- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-30
- Bylos Nr.
- 2-1166-126/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00985-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Malvyra Bučienė
- Ieškovas
- D. J.
- Advokatai
- Sergėjus Korznikovas
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant ieškovei D. J., jos atstovui advokatui Sergejui Korznikovui, atsakovo atstovei U. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio ir atlyginimo už darbą poilsio dienomis, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško įvykdymo bei neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. J. ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)" parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pradėjo dirbti nuo 2007m. lapkričio 2d. Pasirašė darbo sutartį be jokios inventorizacijos, nes pasitikėjo darbdaviu. 2011m. gegužės 29d. atlikus inventorizaciją nustatytas 28000Lt trūkumas. Bendrovės direktorė pareikalavo iš ieškovės ir kitos pardavėjos parašyti paprastą neprotestuotiną vekselį, nurodydama, kad tai reikalinga tik balansui išlyginti. Sutarė dirbti toliau, tačiau 2011m. liepos mėnesio atlyginimas buvo sumažintas iki 300Lt, o už rugpjūčio mėnesį visiškai nesumokėjo atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad ji nusprendė išeiti iš darbo savo noru ir vadovei pateikė pareiškimą. 2011m. rugpjūčio 25d. buvo atlikta inventorizacija ir darbdaviui pritarus išėjo iš darbo. 2011m. rugsėjo 1d. nuvykusi į Darbo biržą sužinojo, kad ji atleista iš darbo ne savo noru, o pagal DK 136str.3d.5p. už darbo drausmės pažeidimą. Ieškovė teigia, kad ją atleisti iš darbo šiuo pagrindu buvo galima tik tada, jeigu per paskutiniuosius 12 mėnesių darbuotojui buvo paskirta kokia nors drausminė nuobauda, tačiau jokios drausminės nuobaudos ji neturėjo, todėl prašo jos atleidimą iš darbo pagal LR DK 136str.3d.5p. pripažinti neteisėtu.
Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo labai pergyveno, suprastėjo sveikata, negalėjo nei bendrauti, nei kaip nors kitaip ginti savo teises. Po patirto šoko atsigavus, bandė kalbėtis su buvusiais darbdaviais, tačiau be jokių rezultatų. Nepadėjo net Valstybinė darbo inspekcija, su kurios atstovų pagalba norėjo gauti darbo sutarties nutraukimo priežasties dokumentus, kodėl atleidžiant iš darbo su ja nebuvo pilnai atsiskaityta. Savo patirtus nepatogumus vertina 5 000 Lt ir prašo šią sumą neturtinės žalos priteisti iš atsakovo.
Ieškovė teigia, kad atsakovas nesumokėjo jai 300Lt už 2011m. liepos mėnesį ir 579Lt už rugpjūčio mėnesį. Ieškovė nuo 2007m. lapkričio 1d. iki 2011m. rugpjūčio 25d. pagal darbdavio reikalavimą dirbo šeštadieniais 178 dienas po 5 valandas per dieną (178d. x 5 val. = 890val. x 4.77 Lt. (darbo valandos įkainis pagal sutartį) =4245.3Lt.x 2 (savaitgalio indeksas, kai dirbama pagal grafiką) = 8490.60Lt. Prašo priteisti iš atsakovo 879Lt darbo užmokesčio, 343Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 8490,60Lt už viršvalandinį darbą, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2011m. rugpjūčio 25d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė U. U. teismo posėdyje nurodė, kad pagal darbo sutartį ieškovė dirbo 6 darbo dienas per savaitę, iš viso per savaitę 40 valandų. Tikslios darbo valandos ir grafikas su ieškove buvo aptartas vidaus darbo tvarkos taisyklių 3 punkte, kuriame nurodoma, kad darbuotojams, kuriems nustatyta 6 darbo dienų savaitė - nuo pirmadienio iki penktadienio dirbama nuo 9 iki 18 val. su 2 val. pietų pertrauka, o šeštadienį – nuo 9 iki 15 val. su 1 val. pietų pertrauka. Ieškovė dirbo tiksliai pagal darbo grafiką ir viršvalandžių ji nedirbo. Ieškovė šeštadieniais dirbo pagal darbo grafiką, todėl atlyginimas už darbą poilsio dienomis pagal LR DK 194 str. jai nepriklauso.
Parduotuvėje 2012m. gegužės 23d. buvo atlikta revizija, kurios metu nustatytas 28697,20Lt trūkumas. Parduotuvėje dirbo 2 darbuotojos, kurios yra pasirašiusios individualios ir kolektyvines materialinės atsakomybės sutartis, todėl jos sutiko gera valia atlyginti padarytą žalą ir ieškovė pasirašė 10000Lt neprotestuotiną vekselį ir sutiko kas mėnesį mokėti po 300Lt žalai atlyginti. Dėl šios priežasties, vadovaujantis LR DK 258str.1d., 2011m. rugpjūčio mėnesį mokant atlyginimą už liepos mėnesį, iš ieškovės vadovo įsakymu buvo išskaičiuota 300Lt. Ieškovę atleidžiant iš darbo iš jos atlyginimo buvo išskaičiuota 578,83Lt. 2011m. rugpjūčio 25d. atlikus pakartotiną reviziją nustatyta, kad kojinės, kurios atvežtos ir užpajamuotos po 3 poras komplekte, buvo perpakuotos po 2 poras komplekte ir ant jų lipnia juosta užklijuotas lipdukas atšviestas nuo kitų kojinių, kurios buvo parduodamos po 2 vnt. Tokių perpakuotų komplektų buvo rasta keli šimtai. Atsakovo atstovė teigia, kad bendrovė nėra gavusi ieškovės prašymo ją atleisti savo noru. Ieškovė pagrįstai buvo atleista pagal LR DK 135str., kai vieną kartą šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Ieškovė kreipėsi į teismą po atleidimo iš darbo praėjus metams ir 22 dienoms, pati pripažino, jog apie atleidimą sužinojo 2011m. rugsėjo 1d., todėl praleido LR DK 297str. numatytą 1 mėnesio terminą kreipti į teismą ir prašo šioje dalyje taikyti senatį.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė nesutiko su reikalavimu dėl 5000Lt neturtinės žalos priteisimo, kadangi nepateikė įrodymų apie pablogėjusią sveikatą bei faktų, įrodančių priežastinį ryšį tarp jos patirtų išgyvenimų ir bendrovės veiksmų. Nepagrįsta ieškovės reikalavimas priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kadangi pagal ieškovės dirbtą laiką bendrovėje, jai 106 kalendorinės dienos atostogų yra suteiktos ir apie tai byloje pateikti įrodymai. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Ieškovė D. J. buvo priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo specialiste parduotuvėje (duomenys neskelbtini), nuo 2007m. lapkričio 2d. (įsakymas, b.l.20, darbo sutartis, b.l.21). Tą pačią dieną su ja buvo sudaryta sutartis dėl darbuotojų kolektyvo visiškos materialinės atsakomybės ir sutartis dėl individualios visiškos materialinės atsakomybės (b.l.22,23). 2011m. gegužės 23d. parduotuvėje atlikus reviziją buvo nustatytas 28697,20Lt trūkumas (b.l.65-67). Ieškovė pripažino prekių trūkumą tą pačią dieną pasirašydama paprastą neprotestuotiną vekselį 10000Lt sumai. 2011m. rugpjūčio 25d. atliekant patikrinimą parduotuvėje buvo rastos pardavinėjamos išpakuotos kojinės. Pagal važtaraščius gautos kojinės pakuotėje po 3 vnt, tačiau šios kojinės perpakuotos po 2 vnt. ir ant jų užklijuota suklastota etiketė (bl.l.120-122). Bendrovės 2011m. rugpjūčio 25d. įsakymu Nr.EUR-11-08-25/48 (b.l.73) už minėtus pažeidimus atleista iš darbo pagal DK 235str.2d.7p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235str.).
Pagal DK 297 straipsnio 1 dalį jei darbuotojas, nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas 2011m. rugpjūčio 25d. ieškovės atžvilgiu priėmė skundžiamą įsakymą Nr. EUR-11-08-25/48, kuriuo ieškovę atleido iš darbo. Darbo sutarties
skiltyje apie darbo sutarties nutraukimą yra ieškovės parašas, tačiau sutartyje nenurodyta data, kada ieškovė buvo supažindinta su įsakymu apie jos atleidimą. Ieškovė teismo posėdyje pripažino, kad apie atleidimo iš darbo pagrindą sužinojo 2011m. rugsėjo 1d. nuėjusi į Darbo biržą. Tokiu būdu laikytina, kad faktiškai DK 297 str. 1 d. nurodytas vieno mėnesio apskundimo terminas prasidėjo nuo 2011m. rugsėjo 1d. ir baigėsi 2011m. spalio 1d. Tačiau ieškovė ieškinį pateikė tik 2012 m. rugsėjo 18d.
Ieškinio senaties klausimas civilinėse bylose dėl darbo ginčų taikomi pagal Darbo kodeksą ar kitus įstatymus, o jei šiuose įstatymuose specialiųjų nuostatų nėra, tai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos dėl ieškinio senaties (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, DK 27 straipsnis). Civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo kaip drausminės nuobaudos ir darbo ginčuose dėl drausminių nuobaudų skyrimo yra taikomos CK 1.126 straipsnio nuostatos dėl ieškinio senaties. Ieškinio senatis pagal CK 1.126 straipsnį civilinėse bylose dėl neteisėto atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos tvarka taikoma tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Bylos duomenimis, atsakovas, nagrinėjant šalių ginčą teisme, prašė taikyti ieškinio senatį pareikštam reikalavimui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Šiuo atveju ieškovės pareiga yra įrodyti, kad senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ginčo šalis privalo įrodyti faktus, kurie svariai pateisintų ieškinio senaties termino praleidimą. Konkretūs faktai, dėl kurių ieškinio senatis praleista, ir aplinkybės, kurių pagrindu teismas gali daryti išvadą dėl termino praleidimo priežasčių reikšmės, turi būti įrodyti asmens, prieš kurį siekiama pasinaudoti reiškiant prašymą taikyti ieškinio senatį. Tačiau ieškovė nenurodė jokių reikšmingų pateisinamų priežasčių, dėl ko ji praleido ieškinio padavimo senaties terminą, todėl nėra pagrindo jį atnaujinti,
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais laikytina, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2011m. spalio 1d., todėl ieškininis reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmestinas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo (CK 1.131 str. 1 d.). Taip pat atmestinas ieškovės reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t.y. 2011m. rugpjūčio 25d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, jam neteisėtai paskiriama drausminė nuobauda ar pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašomą neturtinę žalą sieja būtent su neteisėtu jos atleidimu iš darbo. Teismui atmetus ieškininį reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl darbo užmokesčio ir atlyginimo už nepanaudotas atostogas.
2011m. gegužės 23d. nustačius 28697,20Lt prekių trūkumą, ieškovė pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 10000Lt sumai. Tokiu būdu ieškovė pripažino žalą ir pasirašydama vekselį gera valia sutiko atlyginti bendrovei padarytą žalą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2011m. rugpjūčio 5d. įsakymu (b.l.14), vadovaujantis DK 258str.1d., buvo nutarta išskaičiuoti iš ieškovės 300Lt išskaitą bendrovei padarytos materialinės žalos atlyginimui ir pasirašyto vekselio dengimui. 2011m. rugpjūčio 25d. įsakymu (b.l.73) nurodyta išskaičiuoti iš ieškovės išskaitą bendrovei padarytos materialinės žalos atlyginimui, neviršijant jos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.
Pagal DK 258straipsnį darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Darbdavio nurodymas išieškoti žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos.
Parduotuvėje, kurioje dirbo ieškovė, nustačius prekių trūkumą, ieškovė pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 10000Lt sumai. Tokiu būdu ieškovė pripažino žalą ir pasirašydama vekselį gera valia sutiko atlyginti bendrovei padarytą žalą. Tačiau atsakovas neatsižvelgdamas į žalos dydį, bei į ieškovės sutikimą gera valia atlyginti žalą, 2011m. gegužės 23d. paaiškėjus žalai, praleidęs nustatytą vieno mėnesio terminą, nepagrįstai 2011m. rugpjūčio 5d. ir 25d. priėmė įsakymus atlikti išskaitą iš ieškovės darbo užmokesčio žalai atlyginti, dėl to toks darbdavio nurodymas (įsakymas) prieštarauja nurodytoms DK nuostatoms, todėl iš ieškovės nepagrįstai buvo padaryta 879Lt išskaita (2011m. liepos mėnesį nesumokėta 300Lt, 2011m. rugpjūčio mėnesį – 579Lt). LR DK 141 str. 1 d. numatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Esant nustatytoms aplinkybėms atsakovas ieškovės atleidimo iš darbo dieną privalėjo išmokėti jai priklausantį 879,00 Lt darbo užmokestį. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su ieškove ir liko skolingas, todėl 879,00 Lt darbo užmokesčio suma priteistina iš atsakovo ieškovei. Pažymėtina, kad tai nepašalina ieškovės pareigos atlyginti atsakovui (darbdaviui) padaryta materialinę žalą (DK XVII skyrius).
Tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012m. rugsėjo 19d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovės reikalavimas dėl 343Lt apmokėjimo už nepanaudotas atostogas atmestinas. Pagal atsakovo atliktus paskaičiavimus (b.l.151) ir šalių sudarytą darbo sutartį (b.l.21) ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2007m. lapkričio 2d., atleista iš darbo nuo 2011m. rugpjūčio 25d. Per visą darbo laikotarpį išdirbo 1393 kalendorines dienas ir jai priklauso 106 dienos atostogų. 2008, 2009, 2010m. atostogavo po 28 kalendorines dienas, 2011m. - 22 kalendorines dienas. Ieškovė teigia, kad 2011m. rugpjūčio mėnesį buvo parašiusi prašymą išleisti ją kasmetinių atostogų nuo 2011m. rugpjūčio 18d. iki 2011m. rugpjūčio 31d., tačiau direktorė jos neišleido atostogų ir ji dirbo iki rugpjūčio 25d. Tačiau pagal atsakovo pateiktus įrodymus, bendrovės direktorės 2011m. rugpjūčio 9d. įsakymu ieškovei buvo suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2011m. rugpjūčio 18d. iki 2011m. rugpjūčio 31d. (b.l.155, ieškovės prašymas – b.l.154). Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje taip pat nurodyta, kad ieškovė nuo 2011m. rugpjūčio 18d. atostogavo, o 2011m. rugpjūčio 25d. direktorės įsakymu ji atšaukta iš atostogų ir nuo šios datos atleista iš darbo (b.l.126, 73). Teismas ištyręs visus įrodymus nustatė, kad ieškovė už dirbtą laiką išnaudojo visas atostogas.
Dėl atlyginimo už viršvalandinį darbą.
DK 193str. nustatyta garantija darbuotojams, dirbantiems viršvalandinį darbą, t.y. už tokį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio arba mėnesinės algos. Viršvalandiniais darbais laikomi darbai, dirbami viršijant įstatymų nustatytą darbo laiko trukmę.
Ieškovė teigia, kad ją priimant į darbą buvo nustatyta 5 darbo dienų savaitė, tačiau abiejų šalių pasirašytos darbo sutarties 5 punkte (b.l.21) nustatyta darbo savaitės trukmė 40 valandų per 6 darbo dienų savaitę. Tikslios darbo valandos ir grafikas nustatytas vidaus darbo tvarkos taisyklėse: pirmadieniais – penktadieniais dirbama 7 darbo valandos. Darbo laiko pradžia – 9.00val., pabaiga – 18.00val., pietų pertraukos trukmė – 2 val. Šeštadieniais dirbama 5 darbo valandos. Darbo pradžia – 9.00val., pabaiga – 15.00val., pietų pertraukos trukmė -1 val. Ieškovė savo parašu darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis registracijos žurnale patvirtino, kad su vidaus darbo tvarkos taisyklėmis susipažino (b.l.32,33). Vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatytą darbo savaitės trukmę patvirtina atsakovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b.l.74-119). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šeštadieniais dirbo pagal nustatytą grafiką, todėl skaičiuojant jai atlyginimą už dirbtus šeštadienius negalima taikyti DK 194str. (mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis). Tokiu būdu civilinės bylos nagrinėjimo metu, išnaudojus visas įmanomas įrodymų surinkimo ir ištyrimo galimybes, negauta pakankamai neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, jog ieškovė dirbo viršvalandžius, todėl ieškininis reikalavimas dėl 8490,60Lt priteisimo už viršvalandinį darbą,
atmestinas.
Remiantis CPK 93 straipsniu šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškininių reikalavimų daliai. Ieškovė pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 1 p.) buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus, kylančius iš darbo teisinių santykių. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis nuo ieškovo patenkintų reikalavimų dalies – 879,00 Lt (neišmokėtas darbo užmokestis), t. y. 71 Lt (CPK 80str.1d.). bei 10,30Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (LR CPK 88str.1d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 263-265, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
D. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)), 879,00Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt devynis litus) neišmokėto darbo užmokesčio, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2012m. rugsėjo 18d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo D. J. (a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 81,30Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Rokiškio rajono apylinkės teismui.