- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 1A-187-300-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Irina Petkienė
- Kategorijos
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-300/2009
NUTARTIS
2009 m. birželio 18 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., 75 str. 1 d., 2 d., 4, 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. liepos mėn. 9 d. apie 00:16 val. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, suduodamas metaline lazda nukentėjusiajam E. D. vieną smūgį į kaktą ir vieną smūgį į krūtinės ląstos dešinę pusę, padarė jam kaktos muštinę žaizdą, krūtinės ląstos dešinės pusės 8, 9, 10 šonkaulių lūžius, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl supūliavusios kaktos žaizdos ir krūtinės ląstos dešinės pusės 8, 9, 10 šonkaulių lūžių jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendį ir paskirti jam kitą bausmės rūšį - nubausti laisvės apribojimu, bei panaikinti įpareigojimą, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Skunde nurodo, jog dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir, kad labai gailisi, jog atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo E. D. gydymą, kad buvo teisiamas pirmą kartą už nesunkaus tyčinio nusikaltimo įvykdymą, dėl ko, apelianto nuomone, teismas turėjo skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, netaikyti įpareigojimų. Apeliantas teigia, jog Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos ir kitos bausmės rūšys - laisvės apribojimas arba areštas, taipogi nurodo, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Be kita ko nuteistasis teigia, jog apylinkės teismo motyvas, kad "veika gana įžūli" nieko nepasako. Taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sakinys, kad "lengviausia bausmės rūšis - laisvės apribojimas - būtų neveiksminga" nemotyvuotas. Apelianto nuomone, teismas turėjo jį nubausti laisvės apribojimu, kadangi, pasak apelianto, tokia bausmė yra efektyvi, o kad jis gali pasitaisyti, patvirtina teismo posėdyje jo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis dirba, mokosi, atlygino žalą. Taip pat nurodo, jog įpareigojimas be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ekonominės krizės metu sunkiai įgyvendinamas, kadangi nei vienas darbdavys nenori atleisti darbininko dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, mokėti išeitinę kompensaciją, be to, pati įmonė gali subankrutuoti ir be teismo sutikimo.
Apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė pašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai, nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamus veiksmus. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. Š. atžvilgiu, apylinkės teismas pagrįstai nuosprendį pagrindė nukentėjusiojo E. D., liudytojo M. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, kitais ištirtais bei teismo nuosprendyje aptartais įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo pakeisti bausmės rūšį – nubausti jį laisvės apribojimu ir panaikinti įpareigojimą, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Nuteistojo V. Š. skunde nurodyti teiginiai, jog dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir, kad labai gailisi, jog atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo E. D. gydymą, kad buvo teisiamas pirmą kartą už nesunkaus tyčinio nusikaltimo įvykdymą, dėl ko apelianto nuomone teismas turėjos skirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, netaikyti įpareigojimų, atmestini. Pirmosios instancijos teismas jau įvertino šias aplinkybes skirdamas bausmę ir apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali mažinti bausmės dydžio ar bausmės rūšies nuteistajam. Be to, pažymėtina tai, kad apylinkės teismas nuteistajam V. Š. paskyrė bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta.
Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, jog LR BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos ir kitos bausmės rūšys - laisvės apribojimas arba areštas, taipogi, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, atmestini. Apelianto nurodyta įstatymo nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 55 str., tačiau ji nėra imperatyvi nuostata, teismui yra suteikta diskrecijos teisė, motyvuotu savo sprendimu skirti laisvės atėmimo bausmę, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.
Nuteistojo skunde nurodytas teiginys, jog įpareigojimas be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ekonominės krizės metu sunkiai įgyvendinamas, kadangi, apelianto nuomone, nei vienas darbdavys nenori atleisti darbininko dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, mokėti išeitinę kompensaciją, be to, pati įmonė gali subankrutuoti ir be teismo sutikimo, atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos, V. Š. įsidarbino tik 2009-02-09, t. y. baudžiamąją bylą jau perdavus nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi tikslu paveikti ir kontroliuoti nuteistąjį V. Š., tikslinga taikyti minėtą įpareigojimą, siekiant paveikti kaltinamąjį ir įgyvendinti bausmės paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad įmonės likvidavimas būtų laikomas priežastimi, pateisinančia įpareigojimo, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, nevykdymą.
Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad teismas turėjo jį nubausti laisvės apribojimu, kadangi, pasak apelianto, tokia bausmė yra efektyvi, o kad jis gali pasitaisyti, patvirtina teismo posėdyje jo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad jis dirba, mokosi, atlygino žalą, atmestini. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas, skirdamas bausmę V. Š. tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, į tai, kad padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, kadangi Lietuvos Respublikos BK 138 str. numatyta nusikalstamos veikos sudėtis saugo tokią vertybę kaip žmogaus sveikata, į nuteistojo asmenybę, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tas aplinkybes, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą turtinę žalą – sumokėjo už nukentėjusiojo gydymą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tą aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui. Vertinant V. Š. asmenybę anksčiau neteistas, tačiau 2007-02-09 vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. Šiaulių miesto apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., padarymą, taipogi atsižvelgė į tai, kad V. Š. šiuo metu yra įtariamas padaręs dar keletą nusikalstamų veikų, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto pirmojo policijos komisariato Centro policijos nuovados pareigūnų charakterizuojamas patenkinamai, nurodant, jog palaiko ryšius su teistais asmenimis ir linkęs daryti nusikaltimus, pirmosios instancijos teismo proceso metu įsidarbino, mokosi suaugusiųjų mokykloje.
Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai ir teisingai, skyrė V. Š. griežčiausią iš Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas mažesnį už minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p., 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., atidėjo paskirtos bausmės vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ne tik nuteistojo padaryto nusikaltimo tyčios turinį, bet atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, todėl keisti bausmės rūšį ar naikinti teismo įpareigojimą apeliacinio skundo argumentais ir motyvais pagrindo nėra.
Taigi, bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.