Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (kreditorių) akcinės bendrovės Turto banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2363-28/2007 pagal pareiškėjų (kreditorių) akcinės bendrovės Turto banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą suinteresuotiems asmenims bankrutuojančiai Ismonių žemės ūkio bendrovei, bankroto administratorei Vidai Kubilienei, akcinei bendrovei DnB NORD bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui, akcinei bendrovei TEO dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai (kreditoriai) AB Turto bankas ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) 2007 m. liepos 20 d. skundu, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 24 straipsnio 5 dalimi, 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.2, 1.5, 1.137 straipsniais, prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės 2007 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta už parduotą Ismonių žemės ūkio bendrovės nekilnojamąjį turtą gautus 73 300 Lt paskirstyti taip: 15 020,29 Lt skirti anksčiau kreditorių patvirtintai bankroto administravimo išlaidų sąmatai dengti, 51 714,29 Lt (gautų už parduotą AB DnB NORD bankui įkeistą turtą) paskirstyti AB DnB NORD banko hipoteka užtikrintiems reikalavimams tenkinti, o likusius 6 565,42 Lt paskirstyti kitų kreditorių reikalavimams tenkinti ĮBĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai pažymėjo, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas už jį balsuojant tik vienam kreditoriui AB DnB NORD bankui, turinčiam 84,58 procentus visų kreditorių balsų. Nutarimas pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus, taip pat CK 1.2, 1.5, 1.137 straipsnių, ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas. Pareiškėjų įsitikinimu, bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės administravimo išlaidos, kurias sudaro 15 020,29 Lt, dengtinos ne tik iš lėšų, gautų už parduotą neįkeistą nekilnojamąjį bendrovės turtą (21 585,71 Lt), bet ir iš lėšų, gautų pardavus AB DnB NORD bankui įkeistą bendrovės nekilnojamąjį turtą (51 714,29 Lt). Visos administravimo išlaidos skirstytinos proporcingai gautoms pajamoms už parduotą turtą. Bankroto administravimo išlaidos (15 020,29 Lt) sudaro 20,4915 procentų visų gautų pajamų. Iš pajamų už parduotą įkeistą turtą administravimo išlaidoms turi būti skirta 10 597,03 Lt, o iš pajamų už parduotą neįkeistą turtą - 4 423,24 Lt. Pareiškėjų manymu, ginčijamu nutarimu pažeidžiami pareiškėjų, kaip antros eilės kreditorių, interesai, nes patenkinus pirmos eilės kreditorių reikalavimus, antrosios eilės kreditoriams lieka tik 3 986,68 Lt, o administravimo išlaidas dengiant ir iš lėšų, gautų už parduotą įkeistą turtą, antrosios eilės kreditoriams liktų 14 582,73 Lt. Balsuojant už ginčijamą nutarimą AB DnB NORD bankas turėjo suprasti, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia nurodytus teisės aktus, o valstybę atstovaujantis antros eilės kreditorius praras galimybę gauti pinigines lėšas, kurios galėtų būti skiriamos visų visuomenės narių poreikiams tenkinti. ĮBĮ 34 straipsnis neatleidžia įkaito turėtojo bankroto byloje nuo pareigos dalį lėšų, gautų už parduotą įkeistą turtą, skirti administravimo išlaidoms padengti, o tik įtvirtina bendrą principą, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai pirmiausia tenkinami iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą. ĮBĮ 36 straipsnis yra specialioji teisės norma lyginant ją su ĮBĮ 34 straipsniu.

Teismas nepagrįstai susiaurino ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies taikymą, nurodydamas, kad administravimo išlaidos dengiamos ne iš visų bankrutavusios įmonės lėšų, o tik iš neįkeisto nekilnojamojo turto. Ginčijamas nutarimas pažeidžia ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatas bei apeliantų, kaip antros eilės kreditorių, teises gauti savo reikalavimų patenkinimą iš parduoto įmonės turto, nes administravimo išlaidos dengiamos tik iš lėšų, gautų už parduotą neįkeistą turtą, nors įstatymas numato, jog ir įkaito turėtojas turi prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad skundžiamas nutarimas neprieštarauja CK 1.2, 1.5, 1.137 straipsniams. Nutarimas buvo priimtas vieno kreditoriaus, turinčio sprendžiamąją balso teisę, valia. Balsuojant už ginčijamą nutarimą AB DnB NORD bankas turėjo suprasti, kad ginčijamas nutarimas pažeidžia nurodytas teisės normas, o antros eilės kreditorius, atstovaujantis valstybę, praras galimybę gauti pinigines lėšas, kurios galėtų būti skiriamos visų visuomenės narių poreikiams tenkinti. AB DnB NORD bankas elgėsi nesąžiningai, todėl teismas kreditorių susirinkimo nutarimą turi panaikinti ir taip užtikrinti šalių tarpusavio santykių teisingumą, protingumą, sąžiningumą ir jų interesų pusiausvyrą.

ĮBĮ nenumato proporcingo lėšų paskirstymo administravimo išlaidoms padengti. Administravimui numatytos lėšos pagal patvirtintą sąmatą privalo būti apmokėtos iš bet kokių įmonėje gautų lėšų anksčiau, negu yra tenkinami kreditorių reikalavimai, užtikrinti įkeitimu ir pagal nustatytas eiles. Administravimo išlaidos nedengiamos proporcingai ar privalomai po atitinkamą dalį iš kiekvienos gautų pajamų rūšies. 2006 m. spalio 27 d. kreditorių susirinkimui tvirtinant bankrutuojančios bendrovės administravimo išlaidų sąmatą, kreditorių susirinkimas nesvarstė ir nevertino, kiek ir kokių lėšų bus panaudota administravimo išlaidoms apmokėti, nenustatė, kad administravimo išlaidos bus privalomai dengiamos ir iš lėšų, gautų pardavus bankui įkeistą turtą. Pareiškėjai nepateikia įrodymų, kad likę jų reikalavimai negali būti patenkinami vėlesniame bendrovės bankroto proceso etape, tai yra nėra įrodymų, jog pareiškėjų teisės realiai bus pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Byloje spręstinas klausimas dėl administravimo išlaidų dengimo (apmokėjimo) gavus pajamas už parduotą įkeistą turtą.

Bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės kreditorių susirinkimas 2007 m. liepos 9 d. nutarimu nutarė už parduotą Ismonių žemės ūkio bendrovės nekilnojamąjį turtą gautus 73 300 Lt paskirstyti taip: 15 020,29 Lt skirti anksčiau kreditorių patvirtintai bankroto administravimo išlaidų sąmatai dengti, 51 714,29 Lt (gautų už parduotą AB DnB NORD bankui įkeistą turtą) paskirstyti AB DnB NORD banko hipoteka užtikrintiems reikalavimams tenkinti, likusius 6 565,42 Lt paskirstyti kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui ĮBĮ nustatyta tvarka (b. l. 5). Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų (kreditorių) AB Turto banko ir Finansų ministerijos skundą dėl bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės 2007 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo (b. l. 36-37). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remdamasis teismas atmetė pareiškėjų (kreditorių) skundą dėl bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės 2007 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

Specialus bankroto bylų nagrinėjimo teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis nurodo, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo teisminės praktikos ypatumai aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 bei 2001 m. birželio 21 d. Teismų praktikos, nagrinėjant bankroto bylas, iškeltas pagal 1997 m. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-15 (publikuota: 2002 m. „Teismų praktika“ Nr. 16).

Bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios išlaidos, kurios laikytinos bankroto administravimo išlaidomis, nustatytos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje. Administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 1, 2 d.). Teisminėje bankroto bylų nagrinėjimo praktikoje laikomasi nuostatos, kad administ­ra­vi­mo iš­lai­dų klau­si­mų spren­di­mas, tarp jų ir ad­mi­nist­ra­to­riaus at­ly­gi­ni­mo nu­sta­ty­mas, priklau­so kre­di­to­rių su­si­rin­ki­mo, o ne teis­mo kom­pe­ten­ci­jai.

Ban­kru­tuo­jan­čios (ban­kru­ta­vu­sios) įmonės kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai ten­ki­na­mi ĮBĮ 34 ir 35 straips­niuo­se nu­sta­ty­ta tvar­ka. Pir­miau­sia ten­ki­na­mi įkei­ti­mu ir (ar­ba) hi­po­te­ka už­tik­rin­ti kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai. Įkai­to turėtojui at­ly­gi­na­ma iš lė­šų, gau­tų par­da­vus įkeis­tą įmo­nės tur­tą, ar­ba per­duo­dant įkeis­tą tur­tą (ĮBĮ 34 str.). Pažymėtina, jog įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administravimo išlaidų apmokėjimo klausimus (ĮBĮ 36 str. 1 d.) bei kreditorių reikalavimų tenkinamo tvarką (ĮBĮ 34, 35 str.), yra glaudžiai susijusios.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant ĮBĮ nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad bankroto procedūromis siekiama užtikrinti tiek visų bankrutuojančios įmonės kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, darytina išvada, jog administravimo išlaidų (jų dalies) apmokėjime taip pat turi dalyvauti ir tie subjektai, kurie gauna lėšas iš parduoto įkeisto bankrutuojančios įmonės turto. Taigi veiksmai apmokant (dengiant) administravimo išlaidas (jų dalį) iš lėšų, gautų pardavus įkeistą bankrutuojančios įmonės turtą, pripažintini teisėtais. Tokios pozicijos laikomasi ir teisės doktrinoje komentuojant ĮBĮ normas (žr. žurnalą „Verslo ir komercinė teisė“, 2002 m., Nr. 2-3, psl. 126).

Analizuojamoje medžiagoje nėra duomenų, kad bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės įkeisto turto administravimo išlaidos būtų išskirtos iš bendros administravimo išlaidų sąmatos. ĮBĮ 33 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui), šis ne vėliau kaip per 30 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Minėta įstatymo nuostata dėl įkaito turėtojo pareigos sumokėti atitinkamą dalį administravimo išlaidų parodo, kad įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius) visais atvejais privalo dalyvauti bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administravimo išlaidų atlyginime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003, kat. 125.5).

Lėšos administravimo išlaidoms apmokėti turi būti formuojamos iš visų gautų ir išieškotų bankrutuojančios įmonės lėšų, tarp jų ir lėšų, gautų už parduotą įkeistą turtą (ĮBĮ 36 str.). Taigi bet kuriuo atveju administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės lėšų, tai yra iš tų pačių lėšų, iš kurių tenkinami įmonės įsipareigojimai jos kreditoriams. Klausimus, kurie mokėjimai turi būti vykdomi anksčiau už kitus ir kokiomis proporcijomis, sprendžia kreditorių susirinkimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad svarstant ir tvirtinant bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės administravimo išlaidų sąmatą, kreditorių susirinkimas būtų sprendęs ar vertinęs, kiek ir kokių rūšių lėšų proporcingai bus panaudota administravimo išlaidoms apmokėti, numatęs, kad tam nebus naudojamos (ar naudojama tik tam tikra dalis) lėšos, gautos už parduotą įkeistą bankui turtą. Kreditorių susirinkimas nebuvo nustatęs jokių apribojimų bankroto administravimo išlaidų apmokėjimui iš parduoto įkeisto įmonės turto (ĮBĮ 36 str.). Tokias aplinkybes patvirtina ir AB DnB NORD banko atstovės atsiliepimuose išdėstyti argumentai (b. l. 17-19, 52-54), pažymint, jog 2006 m. spalio 27 d. buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, nesvarstant ir nevertinant, kiek ir kokių lėšų bus panaudota administravimo išlaidoms apmokėti, nenustatant, kad administravimo išlaidos nebus dengiamos iš lėšų, gautų pardavus bankui įkeistą turtą. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės administravimo išlaidos turi būti dengiamos atitinkama dalimi ir iš lėšų, gautų pardavus bankui įkeistą turtą (ĮBĮ 36 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-440/2007, kat. 125.5).

Įstatymo nuostata, įtvirtinanti įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditorinių reikalavimų tenkinimo pirmenybę (ĮBĮ 34 str.), neprieštarauja įstatymo aiškinimui, jog administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės visų lėšų (ĮBĮ 36 str.), tai yra ir iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą. Nors įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditorinių reikalavimų tenkinimas atliekamas pirmiau už kitus kreditorinius reikalavimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad įkaito turėtojas yra atleistas nuo administravimo išlaidų apmokėjimo, nes tos lėšos formuojamos iš visų gaunamų bankrutuojančios įmonės lėšų, įskaitant ir priklausančias mokėti įkaito turėtojui. Bankroto procedūromis siekiama vienodai ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, todėl administravimo išlaidų kompensavimo bankroto procese veiksmai turi būti atliekami laikantis visų subjektų dalyvavimo principo (CK 1.5, 1.137 str.), išskyrus atvejus, jei kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą ir joje numatytų išlaidų apmokėjimo tvarką, nusprendė kitaip (ĮBĮ 36 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ĮBĮ normas ir faktines bylos aplinkybes. Visiškai atmesti skundą dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo nebuvo pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis panaikintina. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai (kreditoriai) tiek 2007 m. liepos 20 d. skundu dėl bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės 2007 m. liepos 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tiek atskiruoju skundu dėl pirmosios instancijos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutarties neginčija kreditorių susirinkimo nutarimo dalies dėl 15 020,29 Lt sumos paskyrimo bankroto administravimo išlaidų sąmatai dengti (apmokėti). Skundžiama iš esmės tik ta kreditorių susirinkimo nutarimo dalis, kuria nuspręsta paskirstyti likusias lėšas, neskaitant 15 020,29 Lt sumos, paskirtos administravimo išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei ĮBĮ 36 straipsnio nuostatą, kad administravimo išlaidų klausimo sprendimas priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo kompetencijai, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį klausimas išspręstinas iš esmės - pareiškėjų (kreditorių) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinės bendrovės Turto banko skundas dėl bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės kreditorių susirinkimo 2007 m. liepos 9 d. nutarimo panaikinimo tenkintinas iš dalies - panaikinamas bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės kreditorių susirinkimo 2007 m. liepos 9 d. nutarimas, kiek tai susiję su lėšų dalies (58 279,71 Lt), skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti, paskirstymu, paliekant galioti skundžiamo nutarimo dalį, kiek tai susiję su 15 020,29 Lt lėšų administravimo išlaidoms pagal sąmatą padengti paskyrimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti. Klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų (kreditorių) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinės bendrovės Turto banko skundą dėl bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės kreditorių susirinkimo 2007 m. liepos 9 d. nutarimo panaikinimo patenkinti iš dalies. Panaikinti bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės kreditorių susirinkimo 2007 m. liepos 9 d. nutarimą, kiek tai susiję su lėšų dalies – 58 279,71 Lt, skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti, paskirstymu. Palikti galioti bankrutuojančios Ismonių žemės ūkio bendrovės kreditorių susirinkimo 2007 m. liepos 9 d. nutarimą, kiek tai susiję su 15 020,29 Lt lėšų administravimo išlaidoms pagal sąmatą padengti paskyrimu.