- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-19
- Bylos Nr.
- eI2-7223-1161/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04584-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Indrė Žvaigždinienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. (A. P.) patikslintą skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. spalio 1 d. sprendimą (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją kertant sieną (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti VSAT leisti pareiškėjui atvykti, pateikus prieglobsčio prašymą ir jo tėvui prisiėmus visus įsipareigojimus, suteikiant gyvenamąją vietą ir atsakomybę pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje metu.
Patikslintame skunde paaiškina, kad pareiškėjas, būdamas Rusijos Federacijos pilietis, 2022 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos pasienyje su Baltarusija, atvykęs pėsčiomis, pateikė prašymą įleisti jį į Lietuvos Respubliką, tačiau VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos Šumsko pasienio kontrolės punktas (toliau – ir Šumsko PKP) atsisakė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respublikos teritoriją bei nesuteikė galimybės pateikti prašymo dėl prieglobsčio suteikimo.
Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo pagal savo gyvenamąją vietą Maskvoje į Lietuvos Respublikos ambasados vizų centrą 2022 m. birželio mėnesį, tačiau jam buvo nurodyta, jog reikia pateikti įrodymus apie savo lietuvišką kilmę vizai gauti. Pareiškėjas 2022 m. liepos mėnesį kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą, kur 2022 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo paaiškinta, kad vizos išduodamos tik pagal Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) raštus / leidimus, tačiau Užsienio reikalų ministerijoje niekas nepriėmė A. P. (A. P.), pareiškėjo tėvo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, pabėgęs nuo politinio persekiojimo Rusijoje, prašymo.
Pažymi, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijoje, klausdamas dėl galimybės kreiptis su prašymu suteikti politinį prieglobstį, tačiau ambasada 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakė, jog jam reikia vykti į pasienio punktą, kur galima kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo. Pareiškėjas 2022 m. spalio 1 d. nuvyko į Lietuvos–Baltarusijos pasienio punktą, kartu nuvyko ir jo brolis su tėvu, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Pažymi, kad jie paaiškino pareigūnams aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas nori patekti į Lietuvą. Akcentuoja, kad pareiškėjo gimimas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, o pareigūnai Lietuvos Respublikos Gyventojų registro sistemoje matė, jog pareiškėjo tėvas, brolis ir seserys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje. Tačiau VSAT pareigūnai paaiškino, kad jie neturi įgaliojimo priimti sprendimo įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, taip pat priimti jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo ir jam buvo nurodyta kreiptis į URM.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jo tėvas kreipėsi į URM konsulinį skyrių Vilniuje, tačiau jam buvo paaiškinta, kad tokio pobūdžio leidimai šiuo metu neišduodami ir nurodyta kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas). Pažymi, kad Migracijos departamentas išaiškino jam teisę kreiptis į Departamentą tik pareiškėjui jau atvykus į Lietuvos Respublikos teritoriją. Be to, pareiškėjo tėvui išaiškinta, kad jis negali kreiptis dėl savo pilnamečio sūnaus, o prieglobstis nepatenka į URM kompetenciją.
Paaiškina, kad A. P., pareiškėjo tėvas, gavo Lietuvos Respublikos pilietybę 2019 m. gegužės 8 d., sužinojęs savo lietuvišką kilmę, mirus močiutei, kurios tėvas, pareiškėjo prosenelis, buvo P. K., (duomenys neskelbtini) valstietis. Suvalkų gubernijos civilinės būklės aktų ir metrikų knygų kolekcijos archyviniame fonde, Prienų Romos katalikų bažnyčios gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) pakrikštytas (duomenys neskelbtini) sūnus, vardu (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Marijampolės apskrities viršininko archyviniame fonde, Balbieriškio valsčiaus valdybos išduotų vidaus pasų žinių lapų byloje, duotųjų pasų žinių lapuose pažymėta, kad P. K., gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išduotas Lietuvos Respublikos vidaus pasas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) sąrašuose įrašytas K. P., (duomenys neskelbtini) amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), valdęs žemės. Skiltyje „Nuo kurio laiko ūkis valdomas“ nurodyta – 10 metų. (duomenys neskelbtini) gyventojo K. P. buto-ūkio lape Nr. 10 grafoje „tautybė“ pažymėta, kad P. K. – lietuvis. Teigia, kad A. P. Maskvoje dirbo advokatu, atstovavo (duomenys neskelbtini) fondui ir yra pasisakęs dėl Kryme vykusio referendumo. Vėliau dėl politinio persekiojimo A. P. turėjo bėgti iš šalies ir prašyti prieglobsčio Europoje.
Teigia, kad A. P. yra vienintelis Rusijoje likęs iš keturių A. P. vaikų. Kadangi nedalyvavo politikoje, manė, kad tėvo situacija jo nepalies, tačiau šiuo metu dėl Rusijoje paskelbtos mobilizacijos pareiškėjas bijo dėl savo ateities. Taip pat mano, kad gali būti kaip „pavyzdys“, kas atsitinka su žmonėmis, susijusiais su opozicija, ir jų šeimos nariais. Dėl šių priežasčių pareiškėjas, sužinojęs, kad Maskvoje jo ieško nepažįstami asmenys, bėgo iš šalies, išvykdamas į Baltarusiją ir tikėdamasis apsigyventi Lietuvoje.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, neleidžianti priimti sprendimo neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau, pareiškėjo tvirtinimu, praktiškai tokio prašymo pateikti neįmanoma. Pareiškėjui netgi neaiškūs Sprendimo priėmimo motyvai, kadangi jame nenurodomos priežastys, dėl kurių atsisakyta suteikti galimybę pareiškėjui kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas šiuo metu slapstosi Baltarusijos teritorijoje ir neturi galimybės pateikti prašymo vizos, leidimo gyventi ar prieglobsčio išdavimui. Atsižvelgiant į tai, kad Baltarusija taip pat nuolat grasina įsitraukti į Rusijos karinę agresiją ir yra Rusijos sąjungininkė, jam yra nesaugu būti ir Baltarusijos teritorijoje.
Atsiliepimas
Atsakovas VSAT atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 1 d. apie 22.00 val. pėsčiomis atvyko į Šumsko PKP iš Baltarusijos Respublikos su tikslu atvykti į Lietuvos Respubliką. Pasienio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo pase (duomenys neskelbtini) nėra galiojančios vizos atvykti į Šengeno zoną, jis taip pat neturėjo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. Nuodugnaus patikrinimo metu pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu neprašė suteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, todėl tarnybos pareigūnai priėmė šioje byloje skundžiamą Sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjui įteiktas Sprendimo blankas ir paaiškintos jo teisės bei pareigos, su kuriomis užsienietis susipažino bei pasirašė ant blanko. Apie 23.15 val. pareiškėjas sugrįžo į Baltarusijos Respubliką.
Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ (toliau – ir Nutarimas) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesta nepaprastoji padėtis. Pagal Nutarimo 2 straipsnio 2 dalį nuspręsta riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną, o VSAT užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai. Be to, pagal Nutarimo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktą sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Atsakovė paaiškina, kad pagal Kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ 1 punktą į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas Nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų.
Paaiškina, pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijoje, Maskvos mieste, (duomenys neskelbtini) amžiaus, t. y., būdamas daugiau kaip (duomenys neskelbtini) amžiaus ir gyvendamas atskirai nuo šeimos narių jis neatitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (toliau – ir Direktyva) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „šeimos nario“ sąvokos. Pažymi, kad kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų kriterijų pareiškėjas taip pat neatitinka.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad skundo argumentas, jog pareiškėjo gimimo faktas yra registruotas Lietuvos Respublikoje, šios bylos nagrinėjimui nereikšmingas, kadangi Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius Gimimo įraše (duomenys neskelbtini) tik patvirtino pareiškėjo gimimo Rusijos Federacijos Maskvos mieste faktą, tačiau jokių teisinių pasekmių šis dokumentas nesukelia.
Atsakant į pareiškėjo teiginius, jog jis teikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau tarnybos pareigūnai atsisakė jį priimti, atsakovė pažymi, kad Šumsko PKP įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo įrašų archyve įrašai saugomi iki 30 parų, todėl, nesant išlikusių vaizdo bei garso įrašų, nėra galimybės patvirtinti ar paneigti šiuos teiginius. Akcentuoja, kad VSAT Kenos pasienio užkardos specialisto A. J. (J.) ir šios užkardos jaunesniojo specialisto J. P. paaiškinimuose pateikti kardinaliai priešingi teiginiai. Mano, jog daugiau nei valandą laiko praleidęs Šumsko PKP tarnybinėse patalpose pareiškėjas turėjo galimybę žodžiu ar raštu pateikti prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau minėti VSAT pareigūnai, neturėdami ryšių su pareiškėju ar intereso jam pakenkti, patvirtino, kad tokio pobūdžio prašymo pareiškėjas neteikė.
Kadangi nagrinėjamu atveju nėra pakankamai faktinių duomenų kad pareiškėjas aiškiai išreikšta valia teikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau, atsakovės teigimu, neabejotinai nustatyta, jog jis neturėjo galiojančios vizos ar leidimo laikinai gyventi, todėl, vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, buvo priimtas sprendimas atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir jam įteiktas (bei į gimtąją kalbą žodžiu išverstas) tai patvirtinantis dokumentas.
Pabrėžia, kad Departamento elektroninėje migracijos paslaugų informacinėje sistemoje „MIGRIS“, nei Užsieniečių registre nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas siekė įteisinti savo atvykimą į Lietuvos Respubliką. Duomenų, kad užsienietis būtų kreipęsis dėl naujos vizos išdavimo (ar jos pratęsimo), Vizų informacinėje sistemoje taip pat nėra.
Atsakovė akcentuoja, kad Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 22 punkte įtvirtinta, jog prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia UTPĮ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, o neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas nedelsiant. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹² straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.
Šiuo atveju pažymi, kad pareiškėjas nėra nelydimas nepilnametis, jis į Šumsko PKP atvyko ne iš kilmės šalies, nors tokią galimybę turėjo, t. y. galėjo atvykti iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities, taip pat tarnybos pareigūnams nepateikė jokių konkrečių prašymų suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir jokių įrodymų apie jam gresiančią realią grėsmę kilmės šalyje. Teiginiai apie jo tėvo vykdytą veiklą (duomenys neskelbtini) organizacijoje ar giminystės ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenusiais senoliais nėra susiję su deklaruojama grėsme pačiam pareiškėjui. Toks elgesio modelis, kai sąmoningai pasirenkama ne teisės aktų nustatyta tvarka gauti oficialų leidimą atvykti į Šengeno teritoriją, o per Baltarusijos Respubliką atvykstama į Šumsko PKP su tikslu, pasinaudojus prieglobsčio suteikimo trečiųjų šalių piliečiams procedūra, patekti į saugią Šengeno valstybę, indikuoja šio asmens nusiteikimą piktnaudžiauti prieglobsčio procedūra.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad Sprendimas yra teisėtas ir jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 1 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, palaikydamas savo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl VSAT 2022 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 22S133583, kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti kertant sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. P. yra Rusijos Federacijos pilietis.
Tarnybiniame pranešime „Dėl neįleisto Rusijos Federacijos piliečio“ nurodyta, kad 2022 m. spalio 1 d. apie 22.00 val. Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje Šumsko PKP prevencinių saugumo priemonių „Filtras-C“ metu į Lietuvos Respubliką atvyko Rusijos Federacijos pilietis A. P., gim. (duomenys neskelbtini), paso (duomenys neskelbtini). Pasienio tikrinimo metu nustatyta, kad pilietis neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi, todėl jam surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 22S133583, nurodyta priežastis „C“, t. y. neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi. Dokumentus tikrino jaunesnysis specialistas J. P. Pažymėta, kad asmuo 23.15 val. grįžo į Baltarusijos Respubliką.
Taigi, VSAT pareigūnai atsisakė leisti Rusijos Federacijos piliečiui A. P. atvykti į Lietuvos Respubliką kertant sieną, tačiau pareiškėjas su tokiu atsisakymu nesutinka, motyvuodamas tuo, jog, visų pirma, jam nebuvo išaiškinta teisėto atvykimo (sienos kirtimo) procedūra, taip pat nebuvo išaiškinta galimybė teikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi jo giminaičiai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Pagal UTPĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos, kurio 1 dalies a punkte nustatyta, kad asmuo turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus: jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos; jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų; b punkte numatyta, kad asmuo turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Šengeno sienų kodekso 8 straipsnyje reglamentuojamas asmenų patikrinimas kertant sienas, tą atlieka sienos apsaugos pareigūnai (8 straipsnio 1 dalis), o to paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami.
Pagal Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalį, trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami atliekant patikrinimą, ir visų pirma nustatant, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ir, kai taikoma, ar kartu su dokumentu yra pateikta reikalinga viza ar leidimas gyventi. Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Tai nepažeidžia specialių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą arba dėl ilgalaikių vizų išdavimo taikymo. Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalis).
Pagal 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus, 1 priedą Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę jiems būtina turėti galiojančią Šengeno vizą, o jos neturint – galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčo, kad Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, siekiant atvykti į Šengeno erdvę, nėra. Taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas, atvykdamas į Lietuvos Respubliką, neturėjo vizos ar leidimo gyventi.
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėta atvira Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą, 2022 m. rugsėjo 13 d. priimtu nutarimu Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ įvedė nepaprastąją padėtį visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, taip pat visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi ir pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne pasienio ruožo teritorijoje. Nutarimo 2 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuspręsta sugriežtinti užsieniečių vizų režimą, o sugriežtinus vizų režimą, nuspręsta sustabdyti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimą Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
Kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ 1 punktą į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas Nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie atitinka bent vieną iš išvardintų kriterijų: 1.1. tenkina 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais nustatytas atvykimo sąlygas, ir atitinka bent vieną šių sąlygų: 1.1.1. turi vienos iš Šengeno valstybių, Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi; 1.1.2. turi vienos iš visą Šengeno acquis taikančių Šengeno valstybių išduotą ilgalaikę nacionalinę vizą; 1.1.3. naudojasi supaprastintu asmenų tranzitu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal ir turi išduotą Supaprastinto tranzito dokumentą arba Supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumentą; 1.1.4. turi pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 810/2009, nustatantį Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) su visais pakeitimais išduotą vizą ir: 1.1.4.1. yra Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariai (sutuoktiniai, asmenys, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tėvai (įtėviai), seneliai, vaikai (įvaikiai), anūkai, taip pat išlaikytiniai), globėjai; 1.1.4.2. yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB); 1.1.4.3. yra ekipažų ir įgulų nariai, dirbantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus vykdančiose įmonėse ar vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių vežimus į Europos Sąjungos valstybes nares ar iš jų ar tranzitu per Lietuvos Respubliką, taip pat jūrininkai ir jūrų prekybos laivų įgulos nariai, vykstantys į savo darbo vietą laive arba grįžtantys iš jos; 1.1.4.4. atvyksta į Lietuvos Respubliką dėl humanitarinių priežasčių ir tokių asmenų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.5. naudojasi imunitetais ir privilegijomis pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių arba 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių ir yra Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, akredituoti Europos Sąjungos valstybėje narėje arba paskirti į Europos Sąjungos valstybę narę, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.6. yra Rusijos Federacijos diplomatiniai kurjeriai ar ad hoc kurjeriai, pateikę oficialų dokumentą, patvirtinantį jų statusą ir diplomatinio pašto siuntos gabenimą; 1.1.4.7. yra kiti, negu nurodyti šio nutarimo 1.1.4.5. papunktyje, Rusijos Federacijos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų personalo darbuotojai, vykstantys tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją oficialioms pareigoms vykdyti, taip pat tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vykstantys asmenys trumpalaikiam buvimui dėl techninės pagalbos teikimo Europos Sąjungos valstybėje narėje akredituotoje Rusijos Federacijos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, ir jų šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami Direktyvoje 2004/38/EB); 1.1.4.8. vyksta vienkartinei kelionei Rusijos Federacijos suformuotu keleiviniu traukiniu, vykstančiu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją ar atgal.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, siekdamas patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepateikė galiojančio leidimo gyventi ar vizos, todėl VSAT pareigūnai pagrįstai atsisakė jį įleisti į Lietuvos Respublikos teritoriją. Apklausus ir patikrinus pareiškėją, VSAT nenustatė ir kitų kriterijų, kuriuos pareiškėjas atitiktų ir galėtų būti įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad VSAT pareigūnai laikėsi paminėtos Šengeno sienų kodekse nustatytos tvarkos, t. y. Sprendimą priėmė užpildydami standartinį blanką, jame aiškiai nurodė atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastis, kurių pareiškėjas niekaip teismui nepaneigė. Be to, matyti, kad pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas pasirašytinai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jo turinys ir forma visiškai atitinka Šengeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatytą „Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną“ standartinio blanko turinį ir formą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad priimtas Sprendimas jam neaiškus ar neatitinka teisės aktų reikalavimų, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš Sprendimo aiškūs jo priėmimo motyvai, t. y. pareiškėjas neturi galiojančios vizos ar leidimo gyventi.
Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131(Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija), 22 punkte įtvirtinta, kad prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia UTPĮ 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį turi būti pateiktas nedelsiant. Kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia UTPĮ 140¹² straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai, laikydamasis UTPĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. VSAT, vertindama, ar gali būti priimtas prašymas suteikti prieglobstį UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, atsižvelgia į šias aplinkybes: ar užsienietis yra nelydimas nepilnametis; ar užsienietis tiesiogiai atvyksta iš valstybės, kurioje jam kyla grėsmė dėl persekiojimo ar yra grėsmė jo sveikatai, saugumui ar laisvei; ar yra kitų individualių aplinkybių.
Pagal UTPĮ 140¹² straipsnio 1 dalį užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:
pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – VSAT; Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; užsienio valstybėje – per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiškinant prašymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarką. VSAT, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumą ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymą suteikti prieglobstį (UTPĮ 140¹² straipsnio 2 dalis).
Teismas akcentuoja, kad, visų pirma, byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, jog jis prašė VSAT pareigūnų suteikti jam prieglobstį. Šiuo atveju trečiosios šalies piliečiui, siekiančiam atvykti į Lietuvos Respubliką, tenka pareiga pateikti reikalingus dokumentus, o konkrečiu atveju nėra duomenų, kurie leistų teismui įvertinti, jog VSAT pareigūnai elgėsi netinkamai, nesuteikė galimybės pareiškėjui pateikti prašymo suteikti prieglobstį ir pan.
Teisinis reguliavimas apibrėžia VSAT pareigą įvertinti galimybę asmeniui apskritai teikti prašymą suteikti prieglobstį, vertinant tai, ar užsienietis yra nelydimas nepilnametis, tiesiogiai atvykęs iš valstybės, kurioje jam kyla grėsmė dėl persekiojimo ar yra grėsmė jo sveikatai, saugumui ar laisvei, taip pat, ar yra kitų individualių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kuris yra pilnametis (duomenys neskelbtini) amžiaus), atvykęs iš kitos valstybės (Baltarusijos), t. y. ne iš tos valstybės, kurioje, pasak jo, gresia pavojus, nepagrindė duomenų, jog jo gyvybei ar sveikatai gresia reali grėsmė, taip pat nėra nustatyta jokių kitų aplinkybių, dėl kurių jam grėstų pavojus Rusijoje (o taip pat ir Baltarusijoje).
Todėl, įvertinus aplinkybių visumą, darytina išvada, kad VSAT pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti pareiškėjui leisti atvykti kertant sieną. Pažymėtina, kad toks atsisakymas yra vienkartinis, todėl pareiškėjui, pateikus reikalingus dokumentus, neužkertamas kelias atvykti pakartotinai. Kadangi pareiškėjas neįrodė fakto, jog teikė prašymą suteikti jam prieglobstį, kuris atitiktų teisės aktų reikalavimus ir sąlygas tokiam prašymui pateikti, todėl jam taip pat išaiškintina, kad nėra užkertamas kelias teikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka anksčiau minėtas sąlygas.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VSAT, priimdama skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2022 m. spalio 1 d. priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą Nr. 22S133583, kuriuo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti kertant sieną. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti minėto Sprendimo, todėl teismui konstatavus skundžiamo Sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti VSAT leisti pareiškėjui atvykti, pateikus prieglobsčio prašymą ir jo tėvui prisiėmus visus įsipareigojimus, suteikiant gyvenamąją vietą ir atsakomybę pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje metu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pažymėtina, kad atmetus pareiškėjo skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos jam nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. (A. P.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.