- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 1-222-914/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01434-2014-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- A. L., L. M.
- Nukentėjusysis
- A. Č.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, laikinai gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2013-05-07 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį subendrinta bausme - viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; ši bausmė Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-02 nutartimi pakeista į 39 MGL (5070 Lt) baudą; 2) 2013-09-23 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui; ši bausmė Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-23 nutartimi pakeista į 5 MGL (650 Lt) baudą; 3) 2014-06-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį įsidarbinti arba būti registruotai darbo biržoje, bei 44 MGL (5720 Lt) bauda, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. ir L. M., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie 2014-09-05, apie 22.40 val. Šiaulių mieste, Vilniaus gatvėje, ties 76 namu, veikdami vieninga tyčia, nukentėjusiajam A. Č. bandant atsiimti sau priklausanti turtą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“ su 1 GB dydžio atminties kortele ir bevertėmis „Bitė Lietuva“ SIM bei „Tele2“ SIM kortelėmis iš A. L., tuo metu L. M., panaudojęs fizini smurtą prieš nukentėjusįjį A. Č., t.y., suduodant vieną kartą kumščiu į krūtinę bei kumščiu į dešinę akį, taip padarant nukentėjusiajam A. Č. poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė svetimą turtą – A. Č. priklausantį 180 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“ su 25 Lt vertės 1 GB dydžio atminties kortele ir beverte „Bitė Lietuva“ SIM kortele bei beverte „Tele2“ SIM kortele, iš viso turto už 205 Lt.
Kaltinamoji A. L. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad Šiauliuose, prie „prūdelio“ gėrė alų kartu su L. M., A. Č. ir dar vienu asmeniu, kurio vardo ir pavardės nežino. Tą dieną visi buvo girti, tačiau ji girta nesijautė. A. Č. bandė savo telefonu išsikviesti taksi. Tada ji kartu su L. M. pamatė A. Č. telefoną ir abu susitarė jį iš jo atimti. L. M. pasiūlė sumušti A. Č., o paskui kartu pabėgti ir telefoną užstatyti lombarde. Ji sutiko su tokiu pasiūlymu, suprato, kad telefonas nėra nei jos, nei L. M., žinojo, kad tokie veiksmai neteisėti. Nurodė, kad toliau viskas vyko prie „Elnio“ stotelės. L. M. priėjo prie A. Č. ir jam smūgiavo. Kur trenkė, ji nematė, nes buvo tamsu, viskas greitai įvyko. Ji jų skirti nebandė. Bėgant L. M. telefoną padavė jai. Ji išėmė iš jo SIM kortelę ir grąžino aparatą L. M., kuris jį įsidėjo į kišenę. Abu bėgo Žalgirio g., po to lombarde kito asmens vardu užstatė telefoną. L. M. už telefoną gautais pinigais su ja nepasidalino. Nurodė, kad savo poelgį vertina blogai, gailisi.
Iš 2014-10-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. L. atpažino R. D. kaip asmenį, kuris į lombardą pridavė telefoną, vogtą iš A. Č. (130-133 b. l.).
Kaltinamasis L. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-09-05 jam paskambino M. P. ir pasikvietė pas save. Jis nuvyko pas M. P.. Tuomet jie kartu su savimi pasikvietė A. Č. ir visi kartu nuvyko į kavinę. Kavinėje susipažino su A. L.. Tada nuvažiavo prie Talšos ežero, gėrė alkoholį. M. P. išvažiavo namo, o jie: A. Č., A. L. ir jis, ėjo atgal, prie „Elnio“. Nurodė, kad matė, kaip A. L. kažką šnekėjo su A. Č., A. Č. maigė savo telefoną. Tuo metu jis išvažiavo namo. Jokio telefono rankose neturėjo, smūgių A. Č. nesudavė, plėšimo nepadarė. Kodėl A. L. ir A. Č. taip kalba, kad jis padarė plėšimą, jis nežino.
Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad įvykis buvo rudenį. Jis susipažino su L. M. ir A. L.. Tą dieną L. M., A. L., M. P. ir jis buvo prie Talšos ežero. Atsigėrė alkoholinių gėrimų, vakare ėjo namo. Galėjo būti 2014-09-05, apie 22 val. Einant prie „Elnio“ stotelės, jis davė A. L. savo telefoną ir paprašė, kad iškviestų taksi. Tada ji pradėjo rinkti numerį, šnekučiuotis kažką su L. M. ir eiti nuo jo. Jis pradėjo juos vytis, o jie nuo jo bėgti. Kai jis juos pasivijo, liepė grąžinti telefoną, tada L. M. jam sudavė į veidą, jis pagriuvo. Mano, kad jam trenkė, nes norėjo pagrobti jo telefoną. M. P. jau nebuvo, todėl jis nieko nematė. Visi buvo neblaivūs, tačiau atsimena viską. Dingo 2 SIM kortelės, atminties kortelė buvo, viską surado.
Liudytojas R. D. parodė, kad jis ne kartą su savo asmens dokumentu į lombardus yra užstatęs telefonus, kad turėtų pinigų. Jis pažįsta vyriškį, vardu L.. A. L. jam nepažįstama arba gal žinoma iš matymo. Pripažįsta, kad užstatė telefoną, tačiau, kokį ir kada nežino, aplinkybių nepamena, nes buvo girtas. Lombardo sutartyje parašą jam rodė, patvirtino, kad parašas jo.
Iš 2014-12-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas R. D. atpažino L. M. kaip asmenį, su kuriuo yra gėręs alkoholį, tačiau ar L. M. prašė užstatyti į lombardą telefoną, neprisimena (50-54 b. l.).
Iš 2014-09-11 A. Č. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2014-09-05, apie 22 val. Šiauliuose, Vilniaus g., A. L. su L. M., panaudoję fizinį smurtą, pagrobė iš jo mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortelėmis (4 b. l.).
Iš 2014-09-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šiauliuose, ties Vilniaus g. 76 namu, įvykio vietos apžiūros metu sudaryta schema, nieko nerasta ir nieko nepaimta (7-9 b. l.).
Iš 2014-09-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Norfa mažmena" apsaugos darbuotojas D. P. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (11 b. l.).
Iš 2014-09-11 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Č. atpažino L. M. kaip asmenį, kuris 2014-09-05, apie 22 val. jį sumušė ir atėmė iš jo telefoną (22-25 b. l.).
Iš 2014-10-20 akistatos tarp A. Č. ir L. M. protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Č. parodė, jog tą dieną jis, L. M., A. L., būdami neblaivūs, ėjo nuo Talšos ežero link autobusų stotelės, esančios Vilniaus gatvėje prie „Elnio“. Jis savo mobilųjį telefoną „Nokia“ padavė A. L., kad paskambintų taksi. Jo telefone buvo dvi SIM kortelės ir atminties kortelė. A. L. paėmusi telefoną nusisuko ir pradėjo eiti link centro, ji su L. M. nuo jo stovėjo nutolę apie 3 metrus, jie abu pradėjo bėgti. Jis juos pasivijo, L. M. atsisuko ir pradėjo eiti link jo, jis paprašė, kad atiduotų telefoną. Telefono neatidavė. Tada L. M. jį parvertė ant žemės ir sudavė smūgius, sudavė į krūtinę ir į akį. L. M. su A. L. pradėjo nuo jo bėgti, telefono neatidavė, jis dar atsistojęs juos bandė vytis, bet nepasivijo. L. M. nesutiko su A. Č. parodymais, tvirtindamas, jog jis, A. L. ir A. Č. ėjo link centro, tiksliai vietos nebeprisimena, kažkur nuo Frenkelio vilos. Matė, kad A. Č. išsitraukė telefoną ir jį maigė, jis su A. L. kažką pašnekėjo, jis nematė, ar A. Č. padavė A. L. telefoną, jis buvo nusisukęs, ėjo link namų. Ar jam ėjo kas nors iš paskos, jis nežino. Jis vienas ėjo link centro, centre pasigavo taksi ir išvažiavo namo. Jokių smūgių A. Č. nesudavė, telefono neėmė (28-29 b. l.).
Iš 2014-10-20 akistatos tarp A. Č. ir A. L. protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Č. parodė, jog iš jo buvo pavogtas telefonas „Nokia“ su jame buvusiomis dvejomis SIM kortelėmis ir atminties kortele. Tą dieną visi, t.y. jis, L. M., A. L., buvo neblaivūs, ėjo nuo Talšos link autobusų stoties Vilniaus g., prie „Elnio“. Jis iš savo telefono bandė kviesti taksi, bet nesuspaudė mygtukų, savo telefoną padavė A. L., kad iškviestų taksi. A. L. pradėjo maigyti jo telefoną ir kartu su L. M. pradėjo tolti nuo jo, jis ėjo link jų, tada jie pradėjo bėgti. Jis juos pasivijo, paprašė, kad grąžintų telefoną, neatidavė, tada L. M. pradėjo pulti ant jo, parvertė ant žemės, sudavė smūgius į krūtinę ir akį. L. M. su A. L. pradėjo bėgti link „prūdelio“. Jis juos vijosi, bet nepasivijo. A. L. iš dalies sutiko su A. Č. parodymais, tvirtindama, jog telefoną A. Č. padavė ne jai, o L. M.. Telefoną padavė prie stotelės, prie „Elnio“. Jai telefoną A. Č. buvo padavęs dar prie „Norfos“, esančios Žuvininkų g., ji iškvietė taksi, bet taksi jie nelaukė, ėjo link „prūdelio“. Kai atėjo prie „Elnio“ į stotelę, tada L. M. jai pasakė, kad reikia iš A. Č. pavogti telefoną. L. M. iš A. Č. rankų ištraukė jo telefoną ir paskui staigiai permetė jai. Jie pradėjo bėgti, A. Č. juos vijosi, tada L. M. sumušė A. Č.. Matė, kad A. Č. buvo parkritęs, o L. M. jam sudavė smūgius. Smūgius sudavė dėl to, kad nesivytų, kad išsaugotų pavogtą telefoną. Ji su L. M. atsirado Trakų g., nuėjo pas L. M. draugą, gyvenantį prie „Aibės“ parduotuvės, jo paprašė, kad jis užstatytų telefoną. Kad telefonas vogtas, nesakė. Visi trys nuėjo į centrą netoli teatro, įlipo į taksi, nuvažiavo iki Lyros lombardo, ir L. M. draugas su savo dokumentu užstatė iš A. Č. pavogtą telefoną, gavo 50 Lt. Pinigus išleido „Magijoje“ alkoholiui. Iš A. Č. telefono ji išėmė SIM korteles, prisimena, kad buvo „Labas“, jas sulaužė ir išmetė, nes jos jai buvo nereikalingos (33-34 b. l.).
Iš 2014-10-20 akistatos tarp A. L. ir L. M. protokolo matyti, kad įtariamoji A. L. parodė, jog tą dieną buvo pavogtas A. Č. telefonas. Buvo prie „prūdo“, tas A. Č., L. M., ji ir dar vienas asmuo, kurio vardo nepamena. Paskui tas vienas vyras kažkur išvažiavo. Visi trys buvo girti, ėjo link centro. Prie „Norfos“ ji iš A. Č. telefono iškvietė taksi ir telefoną atidavė atgal A. Č., visi trys eidami link stotelės žiūrėjo, kada atvažiuos taksi. Ėjo link stotelės prie „Elnio“ir tada įvyko muštynės dėl telefono, t. y. ji su L. M. susitarė atimti iš A. Č. telefoną, kas pasiūlė atimti nebeprisimena. Nebeprisimena, kaip tas telefonas atsirado pas ją ir pas L. M., tuomet buvo smūgis. L. M. sudavė smūgį A. Č., kuris parkrito ir tada abu su L. M. bėgo. A. Č. telefonas buvo pas ją. Abu su L. M. pabėgo į „Žalgiryną“. L. M. nesutiko su A. L. parodymais, tvirtindamas, jog būnant prie Frenkelio vilos A. Č. pats maigė savo telefoną. Jis buvo nusisukęs, ką jie darė paskui jis nežino, jis su taksu iš centro išvažiavo namo. Jis A. Č. nemušė, telefono neėmė (38-39 b. l.).
Iš specialisto išvados Nr. G 1309/14(04) matyti, kad A. Č. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, krūtinės priekiniame paviršiuje, dešiniame žaste, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje. A. Č. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, 4 trauminiais poveikiais, šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose ir odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Poodinės kraujosruvos krūtinėje ir dešiniame žaste padarytos prieš 5-9 paras iki apžiūros (43 b. l.).
Iš 2014-09-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Adverto“ pardavėjas L. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“, IMEI 35548205405925, bei sutarties Nr. 13145 kopiją (66-67 b. l.).
Iš 2014-09-22 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta mobiliojo telefono „Nokia 200“, IMEI 35548205405925 apžiūra (68-72 b. l.).
Iš 2014-10-13 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Č. atpažino UAB „Adverto“ pardavėjo L. J. pateiktą mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“ kaip iš jo pagrobtą (73, 74 b. l.).
Iš 2014-09-05, 22.15 val. asmens blaivumo testo matyti, kad A. Č. užfiksuotas 1,68 promilių girtumas (45 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad abu kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jų kaltę patvirtina nukentėjusiojo A. Č., kaltinamosios A. L. ir liudytojo R. D. parodymai, įvykio vietos, daiktų apžiūros, akistatos, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, specialisto išvada. Pagrindo abejoti tuo, kad kaltinamoji A. L. dalyvavo vykdant plėšimą, nėra. Tai patvirtina pati kaltinamoji, taip pat ir nukentėjusysis. Jų parodymai atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus. Tačiau kaltinamasis L. M. iškėlė gynybinę versiją, kad jis inkriminuoto plėšimo nepadarė, A. Č. nemušė, jo telefono neėmė, nes jis eidamas link centro su A. L. ir A. Č. nuo jų atsiskyrė bei taksi grįžo namo į Kužius, nurodė, kad R. D. nepažįsta, o A. L. ir A. Č. jį apkalba, nes buvo girti. Nors kaltinamasis ir neigia apiplėšęs A. Č., tačiau jo kaltę patvirtina kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, todėl tokią kaltinamojo gynybinę versiją teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamoji A. L. parodė, kad buvo susitarimas atimti telefoną iš A. Č., ji sutiko. Kad smūgis buvo suduotas, patvirtino ir nukentėjusysis ir kaltinamoji A. L.. Pagrobę telefoną, jie abu pabėgo palikę A. Č.. Nors A. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nuoseklūs, tačiau teisiamajame posėdyje duotų parodymų patikimumą patvirtina nukentėjusiojo A. Č. duoti parodymai apie įvykio aplinkybes bei akistatos su nukentėjusiuoju bei kitu kaltinamuoju protokolai, todėl teismas neturi pagrindo netikėti tokiais jos parodymais, kiek jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Be to, jie visi buvo neblaivūs, todėl dėl kai kurių įvykio detalių tarp jų parodymų galimi nesutapimai, tačiau jie šiuo konkrečiu atveju reikšmės veikai kvalifikuoti neturi. Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad jis su L. M. ir A. L. ėjo Vilniaus g., nuo Žuvininkų g. link buvusio „Elnio“ gamyklos, padavė A. L. savo mobilųjį telefoną ir ji su L. M. pradėjo nuo jo tolti, jis bandė juos pasivyti, tačiau tada L. M. kumščiu smogė jam į krūtinę, po to trenkė į kairę akį, jis nuvirto ant žemės, griūdamas susitrenkė pakaušį, L. M. su A. L. jį palikę nubėgo. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, šiuos parodymus patvirtina vieno iš kaltinamųjų bei liudytojo parodymai, jie detaliai sutampa su byloje nustatytomis faktinėms aplinkybėms, todėl jomis teismas neabejoja. Be to, pats L. M. neneigia, kad 2014-09-05 jis, A. Č. ir A. L. ėjo link centro, ties „Elniu“ matė, kad A. Č. turi mobilųjį telefoną. Iš specialisto išvados Nr. G 1309/14(04) matyti, kad A. Č. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (43 b. l.). Tiek nukentėjusiojo A. Č., tiek kaltinamosios A. L. parodymai patvirtina, jog šiuos sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent kaltinamasis L. M.. Be to, liudytojas R. D. parodė, kad jis nepažįsta kaltinamosios A. L., tačiau pažįsta vyriškį, vardu L. (L. M.) bei jį atpažino 2014-12-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu (50-54 b. l.). Nors jis neprisimena, ar 2014-09-05 jis užstatė lombarde mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“, tačiau apžiūrėjęs sutarties kopiją patvirtino, kad ji pasirašyta jo ranka. Iš 2014-10-20 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. L. atpažino R. D., kaip asmenį, kuris į lombardą pridavė A. Č. telefoną (130-133 b. l.). Šie įrodymai patvirtina, kad tik kaltinamasis L. M. galėjo perduoti pagrobtąjį telefoną pažįstamam R. D., kuris šį užstatė į lombardą. Tuo tarpu paties kaltinamojo L. M. parodymai vertintini kritiškai. Viso proceso metu jis neigė, kad įvykdė plėšimą, nes 2014-09-05 eidamas link centro su A. L. ir A. Č. nuo jų atsiskyrė bei taksi grįžo namo į Kužius, nurodė, kad R. D. nepažįsta, o A. L. ir A. Č. jį apkalba, nes buvo girti, tačiau tokių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje ištirti įrodymai, jie yra prieštaringi, neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių. Todėl teismas tokiais jo parodymais nesivadovauja, vertina juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybos būdą.
Bendrininkavimas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai daromą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-103/2008). Nors, kaip minėta, smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko vienas iš kaltinamųjų, tačiau faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį buvo tarp abiejų kaltinamųjų. L. M. realizuojant plėšimo objektyviosios pusės požymius, t.y. panaudojant smurtą, A. L. buvo šalia – nusikaltimo vietoje su L. M., jokių veiksmų, kuriais ji būtų siekusi atsisakyti išankstinio susitarimo, neatliko, priešingai, iš įvykio vietos jie pasišalino kartu, taip pat ji paėmė mobilųjį telefoną iš A. Č., išėmė iš jo SIM kortelę ir perdavė L. M., t.y. kartu jį užvaldė. Tokie kaltinamųjų veiksmai rodo, kad jie abu suprato savo nusikalstamus ketinimus ir taip norėjo elgtis, todėl jie laikytini nusikaltimo bendravykdytojais (kasacinė nutartis Nr. 2K-5/2009).
Kadangi telefonui išsaugoti ir užvaldyti iš nukentėjusiojo buvo panaudotas fizinis smurtas, turtas realiai buvo užvaldytas, todėl kaltinamųjų veikos kvalifikuotinos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamosios A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog ji prisipažino padariusi baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).
Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.
A. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika laikoma baigta. A. L. anksčiau teista, nusikalto neatlikusi bausmės už ankstesnes nusikalstamas veikas, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs (104-106 b. l.), bausta administracine tvarka (99-103 b. l.), niekur nedirba (98 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina griežčiausia sankcijoje numatytą bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau jos vykdymą atidedant, nes yra pagrindas manyti, jog ateityje ji naujų nusikalstamų veikų nedarys, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo atlikimo, tačiau skiriant įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones (BK 75 str. 1, 2 d.).
Paskirta bausmė subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-30 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (BK 64 str. 1, 3 d., 65 str.).
A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (144, 145 b. l.) iki nuosprendžio vykdymo pradžios nekeistina.
L. M. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Jis anksčiau neteistas (148 b. l.), baustas administracine tvarka (116-117 b. l.), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (114 b. l.), todėl jam skirta švelnesnė bausmės rūšis - areštas, artimas vidurkiui.
L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (146, 147 b. l.), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą:
1) UAB „Norfos mažmena“ kompaktinis diskas, esantis voke prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
2) Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 200“, IMEI 35548205405925, kuris apžiūrėtas ir grąžintas A. Č., paliktinas savininko nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. L. pripažinti kalta pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyti galutinę subendrintą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bei 44 MGL dydžio (1656,63 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio.
L. M. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį penkiasdešimties parų arešto bausme.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. M. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
A. L. ir L. M. paskirtas kardomąsias priemones, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės šios bylos tyrimui ir nagrinėjimui:
1) kompaktinį diską (voke prie bylos), palikti saugoti byloje;
2) mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 200“, priklausantį A. Č., palikti savininko neribotai nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.