliminuoti tolesnius bendraturčių konfliktus.
Atsižvelgiant į gyvenamojo namo patalpų išdėstymą, kiekvieno iš bendraturčių turimas idealiąsias dalis, taip pat į negalimumą suformuoti atskirų savarankiškų turtinių vienetų, šalims teismo posėdžių metu ne kartą buvo siūlyta spręsti klausimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neatitinka jų interesų, o šalių tikslas yra atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys civiliniame procese laisvai disponuoja savo procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pasirinkti reiškiamo reikalavimo dalyką, todėl klausimas dėl naudojimosi tvarkos nespręstinas.
Įvertinus į išdėstytas aplinkybes, ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmestini, kadangi nenustatyta galimybė atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovo siūlomą atidalijimo variantą.
Dėl žemės sklypo
Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Ieškovė ieškiniu žemės sklypą prašo padalinti pripažįstant jai asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą parengtame plane pažymėtą „A“ 848 kv. m, o atsakovui - į žemės sklypą, plane pažymėtą „B“, 288 kv. m. Ieškovė, prašydama tokio padalijimo, remiasi su pradiniu ieškiniu pateiktu žemės sklypo brėžiniu, skirtu notariniam tvirtinimui. Pažymėtina, kad iš pateikto brėžinio neįmanoma nustatyti, kas šį brėžinį sudarė, nėra aiškios koordinatės, posūkių taškai ir t.t. Ieškovė su paskutiniu patikslintu ieškiniu pateikė žemės sklypo padalijimo planą, kuris paruoštas pačios ieškovės (163 b. l.). Pažymėtina, kad remiantis Žemės įstatymo 30 str. 1 d., žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas, kuris turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas suformuotas. Tokiame plane turi būti aiškiai pažymėta riba, skirianti naudojamas bendraturčių naudojamas dalis. Tai reiškia, kad reiškiant reikalavimą dėl žemės sklypo ribų pakeitimo turi būti pateiktas planas parengtas profesionalaus matininko pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas suformuotas. Rengiant tokį planą, turi būti atliekami kadastriniai matavimai, nustatomas tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas. Pažymėtina, kad matavimai atliekami naudojant specialią geodezinių matavimų techniką, o matavimus gali atlikti tik asmenys, turintys jiems išduotus kvalifikacijos pažymėjimus arba kitus dokumentus, kurie suteikia teisę atlikti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui tenkinant ieškinį ir nustatant ribas pagal pateiktą planą, planas tampa sudėtine teismo sprendimo dalimi ir turi būti registruojamas viešame registre, todėl planas turi būti aiškus ir nekelti abejonių. Pažymėtina, kad įstatymas nesuteikia galimybės teismui keisti pateikto plano – teismas arba reikalavimą tenkina ir nustato sklypo ribas pagal planą arba tokį reikalavimą atmeta.
Matininko parengto plano ieškovė teismui nepateikė, o pačios ieškovės paruoštu planu kaip neatitinkančiu reikalavimų, sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teismas vadovautis negali. Aplinkybę, kad ieškovė nėra pateikusi įstatymo reikalavimus atitinkančio plano projekto, teismo posėdžio metu pripažino ir ieškovės atstovė, nurodydama, kad ieškovė iš esmės sutinka su žemės sklypo atidalijimu pagal atsakovo pateiktą projektą, kadangi, kaip kad nurodė ieškovės atstovė, tai vienintelis pateiktas byloje planas. Atsakovas priešieškiniu, siekdamas įgyvendinti savo, kaip bendraturčio teisę atidalinti jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pateikė UAB „Geoera“ matininko parengtą žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo schemą (158 b. l.), kurioje siūloma atsakovui priskirti 284 kv. m plotą, plane pažymėtą „A“, o atsakovei 852 kv. m plotą, pažymėtą „B“. iš pateikto s atidalijimo tvarkos nustatymo schemos matyti, kad schemoje visiškai nepažymėta gyvenamojo namo priklausinių - inžinerinių kiemo statinių, unikalus Nr. 5296-1008-6047, faktinė buvimo vieta, taigi nėra aišku, kokia tvarka būtų naudojami šalims bendrąja daline nuosavybe priklausantys inžineriniai kiemo statiniai (kiemo aikštelė, sk. kuro rezervuaras, atmatų duobė, 2 vnt. kanalizacijos šulinių, tvora, šulinys), t.y. ar šalys galės visiškai atskirai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais. Pažymėtina ir tai, kad pateiktame plane siūlomos nustatyti atidalijimo dalys neatitinka bendraturčiems priklausančių idealiosios nuosavybės dalių. Šalys nesprendžia klausimo dėl kompensavimo, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad nėra galimybės atidalinti žemės sklypo pagal šalims priklausančias idealiąsias dalis. Pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktą schemą neaišku, dėl kokių priežasčių žemės sklypo ribos nenubrėžta tiesia linija. Atkreiptinas dėmesys, kad bendraturčių gyvenamąjį namą sudaro patalpos rūsyje, patalpos pirmajame aukšte bei patalpos mansardiniame aukšte. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad žemės sklypo atidalijimas pagal teiktą UAB „Geoera“ schemą nėra galimas patvirtinti, todėl reikalavimai dėl žemės sklypo atidalijimo atmestini.
Dėl patalpų atlaisvinimo
Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovas ieškovei priskirtuose pastatuose, t.y. pagalbiniame ūkio paskirties pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garaže, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), laiko savo daiktus., atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Remiantis CK 4.98 str., savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ieškovė jai priskirtais ūkio pastatais (ūkiniu pastatu ir garažu) galės naudotis tik atsakovui atlaisvinus užimamus pastatus, todėl ieškovės reikalavimas dėl šių pastatų atlaisvinimo tenkintinas iš dalies, atsakovui nustatytinas 30 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pagalbinį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išnešant savo sandėliuojamas medžiagas ir daiktus (CK 4.98 str.). Ieškovės reikalavimo dalis dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas, pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5,1-6, 1-7 atmestinas, kadangi šiuo teismo sprendimu šios patalpos neatidalintos, o šalys naudojimosi tvarkos nėra nustačiusios.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė patyrė 470 EUR bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą (72-75, 84-87, 98-99, 164 b.l.) b. l.) ir sumokėjo 31 EUR žyminį mokestį, iš viso 501 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas patyrė 1075 EUR bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą (54, 100 b. l.), sumokėjo 41 EUR žyminį mokestį, 60 EUR už UAB „Geoera“ atliktą žemės sklypo atidalijimo schemą (157 b. l.). Atsižvelgiant į pateikto UAB „Geoera“ plano ydingumą, šios atsakovo patirtos išlaidos neskirstytinos tarp ieškovės ir atsakovo, todėl spręstina dėl atsakovo 1116 EUR bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Įvertinus šalių tenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (atmesti reikalavimai dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo, tenkinti reikalavimai dėl ūkinio pastato ir garažo atidalijimo, taip pat tenkintas ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovą atlaisvinti ieškovei priskirtus pastatus), laikytina, kad ieškinio reikalavimų patenkinta 50 procentų (t.y. patenkinti du reikalavimai iš keturių), priešieškinio reikalavimų patenkinta 33 procentai (t.y. patenkintas vienas reikalavimas iš trijų). Priteisiant bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 50 proc. nuo 501 EUR, t.y. 250,05 EUR, atsakovui iš ieškovės priteistina 33 proc. nuo 1116 EUR, t.y. 368,28 EUR (CPK 88 str. 1 d. 6 d., 93 str. 1 d.). Atlikus vienai šaliai iš kitos priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (368,28 EUR – 250,05 EUR), atsakovui iš ieškovės priteistina 163,23 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai lygiomis dalimis priteistina 6,80 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t.y. po 3,40 EUR iš kiekvieno (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagalbinį ūkio paskirties pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir šiuos objektus paskirti ieškovei R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.
Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 305,50 EUR (trys šimtai penki eurai penkiasdešimt centų) kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį.
Įpareigoti atsakovą D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pagalbinį ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), išnešant savo sandėliuojamas medžiagas ir daiktus.
Kitą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 163,23 EUR (šimtas šešiasdešimt trys eurai dvidešimt trys centai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,40 EUR (trys eurai 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,40 EUR (trys eurai 40 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
Išaiškinti ieškovei ir atsakovui, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.