- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- 1S-3-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26388-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Nuteistasis
- M. D.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios M. D. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria buvo tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl M. D. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Aukštesnės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 64¹ straipsniu, M. D. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant M. D. per visą bausmės vykdymo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) toliau dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. liepos 8 d. bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 8 d. nutartimi, išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, apeliacinis skundas buvo atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendis paliktas nepakeistu.
1.2. Be to, M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąją: 1) įsidarbinti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, M. D. paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
1.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2020 m. spalio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
1.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. D. paskirta galutinė subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąją: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) įsidarbinti arba toliau be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d. nutartimi, išnagrinėjus Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl M. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas buvo netenkintas ir M. D. skirta laisvės apribojimo bausmė nepakeista.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi, išnagrinėjus Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl M. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas buvo netenkintas, M. D. paskiriant papildomą baudžiamojo poveikio priemonę – keturiasdešimt valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant trijų mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, nemokamiems darbams atlikti. Taip pat įpareigojant M. D. gydytis nuo alkoholizmo.
4. 2021 m. spalio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajai M. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.
Žemesnės instancijos teismas
5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas dėl nuteistajai M. D. skirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę tenkintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę. Teismas nustatė, kad M. D. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu nevykdė teismo skirto įpareigojimo būti namuose, nesilaikė jai skirto įpareigojimo visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, padarė 5 (penkis) administracinius nusižengimus taip pat nepateisino teismo pasitikėjimo ir neįvykdė teismo papildomai jai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų. Teismas nurodė, jog nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių nuteistajai M. D. tinkamai vykdyti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Skundžiama nutartimi padaryta išvada, kad M. D., netinkamai vykdydama jai teismo skirtus įpareigojimus bei nesilaikydama bendrų asmens, nuteisto laisvės apribojimo bausme, pareigų, vengia vykdyti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę, dėl ko yra pagrindas keisti laisvės apribojimo bausmę griežtesne bausme – areštu.
II. Skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Skundu nuteistoji M. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį.
6.1. Pareiškėja skunde nurodo, jog nebuvo šaukiama į teismo posėdį, dėl ko jai nebuvo sudaryta galimybė duoti parodymus, pasiaiškinti. Apie teismo posėdį nebuvo informuota, nors gyvenamosios vietos nekeitė.
6.2. Pažymi, jog nori gydytis nuo priklausomybės, dėl ko gydysis Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Po gydymosi planuoja pradėti dirbti, sutarta dėl darbo vietos restorane. Taip pat nuo 2021 m. gruodžio 7 d. atliks baudžiamojo poveikio priemonę – atidirbs likusias valandas nemokamų darbų.
6.3. Skunde pabrėžiama, jog skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad pareiškėja 2021 m. spalio 12 d., 20.30 val. nebuvo namuose, tačiau jai skirtas įpareigojimas būti namuose tik nuo 22.00 val.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
Skundas atmetamas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalį, 362 straipsnio 1 dalį, teismas bausmę vykdančios įstaigos teikimu laisvės apribojimo bausmę gali pakeisti kita bausme arba jos atlikimo sąlygas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistosios M. D. skundu ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai tenkino Probacijos tarnybos teikimą dėl nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę. Skundžiama nutartis priimta laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pagrįsta nagrinėjamos asmens bylos duomenimis, išsamiai įvertinus visas procesiniam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti ar keisti šios nutarties nėra teisinio pagrindo.
10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, M. D. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi paskyrus galutinę subendrintą 1 metų ir 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsniu (redakcija galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu), bausmės atlikimo metu buvo paskirti įpareigojimai: 1) per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose; 2) įsidarbinti arba toliau be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo. Taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsniu, nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
11. Pastebėtina tai, jog nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam nuosprendyje apibrėžtam laikotarpiui yra nustatomi įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, jų laikymasis yra privalomas, dėl ko kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/20110). Remiantis teismui skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, Probacijos tarnyba nuteistosios elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d., 2020 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudarytas nuteistosios bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas (a. b. l. 16-32), nuteistoji supažindinta su paskirtais įpareigojimais ir draudimais bei bendrosiomis bausmės atlikimo sąlygomis, jai išaiškinta teisinė atsakomybė už vengimą vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir draudimus (a. b. l. 20-23).
12. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad M. D. įvykdė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavo smurtinį elgesį keičiančioje programoje (a. b. l. 94), bausmės atlikimo laikotarpiu dirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje (a. b. l. 70-71, 112). Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, jog nuteistoji bausmės atlikimo metu vykdė dalį jai paskirtų įpareigojimų, tačiau pastaroji nevykdė teismo skirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose: 2020 m. rugsėjo 16 d. 22.00 val., 2021 m. balandžio 8 d. 01.20 val., 2021 m. birželio 1 d. 02.28 val. ji nebuvo rasta namuose (a. b. l. 44,143, 148-149). Šiame kontekste pastebėtina tai, jog, priešingai nei teigiama pareiškėjos skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė įpareigojimo būti namuose pažeidimo 2021 m. spalio 12 d., 20.30 val. Nuteistoji nesilaikė ir įpareigojimo visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo: 2021 m. vasario 14 d. jai buvo nustatytas 2,18 promilių, 2021 m. gegužės 28 d. – 3,55 promilių, 2021 m. birželio 3 d. – 2,32 promilių , 2021 m. rugpjūčio 24 d. – 2,10 promilių girtumas (a. b. l. 91,143, 148, 168-169). Be to, M. D. bausmės vykdymo laikotarpiu padarė penkis administracinius nusižengimus (a. b. l. 168-169).
13. Aptartų aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistoji M. D., nepaisant jai teismo suteikto pakartotinio pasitikėjimo (past. – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. liepos 8 d. nutartimis ankstesni Probacijos tarnybos teikimai dėl M. D. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą buvo netenkinami), ne tik neįvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi paskirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės – išdirbti keturiasdešimt valandų nemokamų darbų – M. D. per teismo nustatytą terminą išdirbo tik 17.25 val. iš 40 paskirtų (a. b. l. 172), ar įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, kadangi tiek į Respublikinį priklausomybės ligų centrą, tiek dėl likusių neišdirbtų nemokamų darbų pastaroji kreipėsi tik po to, kai šios atžvilgiu buvo priimtas nepalankus skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, bet ir pakartotinai 2021 m. rugpjūčio 24 d. pažeidė jai skirtą įpareigojimą visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalyje, t. y. būdama namuose neblaivi, kai nustatytas 2,10 promilių girtumas, garsiai rėkė, daužė indus, nedavė ilsėtis namuose esantiems gyventojams (a. b. l. 168).
14. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina nuteistosios nenorą keistis, o ankstesni Probacijos tarnybos teikimų svarstymai, dalyvaujant nuteistajai, rodo tai, kad M. D., suvokdama gresiančias neigiamas teisines pasekmes, netinkamai vykdant laisvės apribojimo bausmę, sąmoningai ir piktybiškai nevykdė paskirtų įpareigojimų bei baudžiamojo poveikio priemonės, nors juos įvykdyti privalėjo ir tam buvo sudarytos visos reikiamos sąlygos. Nuteistosios abejingumą ir atsainų požiūrį į jai paskirtą bausmę iliustruoja ir tai, kad pastaroji nepateisino ir pakartotinio jai teismo paskirto pasitikėjimo, ne tik tinkamai nevykdydama paskirtų įpareigojimų ar papildomai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bet ir toliau savo elgesio teigiama linkme nekoreguodama, padarė įstatymo uždraustą veiką, dėl ko buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Šiame kontekste analizuojant pareiškėjos skundo argumentus pastebėtina tai, jog pastarosios nurodomos pastangos nėra savalaikės, o byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, t. y. nuteistosios elgesys bausmės vykdymo laikotarpiu, suteikia pagrindo teigti, kad skunde pabrėžiamos pastangos yra deklaratyvios, išskirtinai nulemtos siekiu išvengti teisinės padėties pasunkinimo.
15. Byloje nustatytas teismo įpareigojimų nevykdymo bei administracinių nusižengimų padarymo sistemiškumas rodo tai, kad nuteistoji, turėdama realią galimybę paskirtus įpareigojimus įvykdyti, be pateisinamų priežasčių, sąmoningai vengė atlikti jai paskirtą laisvės apribojimo bausmę, taigi, nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai sprendžiamas klausimas dėl nuteistajai paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Šiame kontekste įvertinus tai, jog nuteistoji tinkamai neįvykdė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi jai paskirtos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ar įpareigojimo, be to, dar kartą buvo nubausta už administracinio nusižengimo padarymą, teismas sprendžia, jog nuteistajai skiriami įpareigojimai ar draudimai nedaro jokios teigiamos įtakos, o papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ar intensyvi priežiūra, neizoliuojant nuteistosios, nebus pakankamos BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti. Įvertinęs aptartas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas laisvės apribojimo bausmę į 90 parų areštą, nepažeidė BK 49 ir 65 straipsniuose numatytų bausmių keitimo taisyklių, jas pritaikė tinkamai, todėl nuteistosios skundas atmetamas.
Dėl teisės į gynybą pažeidimo.
16. Pareiškėja skunde nurodo, jog ji nebuvo šaukiama į teismo posėdį, dėl ko jai nebuvo sudaryta galimybė duoti parodymus, pasiaiškinti. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės atlikimo sąlygų ar šios bausmės pakeitimo kita bausme pagal šio Kodekso 353 straipsnį, teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme dalyvauja bausmę vykdančios institucijos atstovas ir prokuroras bei, kai teikimas ar prašymas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, šaukiamas nuteistasis, tačiau jo neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo.
17. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nuteistajai M. D. jos gyvenamosios vietos adresu, kurį nuteistoji ne tik nurodė nagrinėjamame skunde, bet ir kuriuo buvo įpareigota būti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., buvo išsiųstas teismo šaukimas (b. l. 24), tačiau nuteistoji siuntos per jos saugojimo terminą pašte neatsiėmė, dėl ko buvo skirta procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas (b. l. 22), kuri nebuvo įvykdyta, kadangi nuteistoji nebuvo rasta gyvenamojoje vietoje, pareigūnams nustačius, kad nurodytu adresu nuteistoji negyvena (b. l. 26). Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovas taip pat nurodė, jog M. D. nebuvo rasta gyvenamojoje vietoje, nekontaktavo su Probacijos tarnyba, nors buvo mėginta susiekti elektroniniu paštu, telefonu. Taigi, nors pareiškėja skunde pagrįstai nurodo, jog jai nebuvo įteiktas šaukimas į teismo posėdį, bylos duomenys patvirtina, jog tam tiesioginės įtakos turėjo pačios nuteistosios elgesys, kuris nesudarė pagrindo sustabdyti klausimo sprendimo. Nepaisant to, bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuteistąją pirmosios instancijos teisme gynė advokatas Algirdas Gurauskas (b. l. 10, 19, 27), o nuteistoji, savarankiškai realizuodama savo procesines teises, pateikė skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nebuvo užtikrinta minimali įstatymo garantuojama M. D. teisė į gynybą – nuteistosios interesus pirmosios instancijos teisme gynė advokatas, o pabrėžiami paaiškinimai buvo išanalizuoti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistosios M. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.