Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – G. N., J. N., antstolė Rima Gražienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“ (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja) prašo nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui G. N. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, skolininkas) priklauso ½ dalis sutuoktinės J. N. (toliau – ir suinteresuotas asmuo) gautų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant ir darbines pajamas gautas iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo išduotas teismo įsakymas Nr. eL2-5649-1088/2019. Skolininkas G. N. pajamų neturi, tačiau jo sutuoktinė gauna nuolatines pajamas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja gavo antstolės pasiūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (e. b. l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkinamas.

Išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui aukščiau nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CK3.116 straipsnis, CPK 667 straipsnis).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0090/19/01076 nustatyta, kad antstolės Rimos Gražienės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo išduotas 2019 m. sausio 25 d. įsakymas dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. N. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai (v. b. l. 1). 2019 m. rugpjūčio 18 d. priimtas raginimas įvykdyti teismo sprendimą (v. b. l. 6), kuris skolininkui asmeniškai įteiktas 2019 m. rugpjūčio 22 d. (v. b. l. 8). Vykdomosios bylos duomenimis raginimas neįvykdytas. Taip pat nustatyta, kad skolininkas nedirba (v. b. l. 9), yra sudaręs santuoką su J. N., kuri gauna nuolatines pajamas ( v. b. l. 12). 2019 m. rugsėjo 16 d. turto arešto aktu buvo areštuota ½ J. N. gaunamų pajamų iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų (v. b. l. 14,15). Skolininkui 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo pasiūlyta pateikti nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu, patvirtintą notarine tvarka (v. b. l. 13). Minėtas pasiūlymas skolininkui įteiktas 2018 m. rugsėjo 18 d. (v. b. l. 16). Vykdomosios bylos duomenimis skolininkas sutikimo nepateikė. Antstolė 2019 m. spalio 10 d. pasiūlymu pasiūlė išieškotojai per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo (v. b. l. 20). Pareiškėja į teismą kreipėsi 2019 m. spalio 17 d. (b. l. 3).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė vykdo skolos išieškojimą išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ naudai iš suinteresuoto asmens G. N.. Suinteresuoti asmenys G. N. ir J. N. yra sutuoktiniai, duomenų apie jų santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nėra. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme bylų dėl santuokos nutraukimo ar separacijos (gyvenimo skyrium) iškelta nebuvo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Todėl suinteresuotų asmenų turtui taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 straipsniai).

Pagal CK įtvirtintas prezumpcijas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas turtas; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, o taip pat ir iš vieno sutuoktinio veiklos; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Įstatyme numatytų prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo suinteresuoti asmenys nepaneigė, duomenų apie priežastis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo byloje nėra, todėl daroma išvada, kad suinteresuotų asmenų po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui G. N. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės J. N. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178 straipsniai, 185 straipsnis).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu ir įrodytu, todėl yra tenkinamas (CPK 177, 178, 185, 667 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš suinteresuotų asmenų valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) G. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ (viena antroji) dalis sutuoktinės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jos darbo užmokestį, gaunamą iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini).

Nutartį siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus antstolei Rimai Gražienei grąžinti vykdomąją bylą Nr. 0090/19/01076.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.