Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė J. U. ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2015 m. liepos 2 d. Susitarimą dėl savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimo Nr. S-46-8; 2020 m. sausio 29 d. Susitarimą dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties pakeitimo Nr. S-46-8; 2022 m. gegužės 27 d. Susitarimą dėl savivaldybės būsto nuomos sutarties pakeitimo Nr. NE46-3; 2) įpareigoti atsakovę Kauno rajono savivaldybės administraciją nuo 2015 m. sausio 1 d. perskaičiuoti ieškovei J. U. nuomos mokestį už nuomojamas gyvenamąsias patalpas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ bei Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 906 redakcija) nuostatomis, pagal 2011 m. spalio 19 d. Nuomos sutarties Nr. 46-8 priedo Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas Nr. 21 nuostatas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad vykdant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatas, M. M. ir jos šeimos nariai, buvo iškeldinti iš savininkui grąžinto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Remiantis Atkūrimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, M. M. ir jos šeimos nariams 2004 m. rugsėjo 23 d. buvo išduota Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. 17, pagal kurią valstybė (garantas) įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę 7 530,12 Eur (26 000 Lt). Vykdydamas šią garantiją, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. vasario 25 d. priėmė įsakymą Nr. IS-263, kurio pagrindu 2005 m. kovo 14 d. su M. M. buvo sudaryta Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui iškeldintam iš savininkui grąžinto namo, nuomos sutartis, ir išnuomotas 77,60 kv. m., trijų kambarių butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2011 m. spalio 12 d. Kauno rajono notarė Ramutė Siliūnienė patvirtinto M. M. ir ieškovės sudarytą Reikalavimo teisės dovanojimo sutartį, kurios pagrindu M. M. neatlygintinai perdavė, o ieškovė priėmė reikalavimo teisę, atsirandančią iš 2004 m. rugsėjo 23 d. Kauno rajono savivaldybės išduotos Valstybės garantijos nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsipareigojo padengti 3 260,11 Eur (11 256,50 Lt) įsiskolinimą už komunalinius patarnavimus. 2004 m. rugsėjo 23 d. buvo patikslinta Valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, jog valstybės garantijos turėtojai yra J. U., A. G., M. G., M. G., U. B., O. M., kuriems valstybės garantija priklauso bendrosios nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatančių Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 6 dalis). 2011 m. spalio 18 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. ĮS-1643 dėl būsto nuomos, kurio pagrindu 2011 m. spalio 19 d. buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 46-8 (toliau – Nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovei buvo išnuomotas 77,60 kv. m., trijų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas). Nuomos kaina – 4,50 Eur (15,52 Lt)/mėn. 2012 m. sausio 1 d. atsakovė inicijavo Nuomos sutarties 2 punkto pakeitimą, ko sekoje buvo perskaičiuotas ir nustatytas nuomos mokestis 13,57 Eur (46,86 Lt)/mėn., kuris įskaitomas į grąžinto savininkui buto vertę (2012 m. sausio 12 d. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo aktas Nr. 21). Laikui bėgant, dėl ieškovei nesuprantamų priežasčių, atsakovė inicijavo kitus Nuomos sutarties pakeitimus (2015 m. liepos 2 d., 2020 m. sausio 29 d., 2022 m. gegužės 31 d.), nuomos kaina pradėjo ženkliai didėti, o terminas, per kurį ieškovė buvo atleista nuo nuomos mokesčio mokėjimo, mažėti. Ieškovė neturėjo pasirinkimo galimybės sutikti ar nesutikti su nuomos sutarties pakeitimais, kadangi nesutikus pasirašyti nuomos sutarties pakeitimų, atsakovė nurodė, jog ieškovė privalėtų išsikelti iš Buto. Ieškovė buvo suklaidinta atsakovės dėl privalomų sudaryti nuomos sutarties pakeitimų ir nuomos mokesčio dydžio keitimo. Atsižvelgiant į susidėjusias aplinkybes, jog 2005 m. kovo 14 d. Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui iškeldintam iš savininkui grąžinto namo, nuomos sutartis su M. M. turėjo būti pakeista ir sudaryta su ieškove, atsakovė apgaulės būdu vienašališkai pakeitė nuomos sutarties sąlygas ir sudarė su ieškove ne Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui iškeldintam iš savininkui grąžinto namo, nuomos sutartį, o Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurios 2 punktą periodiškai keitė. Ieškovė dublike nurodė, kad ji nesuprasdama apie atsakovės atliekamus neteisėtus veiksmus, prisijungimo būdu sudarė nuomos sutartį su atsakove, o vėliau pasirašė ir nuomos sutarties pakeitimus, kadangi pasirinkimo galimybės neturėjo. Iš to seka, kad ieškovės atžvilgiu yra taikomas ne valstybės garantijos turėtojų nuomos teisinius santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai, o socialinio būsto nuomą reglamentuojantys norminiai teisės aktai. Ieškovė dėl atsakovės apgaulės sudarė nuomos sutartį ir vėlesnius pakeitimus nenaudingomis sąlygomis, todėl ieškovės teisėti lūkesčiai yra pažeisti. Apie atsakovės neteisėtus veiksmus ir panaudotą apgaulę ieškovė sužinojo tik 2024 m. sausio mėnesį, kai atsitiktinumo dėka sužinojo apie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1478-962/2022 ir Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-546-587/2023, kuriuose teismas pasisakė dėl norminių teisės aktų taikymo valstybės garantijos turėtojams. Atsakovė atsisakė perskaičiuoti ieškovei nuomos mokestį.

3. Atsakovė Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad Savivaldybė, priimdama sprendimus dėl nuomos mokesčio keitimosi, vadovavosi imperatyviomis galiojančių teisės normų nuostatomis. Ieškovės sudarytoje nuomos sutartyje nėra fiksuota ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos kaina, jose nurodoma, kad nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir patvirtintas Savivaldybės tarybos. Formulę, kaip turi būti skaičiuojamas būsto nuomos mokestis, numatė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos, todėl atsakovė nedarė ir negalėjo daryti įtakos nuomos mokesčio kitimui. Vyriausybės nustatyta tvarka ar Savivaldybės tarybos sprendimai nebuvo ginčijami, stabdomi ar kt. forma naikinami, jiems naikinti, aiškinti ar kt. nebuvo priimti jokie teisminiai sprendimai. Ieškovė, pasinaudodama suteiktų patalpų iš socialinio būsto fondo, pačios savivaldybės turto apskaitos formos pavadinimu nepagrįstai klaidina nurodydama, kad su atsakove sudarė ne Savivaldybės gyvenamosios patalpos, suteiktos nuomininkui iškeldintam iš savininkui grąžinto namo, nuomos sutartį, o Savivaldybės socialinio būsto fondo gyvenamosios patalpos apmokestinimo forma.

5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. G., M. G. ir M. G. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.