Kauno apygardos teismo nutarimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, R. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio nusižengimo protokolas R. G. surašytas už tai, kad 2016 m. gruodžio 27 d. patikrinimo metu buvo nustatyta, kad patalpa unikaliu Nr.: (duomenys neskelbtini), esanti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) naudojama ne pagal paskirtį, nurodytą VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, (toliau - NTRCDBI) negyvenamosios patalpos paskirtis prekybos, o patalpoje veikia - UAB „(duomenys neskelbtini)“ kavinė - baras „(duomenys neskelbtini)“ (maitinimo įstaiga). Naudodama patalpą ne pagal paskirtį ji nesilaikė pažeidimo konstatavimo momentu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ 5 skyriaus 1 dalies 30.1 punkto reikalavimų - naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau ir Institucija) 2017 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. G. pripažino padarius administracinės teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189² straipsnio 1 dalyje ir skyrė 652 eurų baudą.Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi atmetė R. G. skundą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistu. Apeliaciniame skunde R. G. prašo panaikinti 2017 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir 2017 m. vasario 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno administracinių teisės pažeidimų nutarimą ir bylos teiseną nutraukti. Apeliaciniame skunde R. G. nurodo, kad pareigūnas surašė protokolą bei nutarimą neturėdamas tokios teisės. Taip pat administracinio teisės pažeidimų protokolo nepasirašė protokolą surašęs asmuo T. G.. Tuo buvo padarytas ANK 609 straipsnio 1 dalies pažeidimas, kuris numato, kad protokolą pasirašo jį surašęs asmuo. Teismas šio argumento iš viso nevertino ir dėl jo nepasisakė. Akivaizdu, kad protokolas buvo pasirašytas jau po to kai buvo įvertintas skundo argumentas ir teismui pateiktas protokolas su pareigūno surašiusio protokolą parašu. Nurodo, kad institucija surašiusi administracinio teisės pažeidimo nutarimą, netinkamai vadovavosi ATPK ir ANK normomis. Tai laikytina esminiu procesinės teisės pažeidimu, dėl kurio nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla R. G. atžvilgiu nutrauktina.Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nenurodyta pažeidimo esmė, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė neteisėta veika, bei kokiais įrodymais remiantis nustatyta, jog minėtos patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, o R. G. yra tinkamas šio teisės pažeidimo subjektas. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas, aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, priešingu atveju byla turi būti grąžinta protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių. R. G. skunde nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio ir asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus.Skunde pažymima, kad iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad yra registruota negyvenamoji patalpa - parduotuvė su kavinės patalpa, Patalpos pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - prekybos. Aprašyme nurodoma, jog tai yra negyvenamoji patalpa - parduotuvė su kavinės patalpa. Apeliantės teigimu svarbu ir tai, kad, kad minėtose patalpose leidžiama ekonominės veiklos rūšis kavinių, užkandinių veiklą ir šiai veiklai minėtose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), yra išduotas maisto tvarkytojo subjekto patvirtinimo pažymėjimas, bei išduota licencija verstis mažmenine prekybos alkoholiniais gėrimais, kurią išdavė Kauno miesto savivaldybė. Svarbu pažymėti, kad minėtos institucijos išduodamos licencijos verstis kavinės veikla tikrino patalpų paskirtį ir jokių pažeidimų nerado, ko pasėkoje buvo išduoti leidimai patalpose vykdyti kavinės veiklą. Kauno savivaldybės administracija atsiliepime prašo, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį. Atsiliepime nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija ištyrė visas bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Pareiškėjai skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pareiškėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja,

R. G. apeliacinis skundas tenkinamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo, ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Įstatymo 5 straipsnio 4 dalis numato, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2017 m. sausio 31 d. ir R. G. veika neperkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK), todėl šios bylos teisena vyksta pagal ATPK. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas nutarime turėjo taikyti iki 2017 m. sausio 31 d. galiojusio ATPK normas.Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių.ANK 189² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka. R. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ (toliau – Reglamentas) 5 skyriaus 30.1 punktą. Reglamento 30.1. punkte nurodyta, kad statinio technine priežiūra rūpinasi statinio naudotojas, kuris privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Analizuojant šios teisės normų turinį, galima daryti išvadą, kad teisės pažeidimui konstatuoti užtenka vien nustatyti objektyvų faktą, t. y. kad statinio naudotojas naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį, nurodytą nekilnojamojo turto registre.Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija nutarime ir apylinkės teismas palikdamas galioti Institucijos nutarimą nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašoma statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis. Patalpų pagrindinę naudojimo paskirtį nustato „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų" 4 priedas. Šiame priede nurodyta, kad maitinimo patalpų paskirtis - patalpos žmonėms maitinti, o prekybos patalpų paskirtis - patalpos skirtos didmeninei ir mažmeninei prekybai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančio 2017 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) įregistruota negyvenamoji patalpa – parduotuvė su kavinės patalpa, nurodyta daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – prekybos. Apygardos teismas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduotoje UAB „(duomenys neskelbtini)r“ nurodyta prekybos vieta, alkoholinių gėrimų pardavimo būdas, įmonės veiklos rūšis – viešasis maitinimas. Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotame pažymėjime nurodytas leidžiamas produktų grupių asortimentas - alkoholiniai gėrimai (neribotas asortimentas) ir viešojo maitinimo patiekalai (ribotas asortimentas). Iš tokių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamas patalpas esančias (duomenys neskelbtini), naudoja tiek prekybos, tiek maitinimo tikslais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.5. punkte nurodyta, kad maitinimo paskirties pastatai – skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai. Pagal minimo reglamento 8.3 punktą, prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės-operatorinės, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai), tarp jų ir laikini statiniai (palapinės, kioskai ir pan.). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad nekilnojamojo turto registre užregistruotos negyvenamosios patalpos, įvardinant šių patalpų naudojimo paskirtį - parduotuvė su kavinės patalpa. Apygardos teismui nekelia abejonių, kad parduotuvės paskirtis yra prekybos, o kavinės paskirtis - maitinimo. Įvertinus aukščiau paminėtus duomenis, daroma išvada, jog tai, kad registro išrašo eilutėje paskirtis nurodyta – prekybos, nagrinėjamu atveju, negali būti absoliutus pagrindas konstatuoti, kad patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Apygardos teismas konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini), veikiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. G. laikėsi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, pagal kurį statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką, t. y. užtikrino, kad (duomenys neskelbtini), esančios patalpos būtų naudojamos pagal jų tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, R. G. nepažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 01.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašo“ 5 skyriaus 30.1 punkto, todėl ji nepadarė administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 189² straipsnio 1 dalyje. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, nenustačius R. G. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 189² straipsnio 1 dalyje sudėties požymių, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.