Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. LK-20 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 215 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 182 straipsnio 1 dalį (keturios veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, J. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 14 d. Likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 27 dienos.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. LK-20 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestas.

5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patenkinti prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka antrą kartą, dėl padarytų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra gautas jo sutuoktinės sutikimas, kad nuteistasis, paleistas iš pataisos įstaigos, gyventų jos nuosavame būste. Be to, yra gautas pranešimas iš bendrovės, kad sutinka nuteistąjį įdarbinti, o pataisos įstaigoje jis nedirba dėl darbo vietų trūkumo. Būdamas laisvėje, jis galėtų dirbti ir atlyginti priteistą žalą. Be to, jis mokosi, siekia įgyti staliaus profesiją, yra atlyginęs 24,90 Eur priteistų ieškinių, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais ir šeimos nariais.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Nuteistasis skunde akcentuoja prokuroro atsiliepime į skundą pateiktus argumentus, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad būtent teismo, o ne prokuroro diskrecijai priklauso sprendimo dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo (ar netvirtinimo), o taip pat Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo klausimas. Nors teismas neabejotinai atsižvelgia ir įvertina tiek nuteistojo skundo, tiek ir prokuroro atsiliepimo argumentus, tačiau prokuroro išreiškiama pozicija teismo nesaisto. Be to, priešingai nei teigiama skunde, nuteistojo pažanga jau pataisos proceso metu turi būti tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad egzistuotų pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

10. Nuteistasis J. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, bei pateikęs prašymą Komisijai ir sutikimą dėl intensyvios priežiūros jam taikymo, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir pats nuteistasis skunde, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (62 balai pagal OASys), iš kurių tik 25 balai yra statiniai ir net 37 – dinaminiai, kuriuos bausmę atliekantis asmuo pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Todėl nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis jau šiuo metu yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Kaip minėta, viena iš materialiųjų sąlygų lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti yra individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane jam numatytas priemones – jis pataisos įstaigoje adaptavosi gerai, dalyvavo pozityvaus užimtumo programose, bausmės atlikimo metu nepažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, buvo vieną kartą paskatintas, mokosi 11 klasėje, nors nedirba dėl darbo vietų stokos, tačiau atliko gerbūvio darbus, tvarkė bendrojo naudojimo patalpas, konsultavosi teisiniais, socialiniais ir buitiniais klausimais su pataisos įstaigos pareigūnais. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą spręsti apie jo pastangas pasitaisyti, tačiau vis tik jos nėra pakankamos lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti.

12. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra ir kitas materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra įvertinamas tiek nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju J. S. nuteistas už kelių nusikalstamų veikų nuosavybei ir finansų sistemai padarymą. Nusikalstamas veikas jis pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus, jam būdingas nusikalstamų veikų nuosavybei ir finansų sistemai modelis. Ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam buvo taikytas tiek lygtinio paleidimo institutas, tiek ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau probacijos taikymas jo nusikalstamiems polinkiams koreguoti teigiama linkme nebuvo pakankamas. Nors į ankstesnę kriminalinę praeitį jau buvo atsižvelgta aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką (nustatant statinius rizikos veiksnius), tačiau, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

13. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami tiek statiniai, tiek ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir pastaruosius nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Kaip kintantys veiksniai išskiriami prognostinių įgūdžių stoka bei turimi finansiniai įsiskolinimai, kas, atsižvelgiant į aptartą nuteistajam būdingą nusikaltimų nuosavybei modelį, vertintina itin kritiškai. Nors nuteistojo skunde teisingai pažymima, kad jo asmenybę teigiamai apibūdina tai, kad jis šiuo metu mokosi vidurinėje mokykloje, taip pat siekia įgyti specialybę, tačiau nuteistajam bausmę atliekant tik nuo 2019 m. gegužės 14 d., nei vienas iš šių mokymos procesų šiuo metu vis dar nėra užbaigtas. Taigi pagrįstų išvadų apie nuteistojo pažangą siekiant padidinti jo galimybes užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, kuris eliminuotų nusikaltimų nuosavybei darymo riziką, vis dar daryti negalima. Juolab kad pats nuteistasis pajamų ir darbo neturėjimą pokalbio su socialinio tyrimo išvadą parengusiu specialistu metu priskyrė pagrindiniams jį nusikalsti paskatinusiems motyvams. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis teigia neturintis finansinių įsipareigojimų ir išlaidų, su kuriais negalėtų susidoroti, tačiau vis tik, tiek iš paskutiniuoju, tiek ankstesniais nuosprendžiais pagal civilinius ieškinius priteistos žalos (4799,68 Eur) jis tėra atlyginęs 24,90 Eur. Be to, kaip teigia pats nuteistasis, jis turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymu rūpinasi jų motina. Duomenų, kad nuteistasis prisidėtų prie išlaikymo, tokiu būdu vykdydamas turtines pareigas išlaikyti savo vaikus, nėra. Aukštesniojo teismo vertinimo, vis dar egzistuojantis finansinis nestabilumas, nuteistojo pažangą pataisos proceso metu užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį įvertinus kaip nepakankamą, vis dar nesuteikia pagrindo manyti, kad jis, būdamas probuojamas nestruktūruotoje aplinkoje, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu byloje esanti pažyma apie jo galimą įdarbinimą, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, savaime nepatvirtina, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju ją išdavusioje bendrovėje iš tikrųjų įsidarbins.

14. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo nusikalstamos veikos buvo įvykdytos pasirenkant situacijas, kurios padidino jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o šiuo metu jis, be kita ko, teigdamas, kad neatsimena faktų, turinčių reikšmės nusikalstamo elgesio rizikai, siekia minimizuoti savo veiksmų įtaką pasikartojančiam delinkventiniam elgesiui. Nusikalstamas veikas didžiąja dalimi įvykdęs bendrininkų grupėje, nuteistasis šiuo metu stokoja kritiškumo, gerai save vertindamas kompanijose su panašiomis vertybėmis, net ir suvokdamas, kad tai netinkamas požiūris. Jis labiau linkęs vertinti greitą veikimą, kas ryšium su įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdžiu, sudaro prielaidas nuteistojo pažangą pataisos proceso metu įsisąmoninant taikomas socialinės reabilitacijos priemones vertinti kaip nepakankamą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikyti, kadangi aptarti duomenys nepatvirtina, kad probacijos metu nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius bei užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo būdus, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių balų skaičius, todėl nuteistasis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas jų kiekį sumažinti. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas J. S. skundą dėl Komisijos 2020 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. LK-20 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. vasario 17 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.